Produktyvaus cukrinių runkelių pasėlio formavimas naudojant Terra–Sorb Foliar

SANTRAUKA Produktyvaus cukrinių runkelių pasėlio formavimas naudojant Terra – Sorb Foliar 2009 m. LŽŪU Bandymų stotyje atlikti cukrinių runkelių (Beta vulgaris L. var. saccharifera) pasėlio formavimo naudojant Terra – Sorb Foliar trąšas tyrimai. Tirta cukrinių runkelių veislė ‘Ernestina‘. Cukrinių runkelių daigai keturių porų tikrųjų lapelių tarpsnyje (17 – 18 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę) apipurkšti Terra – Sorb Foliar trąšų tirpalu. Cukriniams runkeliams esant šešių porų tikrųjų lapelių tarpsnyje ( 21 – 22 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę), 4 ir 5 bandymo variantuose augantys augalai dar kartą pagal schemą apipurkšti Terra – Sorb Foliar tirpalu. Kitos agrotechninės priemonės buvo atliktos pagal Bandymo stotyje taikomą cukrinių runkelių auginimo technologiją. Papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus teigiamai veikė augimo ir vystymosi procesus. Šio tręšimo įtakoje cukrinių runkelių derlingumas patikimai padidėjo vidutiniškai 8,75 – 9,16 t ha-1, šakniavaisių cukringumas padidėjo 0,42 – 0,51 proc. vnt., baltojo cukraus gauta 1,42 – 1,54 t ha-1 arba 17,2 – 18,6 proc. patikimai daugiau palyginus su kontrole, kur augalai papildomai nebuvo tręšti. Reikšmingi žodžiai: cukriniai runkeliai, Terra – Sorb Foliar (aminorūgšių ir mikroelementų mišinys), derlingumas, cukringumas. . SUMMARY ĮVADAS Dabar visi cukrinių runkelių plotai apsėjami derlingų, geros kokybės veislių sėklomis iš Vakarų Europos šalių, tačiau ne visi ūkininkai geba užauginti aukštų technologijų savybių šakniavaisius. Kad augalas galėtų visapusiškai realizuoti genotipo potencialias galimybes, svarbu sudaryti palankias augimo ir vystymosi sąlygas, t.y. parinkti optimalų šviesos, drėgmės ir temperatūros rėžimą, aprūpinti reikiamu maisto medžiagų kiekiu, optimaliu laiku ir kokybiškai panaudoti agrotechnikos priemones (Vaitkus, 2002). Pasėlio produktyvumas labai priklauso ir nuo augalų fotosintezės intensyvumo, asimiliacinio lapų paviršiaus, pasėlio tankumo bei meteorologinių sąlygų (Tarvydienė ir kt., 2003). Optimaliai suderinus visų šių sąlygų poveikį, galima gauti didesnį ir geresnės kokybės derlių. Cukrinių runkelių auginimo rentabilumą lemia ne tik šakniavaisių derlingumas, bet ir jų technologinė kokybė. Šakniavaisių kokybė nėra pastovi. Kiekvienais metais ji kinta dėl augimo sąlygų, veislės, augalų apsaugos, derliaus nuėmimo ir laikymo (Romaneckas ir kt., 2003). Cukriniai runkeliai – pats saldžiausias Lietuvoje auginamas augalas, turintis 16 - 18 proc. sacharozės, todėl jie yra pagrindinė žaliava cukraus pramonėje. Cukrus – ne tik kasdieninis maisto produktas, bet ir nepakeičiamas farmacijos ir chemijos pramonės žaliava (Motuzienė, S.; Markevičius, P. 2007). Lietuva apsirūpina cukrumi iš šalyje išaugintų ir vietos fabrikuose perdirbtų cukrinių runkelių. Lietuvos cukraus fabrikai buvo modernizuojami, siekiant didinti cukraus išeigą, gerinti cukraus kokybę, mažinti gamybos sąnaudas, spręsti gamtosaugos problemas. Fabrikų pajėgumai padidėjo, tačiau abiejų fabrikų našumas liko gerokai mažesnis už vidutinį ES. Vienas cukraus fabrikas ES vidutiniškai per parą perdirba daugiau kaip 8 tūkst. t cukrinių runkelių, o Lietuvoje abu fabrikai – 7 tūkst. t. (Melnikienė, 2007). Cukraus vartojimas Lietuvoje kasmet mažėja, mažėja cukraus gamybos kvotos. 1980 metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartodavo apie 42 kg cukraus, 1995 – 2000 metais beveik 10 kg mažiau ( Narkevičius ir kt., 2004). Tyrimo objektas - ‘Ernestina‘ veislės cukriniai runkeliai, Beta vulgaris L. var. saccharifera. Darbo tikslas – nustatyti papildomo tręšimo per lapus aminorūgščių bei mikroelementų mišiniu Terra – Sorb Foliar įtaka cukrinių runkelių produktyvumui. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti papildomo tręšimo per lapus Terra – Sorb Foliar trąšomis įtaką cukrinių runkelių derlingumui. 2. Nustatyti papildomo tręšimo per lapus Terra – Sorb Foliar trąšomis įtaką šakniavaisių cukringumui, biologinio ir baltojo cukraus kiekiui. 3. Atlikti papildomo cukrinių runkelių tręšimo ekonominį vertinimą. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Bendros žinios apie cukrinius runkelius Cukriniai runkeliai priklauso magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriui, magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, gvazdikažiedžių (Caryophyllidae) poklasiui, gvazdikiečių (Caryophyllales) eilei. Cukriniai runkeliai, balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalai, gauti iš sukryžmintų lapinių ir šakniavaisinių runkelių. Tai paprastojo runkelio varietetas (Beta vulgaris L. var. Saccharifera) (Gudžinskas,1999; Snarskis,1968; Žemės ūkio enciklopedija, 1998). Cukrinio runkelio (Beta vyulgaris L. var. saccharifera) kilmės regionas -Viduržemio jūros pakrantės. Cukriniai runkeliai pradėti auginti 18 a. pabaigoje, sukryžminus pašarinius ir lapinius runkelius (Liakas ir kt.,1997). Cukriniai runkeliai – pats saldžiausias Lietuvoje auginamas augalas, turintis 16-18 proc., sacharozės, todėl jie yra svarbiausia žaliava cukraus pramonėje. Cukrus – ne tik kasdieninis maisto produktas, bet ir nepakeičiama farmacijos ir chemijos pramonės žaliava (Motuzienė Markevičius, 2007). 