Protestas prieš baudžiavą muzikoje

Matėme, kokia skaudi visuomenės istorija. Piktžaizdė buvo baudžiava, leidusi ponams nežmoniškai elgtis su baudžiauninkais. Prisiminkime, kad ir kraupius pasakojimus kap ponas mainikaudavo žmogų į sunį, moterims liepdavo lipti į medį ir kukuoti, o tada prisigierusių svečių akivaizdoje žiauriam pasitenkinimui muždavo.
Dainininkui dvaras:- didžiausias nelaimių šaltinis. Tad ir dvaras gerai miinimas nebuvo. Itin glaustai apibūdinamas kankinamas žmogus. ,,Baužiauninkėlis, purvabridėlis, jis didis varkdienėlis”. Toki ayra tiesa apie jo darbą ir dalią.
Tad nenuostabu, kad iš dainų pratrūksta neapykanta ponui, ir jo pagalbininkui tijūnui.
Kaip perkūnas.
O tijūną
Grūste grūsčiau.
Per sietą kaulelius sijočiau
Išsijočiau,
Vėtrulė pelenėlis
Išnešiotų.
Dainos iš carinės Rusijos priespaudos
(1795-1918)m Loietuva patyrė beveik šimtmetį ir ketvirtį amžiaus trukusią carinės Rusijos okupaciją. Carinės valdžios vykdoma politinė, nacionalinė, religinė ir kultūrinė priespauda skatindavo įvairiai priešintis. Įvyko trys sukilimai. (1794, 1831, 1863)m, pirmasis dar prieš III-į padalinimą.Jų tikslai paprastiems žmonės visada buvo suprantami, ir artimi. Gal todėl sukilimų dainų sukurta labai daug. Būdinga pirmojo sukilimo daina ,,Vilniaus mieste žali bromai”. Kiek dažnėliau dainose minimas 1794 m. Sukilimo vardas – Tadas Kosčiuška. Savotiškai nerealiomis spalvomis perteikiamas nugalėjimas.
Kad Kosčiuška jojo,
Karalium pastojo.
Pastoj, pastoj pons Kosčiuška.-
Atjoj lenkų ponai.
Per žalia girele,
Per lygius laukelius,
Ir suklupo bėras žirgelis,-
Kosčiuška sugavo.
Kai tiktai sugavo,
Geležiniais apkalė,
Ir įdėjo į turmelį,
Greitai numarino.
Kai tik nomarino,
Pons suvadino,
Pakavojo Kosčiuškelį
Į aukštą kalnelį.
Groj vargonėliai,
Skambino varpeliai,
Ten giedojo kunigėliai,
Visokiais balseliais.
Verkė karalienė,
Verkė socarienė,
Apraudojo šimkorkėlė
Jo rankas, kojeles.
,,Kad Kosčiuška jojo”
Jo įsivaizduotas žuvimas apdainuotas kaip brangaus ir garsaus žmogaus. Pasak dainos užrašytojo ši daina buvo populioari XIXa. antroje pusėje.
XIXa. viduryje savotiška protesto forma prieš carinės Rusijos vygdomą lietuvių tautos naikinimą.Politika tapo kova už blaivybę. Jai vadovavo vyskupas Motiejus Valančius. Šis judėjimas pagrindas ,,Blaivybės dainų”. Tai buvo ryškiai publicistinio pobudžio daryba, nevengianti drastiškų girtuoklystės vaizdų.
Po 1863m. Sukilimo prasideda pirmoji lietuvių tremtis į sibirą. Atsakas į sustiprėjusią nacionalinę ir religinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!