Psichikos ligomis sergančių asmenų socialinio tinklo analizė

ĮVADAS

Temos aktualumas ir problematiškumas. Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2004) neįgalumas apibrėžiamas kaip „asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimas bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumaţėjimas“.

Šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja ir viena specifinė grupė tai – asmenys turintys psichikos negalią. Priimta, kad terminas „psichikos negalia“ apibūdina negalią, atsiradusią kartu su psichikos ir elgesio sutrikimais (Ruškus, Maţeikis, 2007). Tad būtų galima išskirti dvi psichikos negalios asmenų grupes: sutrikusios psichikos asmenys ir sergantys psichikos ligomis. Psichikos negalios asmenys yra socialinių paslaugų klientai. Socialinių paslaugų įstaigų klientais sergantieji psichikos ligomis tampa tik atlikus paslaugų poreikio vertinimą. Poreikiai lemia jos teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą. Todėl svarbus paties asmens poţiūris į gaunamas socialines paslaugas. Asmenims, kuriems nustatyta psichikos negalia, priklauso bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių gavimo tvarka nurodyta Lietuvos Respublikos (LR) socialinių paslaugų įstatyme (2006). Šias socialines paslaugas teikia socialinis darbuotojas - specialistas, padedantis šios grupės asmenims pasirengti, pasirinkti psichosocialinio pobūdţio sprendimo būdus, vertinantis individualius klientų poreikius gauti paslaugas, jų pasiryţimą, savęs ir aplinkos suvokimą, bendravimo kokybę. Tačiau ne visomis priklausančiomis paslaugomis naudojasi, kadangi tai priklauso nuo poreikio ir reiškiamos iniciatyvos. Kiekvienas iš jų turi asmeninį poţiūrį į gaunamas socialines paslaugas, kiek jos patenkina esamus lūkesčius. Socialinės paslaugos reikalingos gerinti psichikos negalios asmenų psichologinį funkcionavimą ir maţinti socialines ir psichologines problemas. Tad asmenims, sergantiems psichikos ligomis reikalinga kompleksinė pagalba (materialinė parama, finansinė pagalba, moralinė parama), kurią gali suteikti socialines paslaugas teikiančios institucijos.

Psichikos negalios asmenys neretai yra išskiriami iš socialinės aplinkos, kurioje pabrėţiamas jų kitoniškumas, komunikacinis ir darbo neperspektyvumas. Tuomet svarbiu aspektu tampa paties asmens poţiūris į negalią, gebėjimas prie jos prisitaikyti ir su ja susitaikyti – priimti negalią ne tik buitinėje arba profesinėje plotmėje, bet ir kontaktuose su kitais ţmonėmis bei įvertinat save. Tad pasitelkiant socialinės integracijos sistemą siekiama uţtikrinti, kad kuo daugiau psichikos negalios asmenų dalyvautų socialiniame gyvenime (bendruomenėse, savivaldybėse, seniūnijose ir kitur) atstovaudami savo interesams ir spręsdami iškilusias problemas. Nes kitu atveju, jų socialinė segregacija (atskyrimas į specializuotą aplinką) neišvengiamai sukuria riboto socialinio dalyvavimo sąlygas: neįgalieji netenka galimybių dalyvauti ir pasireikšti įvairiose socialinėse srityse (Ruškus, Maţeikis, 2007). Su psichikos negalia susijusią problematiką ir pagalbos suteikimo reikalingumą išryškino J. R. Šinkūnienė, R. Raudeliūnaitė ir kt. (2010), A. Germanavičius (2008), R. Brijūnaitė (2007); J. Ruškus, G. Maţeikis (2007) A. Dembinskas (2003), A. Kriščiūnas (2002) ir kt. Socialines paslaugų įvairius aspektus nagrinėjo I. Margarita (2007), L. Ţalimienė (2003) ir kt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!