Priskyrimo sakinys

Priskyrimo sakinys – tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu (:=). Programos apskaičiuota reiškinio reikšmė priskiriama kairėje užrašytam kintamajam. Kairėje šio simbolio pusėje rašomas kintamasis, kuriam reikia suteikti reikšmę, o dešiniojoje – reiškinys, kurio reikšmę reikia apskaičiuoti ir suteikti kintamajam. Priskyrimo sakiniu kompiuteriui visų pirma apskaičiuoti išraišką, o po to gautą rezultatą priskirti kintamajam. Tai pats paprasčiausias, tačiau vartojamas kiekviename algoritme. Priskyrimo sakiniu kintamajam priskiriama reikšmė (arba esama kintamojo reikšmė pakeičiama nauja). Atskiru atveju kairiojoje priskyrimo pusėje gali būti: := [|]:= Kompiuteris atlieka programoje užrašytus veiksmus su kintamųjų reikšmėmis bei konstantomis, o gautuosius rezultatus įrašo į atmintinę, t.y. priskiria kintamiesiems. Jei šie kintamieji jau turi anksčiau įgytas reikšmes, tai jos pakeičiamos – įrašomos naujos. Taigi kintamųjų reikšmės nuolat keičiamos: iš vienų reikšmių apskaičiuojamos kitos, kola gaunami galutiniai rezultatai. Kai tam pačiam kintamajam priskiriama nauja reikšmė, ankstesnė jo reikšmė dingsta iš kompiuterio atmintinės laukelio – ji ištrinama, nes jos vieta reikalinga naujai reikšmei įrašyti. Kompiuteris visus veiksmus atlieka skaičiuodamas reikšmių reikšmes ir priskirdamas jas kintamiesiems. Programos pradžioje kintamieji reikšmių neturi (reikšmės neapibrėžtos - "šiukšlės"), todėl norint juos vartoti, iš pradžių reikia priskirti pradines reikšmes. Skaitymo arba duomenų įvedimo sakinys irgi priskiria kintamiesiems pradines reikšmes! Vėliau priskyrimo sakiniais senos kintamųjų reikšmės keičiamos naujosiomis. Priskyrimo sakinio sintaksė: Priskyrimo sakinį sudaro trys dalys: kairė, priskyrimo simbolis, dešinė pusė Pvz.: c2A : = x + 6.5 - (x * 3 ) / 5; Priskyrimo sakinys  - tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu (:=). Atlikus programą gauta reiškinio reikšmė priskiriama kairėje esančiam kintamajam. Atlikus priskyrimo sakinį, kintamasis, kurio vardas parašytas kairėje simbolio := pusėje, įgyja reiškinio, esančio dešinėje pusėje, reikšmę.  Reiškinys - tai kintamieji ir konstantos, sujungti operacijų (veiksmų) ženklais. Reiškiniuose vartojami tik lenktiniai skliaustai. Reiškinys gali būti sudarytas tik iš vienos konstantos (skaičiaus) arba vieno kintamojo - atskiras reiškinio atvejis. Kai programa vykdo priskyrimo sakinį, pirmiausia suskaičiuojama reiškinio reikšmė, o  tik po to jo (reiškinio) reikšmė priskiriama kintamajam, kuris yra priskyrimo sakinio kairėje pusėje.   Įsidėmėkite: kai tam pačiam kintamajam priskiriama nauja reikšmė, ankstesnė jo reikšmė kompiuterio atmintinės laukelyje dingsta - ji ištrinama, nes jos vieta reikalinga naujai reikšmei įrašyti. Keletas pastabų: • išraiškoje pavartoti kintamieji jau anksčiau turi būti įgiję reikšmes; - kintamojo, kuriam priskiriamas išraiškos rezultatas, tipas turi sutapti su išraiškos rezultato tipu. Leistinas tik toks neatitikimas: sveikąjį skaičių (rezultatą) galima priskirti realiajam