1.2. Biologinės cukrinių runkelių savybės Cukriniai runkeliai – dvimečiai augalai. Runkelių vystymosi ciklas normaliomis sąlygomis trunka dvejus metus: pirmaisiais metais jie išaugina lapus ir šaknis, antraisiais – stiebus, žiedynus ir vaisius. Toks vystymosi būdas pavadintas dvimečiu, o patys augalai – dvimečiais (Liakas ir kt.,1997; Šeškus, 2006). Reikalavimai temperatūrai. Cukriniai runkeliai vidutiniškai reiklūs šilumai. Lietuvoje cukrinių runkelių vegetacijos periodo trukmė yra 130-180 dienų, todėl cukrinius runkelius, kad jie suspėtų užaugti ir subręsti, reikia sėti anksti (Čaikauskas , 1960; Žulienė, 1978). Labai svarbu greitas dirvos sušilimas pavasarį , tada galima anksti sėti. Vegetacijos periodui pailgėjus dėl ankstyvos sėjos, cukriniai runkeliai duoda didesnį derlių, negu vegetacijos periodo pailgėjimas dėl ilgesnio rudens. Minimali temperatūra dygimo metu yra 2-4 ° C. Dygimas vyksta greičiau, kai dirva šiltesnė. Optimali temperatūra 14-18 º C (Hoffman et.al., 1996). Trumpalaikė šalnos iki 5 ºC nekenkia sėklų dygimui. Cukrinių runkelių jauni daigai , ypač pirmomis sudygimo dienomis, yra jautrūs šalnoms. Naktinės šalnos , daugiau kaip -4-6 laipsnių šalčio, jau pakenkia runkeliams. Nuo -6-7° C temperatūros runkelių daigai nukenčia iš dalies , o esant -8º C – visiškai žūsta . Rudenį cukriniai runkeliai atlaiko net -5° C šalčius. Toliau mažėjant temperatūrai šakniavaisiai sušąla, nors cukraus kiekis juose nekinta , bet po atšilimo šakniavaisių cukringumas staiga krenta, nes sacharozė invertuojasi, pereina į monosacharidą. Tai didina cukraus nuostolius , todėl cukrinių runkelių šaknis reikia saugoti nuo apšalimo (Čaikauskas, 1960; Шпаар и др.,2000). Reikalavimai drėgmei. Cukrinių runkelių vandens poreikiai yra vidutiniai, kinta priklausomai nuo augalu vystymosi ir augimo intensyvumo. Šiltomis vasaros dienomis cukriniai runkeliai išeikvoja 4-5 mm vandens per parą. Jaunų cukrinių runkelių nedideli vandens reikalavimai daugelyje rajonų aprūpinami sulaikytais dirvoje žiemos krituliais. Drėgmės mažėjimas viršutiniuose dirvos horizontuos skatina šaknų augimą gilyn. Daugiausia vandens augalai reikalauja nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, kai vyksta didžiausias masės augimas. Vandens poreikis priklauso nuo vystymosi periodo ir kitų klimatinių sąlygų, ypač nuo temperatūros. Cukriniai runkeliai paprastai atsparūs sausroms, tačiau sausesnę vasarą šakniavaisių derlingumas ir jų kokybė būna prastesnė. Prieš derliaus nuėmimą ilga sausra kenkia cukrinių runkelių laikymui. Drėgmės perteklius sumažina dirvos aeraciją, šakniavaisiai išsišakoja, mažėja cukraus kiekis, sulėtėja vystymasis (Вавилов и др., 1986; Шпаар и др.,2000). Reikalavimai šviesai. Cukriniai runkeliai priklauso ilgos dienos augalų tipui. Saulės švytėjimo trukmė ir intensyvumas turi didelę įtaką šakniavaisių derliui ir cukringumui (Žulienė, 1978; Вавилов, и гр, 1986). Kuo geresnis apšvietimas, tuo sėkmingiau vyksta angliavandenių sintezės procesas. Šviesos trūkumas, priešingai, mažina cukrinių runkelių derlių ir cukringumą. Ypač cukriniai runkeliai reikalauja šviesos cukraus kaupimo periodu. Cukrinių runkelių šakniavaisių cukringumas labai priklauso nuo saulėtų dienų skaičiaus antroje vegetacijos pusėje (rugpjūtis ir rugsėjis), jei tuo laikotarpiu augalai būna pakankamai aprūpinti maistu ir drėgme (Вавилов и др., 1986). Reikalavimai dirvai. Cukriniai runkeliai yra vieni iš reikliausių dirvožemiui augalų, tad jiems reikia derlingų, gerai sukultūrintų dirvų ir mechanizuotam auginimui patogių – lygių, taisyklingos konfigūracijos su vienoda dirvožemio granuliometrine sudėtimi laukų. Cukriniams runkeliams netinka nei per daug lengvi, nei per sunkūs, nei durpingi dirvožemiai, geriausiai tinka karbonatingieji rudžemiai (Italic) ir karbonatingi glėjiški rudžemiai (Italic), drenuoti lengvi ir vidutiniai priemoliai. Sunkiuose priemoliuose, neatsižvelgiant į jų derlingumą, pavasarį po smarkesnio lietaus susidariusi plutelė pavojinga dygstantiems runkeliams, o priesmėliuose sausesnę vasarą užauga mažesnis derlius negu priemoliuose. Geriausios cukriniams runkeliams turinčios nedaug akmenų, turtingos humuso, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos ( pH 6,5-7,5 ), turinčios aukštą biologinį aktyvumą, stabilią struktūrą, gerą vandens rėžimą, purios, ir turtingos maisto medžiagų dirvos (Вавилов и гр., 1986; Magyla ir kt., 1999). Rūgščios reakcijos dirvose ( pH 5,0 ) cukriniai runkeliai dažnai serga daigų juodšakne, sulėtėja jų augimas, pasireiškia lapų antociano pigmentacija, dėl to labai sumažėja derlius (Čaikauskas, 1968). Lengvose dirvose pavasarį sunku pasiekti tinkamą dirvožemio tankumą, vasarą jose trūksta drėgmės geram derliui užauginti. Tokiose dirvos stebimas kuokštinių šaknų padaugėjimas ir šakniavaisių skilimas pusiau. Sunkiose dirvose vėluoja sėjos darbai, nes dirva lėtai įšyla ir nespėja subręsti (pasiruošti). Susidaręs sukietėjęs dirvos sluoksnis trukdo dygimui. Dėl didelio jos kietumo bei klampumo tokiose dirvose taip pat sunku nuimti derlių, patiriama daug nuostolių. Labai didelę reikšmę turi dirvos aprūpinimas vandeniu. Laukai turintys aukštą gruntinio vandens sluoksnį (mažiau nei 60 cm nuo paviršiaus), taip pat tos dirvos, kuriose ilgai užsistovi vanduo, netinkami cukrinių runkelių auginimui. Drenažas ir dirvos purenimas suteikia galimybę drėgnose dirvose auginti cukrinius runkelius. Sausų regionų runkelių derliai daugiausia priklauso nuo žiemos kritulių ir nuo dirvos vandens talpumo, t.y. nuo dirvos granuliometrinės sudėties. Lengvose dirvose ariamojo ir žemiau esančio sluoksnio vandens talpumas nepakankamas gerų derlių formavimui. Esant tokioms sąlygoms runkelius reikėtų laistyti (Шпаар и др., 2000). 