Pristatymas apie ekspresionizmą

• Ekspresionizmas– XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė Vakarų Europos dailės, literatūros, muzikos, architektūros ir teatro meno srovė, kuriai būdinga atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.
• Vokiečių ekspresionizmas – kinematografinis judėjimas, gimęs Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Vokiečių ekspresionizmo filmai pasižymi savita stilistika, gilia simbolika ir stipria nuotaikų išraiška scenografinėmis priemonėmis.
• Ekspresionizmas kine reiškėsi 3 dešimtmetyje Vokietijoje. Kurti daugiausia fantastiniai siaubo filmai, jiems būdinga sąlygiškumas, groteskas, perdėtas emocionalumas, fantasmagoriniai vaizdiniai, herojai – mistinės, blogį nešančios būtybės; dažnos košmarų, haliucinacijų scenos.
• Frydrichas Vilhelmas Murnau (1888 m. gruodžio 28 d. - 1931 m. kovo 11 d.) – vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių.
• F.W. Murnau yra vienas iš ypač novatoriškų ir svarbių 20-ojo amžiaus pradžios kino kūrėjų.
F. W. Murnau „Nosferatu. Siaubo simfonija“
• Nosferatu. Siaubo simfonija – 1922 metų vokiečių ekspresionisto F. W. Murnau filmas, tai vienas iš ankstyviausių siaubo filmų, laikomas vienu svarbiausių nebyliųjų Veimaro Respublikos filmų.
• Filmas „Nosferatu. Siaubo simfonija“ buvo sukurtas pagal Bramo Stokerio romaną „Drakula“.
Ekspresionizmas literatūroje
• Ryškiausiai pasireiškė Vokietijoje ir Austrijoje apie 1910–1925 m. Ekspresionizmas atspindėjo didmiesčio kultūrą. Ekspresionistų gausūs manifestai ir programos buvo nukreiptos prieš impresionistų pasyvią, įspūdžiams pasiduodančią estetinę laikyseną, natūralistinį ir realistinį tikrovės vaizdavimą. Jie reiškė egzistencinę prarasto saugumo, tikrumo situaciją.
• Ekspresionistų kūryboje ryškus mąstymas opozicijomis, kontrastų retorika, patosas, ekstazė, ieškoma drastiškų raiškos formų.
Ekspresionizmas literatūroje
• Poezijoje ilgi reflektuojantys monologai derinami su patetiškais jausmų proveržiais, deformuotais, šokiruojančiais vaizdais, daug reikšmės skiriama kalbos garsiniam aspektui, tačiau vengiama melodingumo.
• Prozoje atsisakoma psichologinės motyvacijos, loginio pasakojimo, aprašymų, naudojama montažo, asociacijų poetika....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!