galime mąstyti.
Kompiuterinių technologijų pažanga lėmė naujų įvairiausių ženklinių sistemų, skirtų algoritmų užrašymui, atsiradimo procesą. Tos ženklinės sistemos buvo pavadintos programavimo kalbomis. Tokios kalbos atsiradimo prasmė – papildomos informacijos skaičiavimo formulių aprūpintas rinkinys, paverčia šį rinkinį algoritmu.
Programavimo kalba tarnauja dviems tarpusavyje surištiems tikslams: ji duoda programuotojui aparatą veiksmo užduotims atlikti, kurios turi būti įvykdytos bei formuoja koncepcijas, kuriomis naudojasi programuotojas, galvodamas apie tai, ką daryti. Pirmam tikslui pasiekti idealiai tinka kalba, kuri tiek “arti mašinos”, kad galima lengvai ir paprastai operuoti visais pagrindiniais mašinos aspektais, pakankamai akivaizdžiu programuotojui būdu. Antram tikslui pasiekti idealiai tinka kalba, kuri tiek “arti sprendžiamos užduoties”, kad galima tiesiogiai ir trumpai išreikšti jos sprendinių koncepcijas.
Ryšys tarp kalbos, kuria mes programuojame, bei sprendinių ir užduočių, kurias mes galime sukurti savo vaizduotėje, labai artimas. Dėl šios priežasties kalbos savybių apribojimas turint tikslą išvengti programuotojo klaidų yra pavojinga. Kalba programuotojui suteikia įrankių rinkinį, bet jeigu jis neatitinka užduoties, tai jis paprastai ignoruojamas.
Gali pasirodyti neįtikėtina, bet tam tikras kompiuteris gali dirbti su programomis, kurios parašytos jo gimtąja mašinine kalba. Egzistuoja beveik tiek pat įvairių mašininių kalbų, kiek ir kompiuterių, bet visos jos iš esmės vienos idėjos atmaina; paprastos operacijos atliekamos žaibo greičiu dvejetainių skaičių pagalba.
IBM personaliniai kompiuteriai naudoja 8086 šeimos mikroprocesorių mašinine kalba, todėl kad jų aparatinė dalis remiasi būtent šiais mikroprocesoriais.
Galima rašyti programas tiesiogiai mašinine kalba, nors tai ir sudėtinga. Kompiuterizacijos pradžioje (1950 metų pradžioje) mašininė kalba buvo vienintele kalba, tuo laiku daugiau žmogus nebuvo sugalvojęs. Programuotojų išgelbėjimui nuo griežtos mašininės programavimo kalbos, buvo sukurtos aukštojo lygio kalbos (t.y. nemašininės kalbos), kurios tapo savotišku tiltu tarp žmogaus ir mašininės programavimo kalbos. Aukšto lygio kalbos dirba per transliavimo programas, kurios įveda “pradinį kodą” (anglų kalbos ir matematinės išraiškos hibridą, kurį skaito mašina) ir galutiniame rezultate priverčia kompiuterį atlikti atitinkamas komandas, kurias paduoda mašininė kalba. Egzistuoja du pagrindiniai transliatorių tipai: interpretatoriai, kurie...
Šį darbą sudaro 5225 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!