1.3. Maisto medžiagų poreikis cukriniams runkeliams Norint, kad cukriniai runkeliai galėtų normaliai augtų - be šviesos, šilumos bei oro, jiems reikia ir mineralinių medžiagų - azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, natrio, bei kai kurių mikroelementų - boro, vario, cinko, magnio, mangano, geležies. Tręšimo sistemos turi svarbią reikšmę ne tik cukrinių runkelių derlingumui, bet ir jų kokybei. Tręšimą lemią daug veiksnių: dirvožemio granuliometrinės savybės, sukultūrinimo lygis, turtingumas humuso ir maistinių medžiagų (Romaneckas ir kt., 2004). Cukriniai runkeliai maisto medžiagas ima per visą vegetaciją, tačiau atskirais laikotarpiais ne vienodai. Pirmu augimo ir vystymosi laikotarpiu jie daugiausia paima azoto ir fosforo. Vegetacijos viduryje maisto medžiagų sunaudoja daugiausiai. Antroje vegetacijos pusėje augalai pasisavina daugiau kaip ketvirtadalį viso azoto ir apie 40 proc. kalio. Fosforo jiems reikia panašiai kaip ir vegetacijos viduryje (Liakas ir kt. 1997; 1981; Plesevičienė, 2005). Azotas - sudėtinė chlorofilo dalis, labiausiai augalo augimą skatinanti maisto medžiaga. Augalai azotą ima iš dirvos nitratų (NO3 ) ir amonio (NH4) jonų pavidalu. Augale azotas skatina ir reguliuoja daugelį augimo ir vystymosi procesų. Trūkstant azoto lėtėja augimas, mažėja chlorofilo, lapai būna maži, pailgi, šviesiai žali, vėliau pagelsta, stovi vertikaliai. Stokojančių azoto runkelių lapai pradeda šviesėti nuo gyslų ir apima visą plotą. Apatiniai lapai pagelsta ir apmiršta. Naujieji lapai auga vangiai. Azoto trūkumo požymiai labiausiai matyti 6-10 lapų tarpsniu, esant vėsiam ir lietingam orui (Kučinskas ir kt., 1999). Augalai, pakankamai patręšus azotu, saikingiau naudoja vandenį ir mažiau nukenčia nuo sausros. Gausiai patręšti azotu, labiau didėja lapų, o ne šakniavaisių derlius. Derlingose dirvose lapų derlius gali viršyti šakniavaisių derlių (Vizgirda, 1998). Paskutinįjį vegetacijos mėnesį gausus aprūpinimas azotu nėra naudingas, nes kaupiasi amidinis azotas, mažinantis šakniavaisių cukringumą ir cukraus išeigą, todėl vėlyvas papildomas tręšimas yra nenaudingas (Petkevičienė, 1997; Vaišvila, 1998). Fosforo junginiai būtini visoms gyvoms būtybėms. Nustatyta, kad be fosforo negali egzistuoti ne tik augalai, bet ir paprasčiausi mikroorganizmai. Fosforas labai svarbus fotosintezės, kvėpavimo, oksidacijos procesams, augaluose sukurtų medžiagų ir energijos apykaitai (Kučinskas ir kt., 1999). Fosforas ypač reikalingas pradiniais cukrinių runkelių augimo tarpsniais šaknų veiklai, lapų augimui. Fosforo trūkumo ankstyvais augimo tarpsniais neįmanoma kompensuoti vėliau ir gausesniu tręšimu. Kai fosforo trūksta, runkelių lapai būna smulkūs, tamsiai žali, violetinio arba rausvo atspalvio. Apatiniai lapai riečiasi ir linksta žemyn taip, kad lapo viršūnė pasiekia žemę. Šakniavaisiai būna smulkūs, mažai cukringi (Kučinskas ir kt., 1999). Kalis - normalaus ir sveiko augalo augimo ir vystymosi veiksnys. Jis pastovių junginių kaip azotas ir fosforas augale nesudaro, bet dalyvauja svarbiausiuose augalo vystymosi procesuose. Kalis padidina druskų koncentraciją augalų sultyse, todėl padidėja augalo atsparumas šalčiams, sausroms ir kitoms nepalankioms sąlygoms. Kai kalio cukriniams runkeliams užtenka, šakniavaisiuose susikaupia daugiau cukraus, be to, išauga ir didesnis derlius, tačiau gausus cukrinių runkelių tręšimas kaliu ir azotu vegetacijos pabaigoje gali sulėtinti cukrinių runkelių brendimą ir cukraus kaupimąsi bei sumažinti jo išeigą (Bee et.al., 1997; Milford et al., 2000). Stokojantys kalio cukrinių runkelių lapai ima garbanotis, būna tamsiai žali su melsvu atspalviu. Vėliau apatinių lapų pakraščiai ima ruduoti. Ilgesnį laiką kalio trūkumą jaučiančių runkelių pradeda džiūti ir vidurinių lapų pakraščiai. Runkeliams daugiausia kalio reikia intensyvaus cukraus kaupimo laikotarpiu, tačiau jis būtinas ir per visą vegetaciją. Trūkstant kalio, lėčiau vyksta baltymų sintezė, šakniavaisiuose daugėja nebaltyminio azoto, daugėja žyduolių, mažėja derlius ir šakniavaisių cukringumas (Čaikauskas, 1989; Kučinskas ir kt., 1999). Natrio reikšmė cukriniams runkeliams panaši kaip ir kalio. Natris didina cukrinių runkelių šakniavaisių ir lapų derlių, cukringumą ir cukraus išeigą. Natris dirvožemyje būna nestabilus, todėl lengvai išplaunamas (Marcussen et al., 1996). Magnis – sudėtinė chlorofilo dalis ir būtinas fotosintezės elementas. Jis gyvybiškai būtinas chlorofilui susidaryti, nes kiekviena chlorofilo molekulė savo sudėtingos struktūros branduolyje turi magnio joną. Dalis magnio dalyvauja fermentų sintezėje. Augaluose jis yra pektininių rūgščių ir fitino sudėtyje. Nuo magnio trūkumo cukrinių runkelių lapuose atsiranda geltonų ar sklerotinių (sukietėjusių audinių) dėmių, o ekstremaliais atvejais jos tampa nekrotinės (augalai tose vietose žūsta) ( Brazienė, 2007). Kalcis augalams reikalingas nuo jų sudygimo, taip pat