Programavimas: paskalis

Programos sudarymas Pradėję spręsti uždavinį pirmiausia turime suvokti, ko iš mūsų norima. Tam reikia išsiaiškinti uždavinio formuluotę ir nustatyti, kokie gali būti programos pradiniai duomenys. Tuomet prognozuojame, kokie turi būti rezultatai. Programos sudarymą galima suskirstyti į šitokias dalis – etapus: 1. uždavinio formulavimas; 2. pradinių duomenų analizė; 3. sprendimo metodo (algoritmo) parinkimas ar sudarymas; 4. programos rašymas; 5. programos tikrinimas – elementarių klaidų paieška; 6. programos tobulinimas, 7. programos derinimas – kontrolinių duomenų išsamaus rinkinio sudarymas; 8. programos testavimas; 9. programos bandymas; 10. programos dokumentavimas ir diegimas. Programos struktūra Paskalio kalba užrašytas baigtinis algoritmas, kurį atliekame kompiuteriu, vadinamas programa. Bendru atveju programą sudaro antraštė, aprašai ir programos veiksmai. Antraštė pradedama žodžiu program, po kurio nurodomas programos vardas. Aprašų dalyje aprašomos konstantos,, duomenų tipai, kintamieji, procedūros, funkcijos. Toliau pateikiami programos veiksmai tarp žodžių begin ir end. Programos pabaigoje dedamas taškas. 1 lentelė. Programos struktūrograma Program ; Aprašai: konstantos, kintamieji, tipai, procedūros, funkcijos; Begin Programos veiksmus aprašantys sakiniai. End. Po programos antraštės eina aprašų dalis. Kintamųjų aprašymas: po žodžio var rašomas kintamojo vardas (arba vardai, jei norime aprašyti iš karto kelis kintamuosius) ir duomenų tipas, pavyzdžiui: var suma: integer; a, b, c: real; Programose neretai tenka naudoti pastovius, nekintančius dydžius. Konstantos aprašomos žodžiu const, po jo nurodomas konstantos vardas ir reikšmė (atskiriama nuo vardo lygybės ženklu), pavyzdžiui: Const max = 1000; T = 2.5; Paskalio programų veiksmai užrašomi sakiniais. Sakiniu vadinama Paskalio kalbos konstrukcija, nusakanti išbaigtą veiksmą, kurį reikia atlikti. Sakiniai dėstomi nuosekliai, paskui vienas kitą. Vienas sakinys nuo kito atskiriamas kabliataškiu. Baziniai žodžiai begini ir end. Atlieka skliaustų vaidmenį. Visi pradiniai duomenys programai pateikiami iš išorės, pavyzdžiui, surinkus juos kompiuterio klaviatūra. Kompiuteriu renkamos tik pačios duomenų reikšmės, be jų vardų. Kintamųjų vardai yra programos vidaus reikalas. Kuriam kintamajam kurią reikšmę priskirti, nurodoma duomenų skaitymo konstrukcija, tiksliau, standartine procedūra Read arba ReadLn. Kompiuteris atlieka visus programos sakinius iš eilės, kol aptinka duomenų skaitymą. Tuomet jo veiksmai sustoja, kol žmogus surenka reikalingus duomenis klaviatūra bei praneša, kad jau baigė rinkti (tai nurodoma paspaudžiant įvesties klavišą ENTER). Taip kompiuteris perskaito ir priskiria paeiliui visus surinktus duomenis skaitymo procedūroje išvardytiems kintamiesiems. Panašiai rezultatai perduodami iš programos į išorę. Tam vartojama duomenų rašymo (spausdinimo) konstrukcija, tiksliau, standartinė procedūra (Write arba WriteLn), kurioje nurodytų kintamųjų reikšmės užrašomos ekrane, spausdinamos popieriuje arba įrašomos į rezultatų bylą. Priskyrimo sakinys Viena svarbesnių ir dažniausiai vartojamų programavimo kalbos konstrukcijų yra priskyrimo sakinys. Jis nurodo, kad kintamajam reikia suteikti (priskirti) reiškinio reikšmę. Priskyrimo veiksmas žymimas dviem ženklais := (tai vadinama priskyrimo simboliu). Kairėje priskyrimo simbolio pusėje rašomas kintamojo, kuriam reikia suteikti reikšmę, vardas, o dešinėje – reiškinys, kurio reikšmę reikia apskaičiuoti ir suteikti kintamajam

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!