būtinas normaliam šaknų ir antžeminių organų augimui. Cukriniai runkeliai – nerūgščias dirvas mėgstantys augalai. Tinkamiausia reakcija cukriniams runkeliams priesmėliuose pH- 6,0 , priemoliuose 6,6. Kadangi kalkinimo darbai yra brangūs, vertingiausiems augalams - cukriniams runkeliams reikia parinkti nerūgščius dirvožemius. Trūkstant kalcio sulėtėja šaknų augimas, jos pradeda storėti, augalai neformuoja šalutinių šaknų ir šakniaplaukių. Tų ląstelių, kurios tiesiogiai liečiasi su dirvožemiu, apvalkalėliai sugleivėja, jos suyra, o penktinės medžiagos ir lipoidai ištirpsta ir išteka iš ląstelių, audiniai virsta bestruktūre mase, todėl augalai negali imti maisto iš dirvožemio. Pridėjus kalcio, tirpalo fiziologinė pusiausvyra atkuriama. Kalcis svarbus fotosintezei, nors jo nėra chlorofilo sudėtyje. Pastebėta, kad žalesni tie augalai, kurie kalcio gauna daugiau. Kalcis stiprina medžiagų apykaitą, skatina angliavandenių judrumą ir azotinių medžiagų skilimą augalams dygstant. Jis palaiko augaluose rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (Kučinskas ir kt., 1999). Boras svarbus šaknų augimui ir vystymuisi. Jis veikia oksidacijos – redukcijos fermentus, skatina kvėpavimo procesą, didina fermentų sacharozės, peroksidazės ir katalazės aktyvumą. Boras aktyvina nukleininių rūgščių sintezę, palaiko normalų ląstelių dalijimąsi šaknų ir stiebų meristeminiuose audiniuose, tinkamą energetinį lygį audiniuose, užtikrindamas normalią angliavandenių ir baltymų biosintezę, pagreitina angliavandenių sintezę ir asimiliatų, ypač sacharozės, pernešimą iš lapų į šaknis. Boras augalams reikalingas per visą vegetacijos periodą. Jis didina cukrinių runkelių atsparumą ligoms. Trūkstant boro cukriniai runkeliai suserga sausuoju vidurinių lapų puviniu. Boro trūkumas ypač išryškėja sausringais metais (Čaikauskas , 1989; Kučinskas ir kt., 1999). Cinkas plačiai paplitęs gamtoje, svarbus biogeninis elementas, esantis gyvuose organizmuose. Augaluose cinkas vykdo įvairias funkcijas - plačiausiai jis dalyvauja oksidacijos atstatomuosiuose procesuose, regu­liuodamas substratų oksidaciją ir elektronų pernešimą fosforilizuojančioje kvėpavimo grandinėje, aktyvuoja ne mažiau 13-os fermentų bei patenka į kai kurių iš šių fermentų sudėtį, dalyvauja augimo stimuliatorių biosintezėje. Cinko iš dirvos pasisavinimo intensyvumas priklauso nuo jos rūgštingumo - neutraliose ir šarmingose dirvose jis menkas. Tokiose dirvose, taip pat gausiai patręšus fosforu, cinkas tampriai surišamas viršutiniuose horizontuose. Dėl to gali pasireikšti cinko trūkumas, ypatingai augalams su giliai nueinančiomis šaknimis, kur cinkas nepatenka (Kustodija., 2007). 1.4. Cukrinių runkelių tręšimo ypatumai Saugant aplinką, atsisakoma pakriko trąšų bėrimo, rekomenduojama sėjos metu cukrinius runkelius tręšti lokaliai, o vegetacijos periodu – lokaliai ir per lapus (Petkevičienė, 2009). 1.4.1. Tręšimas organinėmis trąšomis Organinės trąšos gerina dirvos struktūrą, spartina dirvožemio mikroorganizmų veiklą. Cukriniai runkeliai, ilgos vegetacijos augalai, gerai pasisavina organinių trąšų maisto medžiagas, todėl ūkiai, auginantys gyvulius, dalį cukriniams runkeliams reikalingų maisto medžiagų gali panaudoti organinių trąšų pavidalu. Norint tinkamai planuoti tręšimą, reikia nustatyti, kiek mėšle yra pagrindinių maisto medžiagų. Dažniausiai naudojamas karvių ir kiaulių mėšlas. Su 1 tona kraikinio mėšlo vidutiniškai į dirvožemį patenka apie 4-5 kg azoto, 2 kg fosforo, 5-5,5 kg kalio. Tinkamiausias laikas runkeliams kratyti ar laistyti mėšlą yra ruduo. Perpuvęs normalus kraikinis mėšlas, įterptas šiuo metu, greitai mineralizuojasi. Pavasarį runkeliams dirvas mėšlu tręšti nerekomenduojama, nes labai suminama dirva, be to, mėšlo įterpimas nesiderina su priešsėjinio žemės dirbimo reikalavimais ir svarbiausia- neišvengiamai vėlinama runkelių sėja (Narkevičius ir kt., 2004) 1.4.2. Papildomas tręšimas skystosiomis trąšomis Kad augalas geriau pasisavintų maisto medžiagas, intensyviau augtų, greičiau suformuotų maksimalų asimiliacinį lapų plotą ir vykstant fotosintezei absorbuotų didesnį kiekį FAR, cukrinių runkelių auginimo technologijose naudojamos skystosios trąšos bei augimą stimuliuojančios medžiagos. Per lapus patekusios maisto medžiagos greitai patenka į kitus augalo organus ir, įsitraukusios į medžiagų apykaitą, veikia daugelį fiziologinių procesų, tarp jų ir fotosintezę (Jakienė ir kt., 2008). Skystosios trąšos, turinčios aminorūgščių, sąlygoja kvėpavimo, fotosintezės, vandens apytakos aktyvumą bei pagreitina baltymų sintezę. Viena iš baltymu funkcijų – medžiagų pernaša iš vienų audinių į kitus, todėl trąšos ar augimo reguliatoriai, turintys aminorūgščių, intensyvina medžiagų apykaitą bei paskatina augalo augimą ir derliaus formavimąsi. Šių medžiagų teigiama įtaka fotosintezei gali būti sąlygota ir tuo, kad aminorūgštys augale su peleniniais elementais bei mikroelementais sudaro chelatinius junginius, dalyvaujančius pernešant elektronus (Pranckietienė ir kt., 2009). Svarbu parinkti tinkamas skystųjų trąšų normas. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, įprastas trąšų normas geriau sumažinti, kad nusilpusiems augalams nesukeltume papildomo streso. Geriausia sumažintos koncentracijos tirpalu runkelius nupurkšti kelis kartus, kas 5–7 dienas. Tada lapai nebus pažeisti, o augalai bus pakankamai pamaitinti (Brazienė, 2006). 1.4.3. Aminorūgščių naudojimas cukrinų runkelių pasėliuose Aminorūgštys, kaip ir daugelis kitų rūgščių, yra augale esančios organinės medžiagos. Laisvos arba esančios baltymų sudėtyje aminorūgštys atlieka labai svarbų vaidmenį daugelyje augalo biologinių procesų, todėl jų sintezė ir metabolizmas įgauna ypatingą reikšmę viso augalų gyvybingumo ciklo metu. (Kustodija.lt., 2009). Esant nepalankioms augti sąlygoms, augalai naudoja įvairius būdus apsisaugoti. Augalai pradeda maksimaliai taupyti energiją , vandenį, o gyvybines funkcijas, palaiko panaudodami rezervus. Net trumpalaikis augalų streso signalas sukelia pokyčius augalų šaknyse. Pradedamos sintetinti medžiagos, inicijuojančios žiotelių užsidarymą. Tada vyksta asimiliatų pernešimas iš antžeminės augalų dalies į šaknis. Terra Sorb Foliar- aminorūgščių ir mikroelementų kompleksas papildomam tręšimui per lapus. Su Terra Sorb Foliar augalai aminorūgščių gauna papildomai , todėl jie gali taupyti sintezės procesams reikalingą energiją, o tai tarsi stimuliuoja fiziologinius procesus. Terra Sorb Foliar produkte yra aminorūgščių , kurių reikia augalo baltymų sintezei . Terra Sorb Foliar privalumai: 1. Pagerina augalų atsparumą ir atsigavimą po streso; 2. Stimuliuoja apdulkinimo bei vaisių mezgimo procesus; 3. Gerina maisto medžiagų absorbciją ir judėjimą augale (Kustodija.lt, 2009). 2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI 2. 1. Tyrimų atlikimo vieta ir dirvožemio charakteristika Bandymų stotis yra Kauno miesto pietvakarinėje pusėje, kairiajame Nemuno krante, Noreikiškių seniūnijos teritorijoje. Tai Lietuvos vidurio žemuma. Reljefas – mažai banguota lyguma. Dirvožemiai susiformavę dugninės morenos (dugninių ledynų darinių) padengtų limnoglacialinėmis nuosėdomis srityje. Dugninės morenos smulkžemio granuliometrinėje sudėtyje vyrauja priemolis ir smėlingas priemolis. Tai pirminė uoliena, iš kurios dėl akvaglacialinių procesų susidarė limnoglacialinės nuosėdos. Pastarosios neturi skeleto, o granuliometrinė sudėtis nesubalansuota (Eidukevičienė ir kt., 2001). Lauko bandymai atlikti 2009 m. LŽŪU Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis (Calcari – Epihypogleyic Luvisol). Dirvožemio pH 6,9 – 7,2, humuso 1,9 – 2,4 proc., judriojo fosforo (P2O5) 240-315 mg kg-1 ir kalio (K2O) 120-170 mg kg-1 dirvožemio. 2. 2. Lauko bandymų schema ir parametrai Lauko bandymai atlikti 2009 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje pagal schemą: 1. Kontrolė - fonas (NPK 8:20:30 300 kg ha-1 prieš sėją + Amonio salietra (N34) 130 kg ha-1 1-2 poros lapų); 2. F + Terra Sorb Foliar 1 l ha-1 4 poros lapų; 3. F + Terra Sorb Foliar 2 l ha-1 4 poros lapų; 4. F + Terra Sorb Foliar 1 l ha-1 4 poros lapų + 1 l ha-1 6 poros lapų; 5. F + Terra Sorb Foliar 2 l ha-1 4 poros lapų + 2 l ha-1 6 poros lapų; Bandymo parametrai: Pradinio bandymų laukelio plotas 12,6 m2, apskaitomojo laukelio plotas 9,0 m2. Bandymas darytas keturiais pakartojimais. Laukelių išdėstymas – sisteminis. 2.3. Tyrimų metodai Bandymo laukeliai prieš cukrinių runkelių sėją patręšti NPK trąšomis santykiu 8:20:30, išberiant 300 kg ha-1 trąšų. Cukriniams runkeliams esant 1-2 porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (13-14 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę), išberta Amonio salietra (N34) 130 kg ha-1. Cukrinių runkelių daigams esant keturių porų tikrųjų lapelių tarpsnyje (17-18 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę) augalai pagal schemą apipurkšti Terra Sorb Foliar tirpalu. Cukriniams runkeliams esant šešių porų tikrųjų lapelių tarpsnyje (21-22 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę), 4 ir 5 bandymo variantuose augantys augalai dar kartą pagal schemą apipurkšti Terra Sorb Foliar tirpalu. Cukriniai runkeliai bandymo laukeliuose nukasti rankomis, panaudojant traktorinį šakniavaisių keltuvą, derlingumas nustatytas pasvėrus ir suskaičiavus kiekviename bandymo laukelyje užaugusius šakniavaisius. Derliaus nuėmimo metu paimti pavyzdžiai po 25 šakniavaisius cukringumui nustatyti. Cukringumas nustatytas Marijampolės cukraus fabrike. Cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumas (t ha-1) apskaičiuotas pagal formulę: D = , kur Dl – derlius iš laukelio, kg, Kkoef. – koeficientas perskaičiuojant į hektarus, Kkoef. = , Kur C – apskaitinio laukelio plotas, m2. Augalų skaičius (tūkst. ha-1) nustatytas suskaičiavus nukastus cukrinių runkelių šakniavaisius iš laukelio ir padauginus iš Kkoef. Vieno šakniavaisio svoris (kg) nustatytas pasvėrus visus iš laukelio nukastus šakniavaisius ir padalinus iš šakniavaisių skaičiaus. Biologinio cukraus kiekis (t ha-1) apskaičiuotas pagal formulę: Cb = , kur B – cukringumas, procentais, D – derlingumas, t ha-1. Baltojo cukraus kiekis (t ha –1) apskaičiuojamas pagal formulę: Ck = D * A / 100 kur A – cukraus išeiga, apskaičiuojama pagal formulę: A = B - 0,9 – C, kur 0,9 – cukraus nuostoliai iki melasos, C – cukraus nuostoliai melasoje (3,38). Gautų duomenų patikimumas apskaičiuotas P. Tarakanovo statistinės analizės metodu pagal kompiuterinę programą ‘Selekcija’. 2. 4. Bandyme tirtos skystosios trąšos Terra-Sorb Foliar – aminorūgščių bei mikroelementų mišinys augalams papildomai purkšti per lapus. Rekomenduojama naudoti visiems žieminiams bei vasariniams javams, žieminiams bei vasariniams rapsams, bulvėms, cukriniams runkeliams, kukurūzams bei kitiems žemės ūkio augalams. Trąšų sudėtis: aminorūgštys 12 % (iš jų laisvosios aminorūgštys 9,3 %); bendrojo azoto (N) 2,1 %; boro (B) 0,019 %; mangano (Mn) 0,046 %; cinko (Zn) 0,067 %. Rekomenduojama tręšimo norma 1,5 – 2 l ha-1 skiedžiant su 200 l vandens. Veikimo būdas: Laisvosios aminorūgštys patekusios į augalus aktyvina fotosintezę, didina chlorofilo kiekį ir veikia svarbias gyvybines augalų funkcijas. Rekomenduojama naudoti fiziologinėms augalų funkcijoms aktyvinti, kai jie nukentėję nuo atšiaurios žiemos, šalnų, sausros, karščio, staigių temperatūros pokyčių arba apdeginti pesticidų. Augalų augimui skatinti naudoti ankstyvaisiais augimo tarpsniais vegetacijos pradžioje, prieš žydėjimą arba augant vaisiams. 2. 5. Tirta cukrinių runkelių veislė Veislė – tai vientisa, pastovi vienos rūšies kultūrinė augalo forma, turinti panašius paveldimus specifinius, ūkiškai vertingus požymius ir panašius augimo sąlygų reikalavimus. Nors augalų derlingumas daug priklauso nuo agrotechnikos priemonių, bet svarbią reikšmę turi ir veislė. Tinkamai parinkta veislė gali cukrinių runkelių šakniavaisių derlių padidinti 10 – 50 proc. Bandyme tirta cukrinių runkelių veislė ‘Ernestina‘. Tai diploidinė, derlinga, vidutinio cukringumo, pasižyminti gera balto cukraus išeiga, vienadaigių cukrinių runkelių hibridinė veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG selekcijos – sėklininkystės firmoje. Šios veislės cukrinių runkelių ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 2005-2006 m. Kauno ir Pasvalio AVT stotyse. Jų šakniavaisių derlius Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 2005 m. išaugintų šakniavaisių cukringumas buvo 18,6 proc., o 2006 m. derliaus – 15,9 proc. 2005-2006 m. išaugintuose cukrinių runkelių šakniavaisiuose buvo sukaupta 12,64-12,00 t ha-1 cukraus. Perdirbus fabrike Kauno AVT stotyje 2005-2006 m. išaugintus šakniavaisius, būtų galima pagaminti 10,93-9,85 t ha-1cukraus, esant jo išeigai fabrike 16,1-13,0 proc. Selekcininko duomenimis, ‘Ernestina‘ cukriniai runkeliai yra atsparūs rizomanijai (nekrotinio gyslų pageltimo virusui). 2.6. Cukrinių runkelių auginimo agrotechnika lauko bandymuose Tikslieji lauko bandymai atlikti 2009 m. LŽŪU Bandymų stotyje. Pavasarį, pradžiūvus dirvai įrengtas bandymas. Bandymo laukeliai išdėstyti sisteminiu būdu pagal schemą, keturiais pakartojimais. Cukrinių runkelių priešsėlis – žieminiai kviečiai. Pavasarį, pradėjus įdirbti pradžiūvusią dirvą, atliktas foninis tręšimas – išbertos kompleksinės NPK 8:20:30 300 kg ha-1 trąšos pagal bandymo schemą. Prieš sėją išpurkštas dirvinis herbicidas Pyramin Turbo 5,0 l ha-1. Dirva prieš sėją įdirbta germinatoriumi ir pasėti Ernestina veislės cukriniai runkeliai. Gegužės pradžioje dirva buvo drėgna, cukriniams runkeliams sudygti ir daigams augti sąlygos buvo geros. Atsinaujinus piktžolių dygimui laukas nupurkštas herbicidu Betanal Expert 1,30 l ha-1. 05 26 d. cukrinių runkelių laukas patręštas Amonio salietra (N34) 130 kg ha-1. 2. 6. 1 lentelė. Agrotechninės priemonės ir jų atlikimo laikas LŽŪU Bandymo stotis Agrotechninės priemonės Data 1. Kompleksinių trąšų NPK 8:20:30 300 kg ha-1 išbėrimas 04 08 2. Dirvinio herbicido Pyramin Turbo 5,0 l ha -1 išpurškimas 04 17 3. Priešsėjinis dirvos dirbimas 04 16 4. Sėja 04 16 5. Laukas nupurkštas herbicidu Betanal Expert 1,30 l ha -1 05 01 6. Išberta amonio salietra (N34) 130 kg ha-1 05 26 7. Keturių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje cukriniai runkeliai pagal schemą apipurkšti Terra Sorb Foliar trąšų tirpalais. 06 15 8. Šešių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje cukriniai runkeliai antrą kartą pagal schemą apipurkšti Terra Sorb Foliar trąšų tirpalais. 06 23 9. Herbicido Betanal Expert 1,1 l ha-1 išpurškimas 06 28 10. Derliaus nuėmimas 09 24 Cukriniams runkeliams esant keturių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje daigai pagal schemą apipurkšti Terra-Sorb Foliar trąšų tirpalais. Birželio 23 d. cukriniams runkeliams turint šešias poras tikrųjų lapelių, augalai antrą kartą pagal bandymo schemą apipurkšti Terra-Sorb Foliar trąšų tirpalais. Piktžolės naikintos panaudojus herbicidą Betanal Expert 1,1 l ha-1. Cukrinių runkelių derlius nuimtas rankiniu būdu, naudojant traktorinį šakniavaisių keltuvą. Runkelių derlingumas nustatytas pasvėrus apskaitiniame laukelyje užaugusius šakniavaisius ir perskaičiavus į t ha-1. Svėrimo metu suskaičiuoti laukelyje augę šakniavaisiai ir nustatytas augalų skaičius hektare. Derliaus nuėmimo metu iš kiekvieno bandymo laukelio paimti šakniavaisių pavyzdžiai (po 25 šaknis) cukringumui nustatyti. Šakniavaisių cukringumas nustatytas Marijampolės cukraus fabrike. 2. 7. Meteorologinės sąlygos Pagal kritulių kiekį Lietuvos teritorija yra perteklinės drėgmės zonoje. Vidutiniškai per metus iškrenta 600 - 650 mm kritulių, o išgaruoja apie 500 mm. Meteorologinės sąlygos vyravusios 2009 m. pateiktos lentelėje. 2. 7. 1 lentelė. Meteorologinės sąlygos bandymo vykdymo metu. Kauno meteorologinės stoties duomenys, 2009 m. Mėnuo Dekados Per mėnesį Daugiamečiai vidurkiai I II III Kritulių kiekis, mm Balandis 9 0 0 9 41.4 Gegužė 13 9 21 43 46.4 Birželis 50 41 17 108 69.1 Liepa 22 38 24 84 83.4 Rugpjūtis 0 26 61 87 69.8 Rugsėjis 13 10 6 29 56,3 Vidutinė paros temperatūra, 0C Balandis 8.1 7.5 11.2 8.9 6.2 Gegužė 11.4 11.7 14.8 12.7 12.6 Birželis 12.7 13.5 18.4 14.9 15.5 Liepa 18.0 19.3 18.0 18.4 17.0 Rugpjūtis 18.4 16.6 15.7 16.9 16.7 Rugsėjis 15,7 13,5 12,4 13,8 11,9 2009 metais cukriniai runkeliai pasėti balandžio 16 dieną. Dirva balandžio mėnesį buvo labai sausa, kritulių iškrito tik 9 mm, tai 32,4 mm mažiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Nors vidutinė paros temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę, sėkloms sudygti trūko drėgmės. Gegužės mėnesio orai buvo palankūs cukrinių runkelių augimui, kritulių iškrito pakankamai - tik 3,4 mm mažiau už daugiametį vidurkį, o vidutinė paros temperatūra artima vidutiniai daugiametei. Birželį gausiai lijo. Kritulių iškrito net 108 mm – tai 38,9 mm daugiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu, dirva buvo įmirkusi, augalams pasisavinti maisto medžiagas sąlygos nebuvo palankios. Vidutinė paros temperatūra šį mėnesį buvo artima vidutinei daugiametei, šilumos runkelių augimui užteko. Liepos mėnuo buvo šiltas ir drėgnas. Cukriniai runkeliai intensyviai augo ir vystėsi. Rugpjūtį kritulių iškrito 17,2 mm daugiau nei įprastai, o vidutinė paros temperatūra buvo artima vidutinei daugiametei. Rugsėjo mėnuo buvo šiltas ir sausas. Kritulių iškrito tik 29 mm – tai 27,3 mm mažiau už daugiametį vidurkį. Tačiau šiuo laikotarpiu kritulių stygius cukriniams runkeliams nėra pavojingas. Augalai intensyviai kaupė sausąsias medžiagas. Šakniavaisių cukringumas derliaus nuėmimo metu buvo virš 17 procentų. 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 3. 1. Papildomo tręšimo per lapus įtaka cukrinių runkelių derlingumui. Papildomas cukrinių runkelių tręšimas, apipurškiant Terra-Sorb Foliar tirpalais, teigiamai veikė cukrinių runkelių derlingumą (3.1.1 pav.). Runkelius papildomai patręšus vieną kartą, augalams esant keturių porų tikrųjų lapelių tarpsnyje, didesnis šakniavaisių derlius gautas panaudojus 2 l ha-1 tirpalo koncentraciją. Šakniavaisių derlingumas šiuose bandymo laukeliuose buvo 6,94 t ha-1 arba 10,6 proc. patikimai didesnis, lyginant su papildomai netręštais augalais 3.1.1 pav. Papildomo tręšimo įtaka cukrinių runkelių derlingumui (t ha-1). LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Cukrinius runkelius papildomai apipurškus Terra-Sorb Foliar tirpalais du kartus, keturių ir šešių porų tikrųjų lapelių tarpsniais, didžiausias šakniavaisių derlius gautas panaudojus taip pat 2 l ha-1 koncentracijos trąšų tirpalą. Šiuose bandymo laukeliuose šakniavaisių derlingumas buvo 73,87 ir 74,28 t ha-1, t. y. 8,75 ir 9,16 t ha-1 arba 13,4 ir 14,1 proc. patikimai didesnis, lyginant su kontrole, kur runkeliai papildomai nebuvo tręšti. 3. 2. Papildomo tręšimo per lapus įtaka cukrinių runkelių šakniavaisių svoriui. Papildomai per lapus patręšti Terra-Sorb Foliar trąšomis cukriniai runkeliai intensyviau augo. Stambiausi šakniavaisiai užaugo cukrinių runkelių daigus vieną kartą patręšus Terra-Sorb Foliar trąšomis, apipurškiant 2 l ha-1 koncentracijos tirpalu (3.2.1 lentelė). Taip patręštų šakniavaisių vidutinis svoris buvo 71 g arba 8,8 proc. didesnis, lyginant su kontroliniuose laukeliuose augusių runkelių vidutiniu šakniavaisių svoriu. 3.2.1 lentelė. Papildomo tręšimo įtaka cukrinių runkelių šakniavaisių svoriui. LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Bandymo variantai Augalų skaičius tūkst. 1 ha-1 Vidutinis vieno šakniavaisio svoris kg Skirtumas palyginus su kontrole kg proc. Kontrolė (Fonas) 80,5 0,809 - 100,0 F + Terra-Sorb Foliar 1 l ha-1 84,3 0,847 0,038 104,7 F + Terra-Sorb Foliar 2 l ha-1 81,8 0,880 0,071 108,8 F + Terra-Sorb Foliar 1 l ha-1 2k 86,2 0,857 0,048 105,9 F + Terra-Sorb Foliar 2 l ha-1 2k 85,7 0,867 0,058 107,2 R05 1,034 0,013 Cukrinius runkelius papildomai Terra-Sorb Foliar trąšomis patręšus du kartus, vidutinis šakniavaisių svoris patikimai padidėjo 48-58 g arba 5,9-7,2 proc., lyginant su kontrole, kur runkeliai papildomai nebuvo tręšti. 3.3. Papildomo tręšimo per lapus įtaka šakniavaisių cukringumui. Papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus Terra-Sorb Foliar trąšomis didino šakniavaisių cukringumą (3.3.1 pav.). Cukringiausi šakniavaisiai užaugo runkelius papildomai patręšus du kartus. Šiuose bandymo laukeliuose šakniavaisių cukringumas nustatytas 17,38 ir 17,47 proc., t. y. 0,42 ir 0,51 proc. vnt. patikimai didesnis, lyginant su kontroliniuose laukeliuose augusiais šakniavaisiais, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. 3.3.1 pav. Papildomo tręšimo per lapus įtaka šakniavaisių cukringumui (%). LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Cukrinius runkelius papildomai per lapus patręšus vieną kartą, šakniavaisių cukringumas patikimai padidėjo 0,23 ir 0,38 proc. vnt., lyginant su papildomai netręštų šakniavaisių cukringumu. 3. 4. Papildomo tręšimo per lapus įtaka biologinio cukraus kiekiui Cukrinius runkelius apipurškus Terra – Sorb Foliar trąšomis gauta daugiau biologinio cukraus. Geresni rezultatai gauti runkelius papildomai per lapus patręšus du kartus (3.4.1 pav.). Šio tręšimo įtakoje biologinio cukraus gauta 1,80 – 1,94 t ha-1 arba 16,3 – 17,6 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. 3.4.1 pav. Papildomo tręšimo per lapus įtaka biologinio cukraus kiekiui (t ha-1). LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Cukrinius runkelius papildomai patręšus Terra – Sorb Foliar trąšomis vieną kartą, biologinio cukraus gauta 1,24 – 1,46 t ha-1 arba 11,2 – 13,2 proc. patikimai daugiau, lyginant su bandymo variantais, kur augalai nebuvo papildomai tręšti. 3. 5. Papildomo tręšimo per lapus įtaka baltojo cukraus kiekiui Cukrinius runkelius apipurškus Terra-Sorb Foliar tirpalais daugiau gauta ir baltojo cukraus. Geresni rezultatai gauti runkelius šiomis trąšomis papildomai per lapus patręšus du kartus (3.5.1 pav.). Taip patręšus baltojo cukraus gauta 1,42 ir 1,54 t ha-1 arba 17,2 ir 18,6 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. 3.5.1 pav. Papildomo tręšimo per lapus įtaka baltojo cukraus kiekiui (t ha-1). LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Cukrinius runkelius Terra-Sorb Foliar trąšomis patręšus vieną kartą, baltojo cukraus gauta 0,96 ir 1,15 t ha-1 arba 11,6 ir 13,9 proc. patikimai daugiau, lyginant su bandymo variantais, kur augalai papildomai nebuvo tręšti. 4. Tyrimo rezultatų ekonominis vertinimas Ekonomiškai pagrįsti ūkiniai sprendimai yra modernaus ūkininkavimo pagrindas. Dabartiniu metu jie tapo ypač sudėtingi, nes padidėjo gamybos mastas, susiduriama su vis didesnėmis galimybėmis ir didesniu jų variantų skaičiumi. Kokį sprendimą pasirinksime ir jį įdiegsime gamyboje, tokia bus ir jo nauda ūkininkui ar kitam žemės ūkio produkcijos gamintojui. Ekonominis efektyvumas – tai efektas, tenkantis veiklos išteklių vienetui. Efektyvumas – tai įmonės veiklos veiksmingumas, rezultatyvumas. Atliekant agrotechninių sprendimų ekonominį vertinimą skaičiuojama : papildomos gamybos išlaidos, derliaus priedo vertė, papildomas bendras pelnas, vienam papildomų gamybos išlaidų litui papildomo bendrojo pelno Lt. Derliaus priedo vertė gauta sudauginus derliaus priedą su cukrinių runkelių kaina. Vidutinė 2009 – 2010 metų cukrinių runkelių supirkimo kaina 115 Lt/t. Papildomos gamybos išlaidos susumavus gautos purškimas 30 Lt / 1ha + trąšų kaina 22 Lt/1 litras. Papildomas bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš derliaus priedo vertės atėmus papildomas gamybos išlaidas. Kiek tenka vienam papildomų gamybos išlaidų litui papildomo bendrojo pelno apskaičiuojame : papildomą bendrą pelną padaline iš papildomų gamybos išlaidų. 4.1. lentele. Produktyvaus cukrinių runkeliu formavimas naudojant Terra – Sorb Foliar, ekonominis rezultatų vertinimas. LŽŪU augalininkystės ir gyvulininkystės katedra, 2009m. Variantai Derlingumo priedas t ha-1 Derlingumo priedo vertė Lt ha-1 Papildomos gamybos išlaidos Lt ha-1 Papildomas bendrasis pelnas (nuostolis) Lt ha-1 1 Lt papildomų gamybos išlaidų tenka papildomo bendrojo pelno Lt Kontrolė - - - - - Terra-Sorb foliar 1 l - 1 k. 6,3 724,50 52 672,50 12,93 Terra-Sorb foliar 2 l - 1 k. 6,94 798,10 74 724,10 9,78 Terra-Sorb foliar 1 l - 2 k. 8,75 1006,25 104 902,30 8,68 Terra-Sorb foliar 2 l - 2 k. 9,16 1053,40 126 927,40 7,36 Didžiausias derliaus priedas gautas cukrinių runkelių daigus 2 kartus apipurškus aminorūgščių bei mikroelementų mišiniu Terra – Sorb Foliar. Šio papildomo tręšimo įtakoje šakniavaisių derlius patikimai padidėjo 9,16 - 8,75 t ha -1, palyginus su kontrole, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. Vertinant ekonominiu požiūriu, efektyvu būtų cukrinius runkelius tręšti aminorūgščių bei mikroelementų mišiniu 2 k., išpurškiant 1-2 l ha-1 šio preparato. Taip patręšus gaunamas 902,30 – 927,40 Lt ha-1 papildomas bendras pelnas. IŠVADOS 2009 metais LŽŪU Bandymų stotyje atlikus cukrinių runkelių papildomo tręšimo per lapus aminorūgščių bei mikroelementų mišinio trąšomis Terra-Sorb Foliar bandymą, galime daryti tokias išvadas: 1. Didžiausias cukrinių runkelių derlius gautas augalus papildomai patręšus Terra - Sorb Foliar trąšomis du kartus. Šio tręšimo įtakoje šakniavaisių derlius patikimai padidėjo 8,75 – 9,16 t ha-1 arba 13,4 – 14,1 proc., lyginant su papildomai netręštų cukrinių runkelių derlingumu. 1. Cukrinius runkelius papildomai du kartus patręšus Terra - Sorb Foliar trąšomis šakniavaisiai užaugo stambesni. Vidutinis šakniavaisių svoris patikimai padidėjo 48 – 58g arba 5,9 - 7,2 proc. lyginat su kontrole, kur runkeliai nebuvo papildomai tręšti. 2. Cukringiausi šakniavaisiai užaugo bandymo variantuose, kur daigai buvo patręšti Terra – Sorb Foliar trąšomis taip pat du kartus. Taip patręšus šakniavaisių cukringumas patikimai padidėjo 0,42 – 0,51 proc., lyginant su kontrole. 3. Daugiausiai baltojo cukraus gauta cukrinius runkelius du kartus apipurkškus Terra – Sorb Foliar trąšomis. Šio tręšimo įtakoje baltojo cukraus gauta 1,42 ir 1,54 t ha-1 arba 17,2 ir 18,6 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. 4. Vertinant ekonominiu požiūriu, efektyvu būtų cukrinius runkelius tręšti aminorūgščių bei mikroelementų mišiniu 2 k., išpurškiant 1 – 2 l ha-1 šio preparato. Papildomas bendras pelnas gaunasi 902,30 – 927,40 Lt ha-1, o papildomas bendras pelnas vienam gamybos išlaidų litui 8,68 – 7,36 Lt. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. BRAZIENĖ, Z. Rizomanijos pavojus cukriniams runkeliams, Mano ūkis 2006/9, LŽI Rumokų bandymų stotis. [žiūrėta 2010 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!