kintamajam. Jei išraiškos rezultatas yra sveikasis aukštesnio rango skaičius ir jis yra priskiriamas žemesnio rango sveikajam kintamajam, galimos klaidos (kompiliatorius to nekontroliuoja). Priskyrimo sakinių pavyzdžiai: var a, b : integer; c, d : byte; x, y : real; p : boolean; r : char; begin a := 5; b := a mod 3 + a; c := b; { galimos klaidos } x := b; y := b + 3.61; { išraiškos rezultato tipas real } x := (a+b)/2 + sin(y); r := ‘k’; p := true; a := x; { neleistinas sakinys } x := r; { neleistinas sakinys } end. Kadangi reikšmės priskyrimo veiksmas atliekamas paskiausiai, tai abipus prieskyros ženklo visada derėtų palikti po tarpą. Kintamieji gali įgyti įvairias reikšmes. Jų reikšmės keičiamos programos vykdymo metu. Iš vienų kintamųjų reikšmių apskaičiuojamos naujos reikšmės ir jos priskiriamos tiems patiems arba kitiems kintamiesiems. Visus skaičiavimus galima įsivaizduoti kaip kintamųjų reikšmių keitimus. Programos tekste kintamieji žymimi vardais. Kompiliatorius kiekvienam kintamajam paskiria vietą kompiuterio atmintinėje. Tose atmintinės vietose saugomos kintamųjų reikšmės. Tai duomenys (skaičiai, loginės reikšmės, tekstai). Yra patogiau, kai tas pats kintamasis gali įgyti tik vieno to paties tipo reikšmes. Tada aišku, kiek vietos toms reikšmėms reikės kompiuterio atmintinėje ir tą vietą iš anksto galima rezervuoti. Be to, aišku kokias operacijas bus galima atlikti su tomis reikšmėmis. Sveikojo tipo reiškinio reikšmę galima priskirti ir sveikojo, ir realiojo tipo kintamajam. Pastaruoju atveju ji automatiškai pakeičiama realiąja. Realiojo tipo reiškinio reikšmę galima priskirti tik realiojo tipo kintamajam. Mat jeigu tokį priskyrimą parašytume, kompiuteris nežinotų, ką daryti su realiojo skaičiaus trupmenine dalimi: ar ją atmesti ir skaičių apvalinti. Realųjį skaičių galima pakeisti sveikuoju panaudojant standartines funkcijas trunc ir round. Funkcijos trunc rezultatas yra lygus realiojo skaičiaus sveikajai daliai, o round – apvalintam realiajam skaičiui, pavyzdžiui: trunc(5.6) = 5; round(5.6) = 6. Simboliai := žymi patį priskyrimo veiksmą. Išraiška aprašo reikšmę, kuri bus priskirta nurodytam Kintamajam su vardu. • s:=15; • kvadratas := s*s (simbolis "*" reiškia daugybą); • kubas := kvadratas*s; Jei kintamasis yra char arba string   tipo, tai Išraiška rašoma tarp apostrofų (' ir '). Pavyzdžiui: • raide := 'a'; • eilute := 'Mano batai buvo trys.'; Tarkime reikia apskaičiuoti kiek 5-ios paros turi valandų ir minučių: Program Priskirti;  var paros, valandu, minuciu: integer;  begin    paros:=5;    valandu:=paros*24;    minuciu:=valandu*60;    WriteLn('Valandu: ',valandu);    WriteLn('Minuciu: ',minuciu);    ReadLn;  end. Kalbant apie reikšmių priskyrimą kintamiesiems, iškyla labai svarbus klausimas, kaip turi būti derinami dešinės ir kairės priskyrimo sakinio pusės tipai. Iš tikrųjų tai ganėtinai painus klausimas, tačiau paprastai vartotojui reikia stengtis, kad priskyrimo sakinio kairės pusės kintamojo ir dešinės pusės reiškinio tipai sutaptų ir tuomet viskas bus gerai. Reikalinga viena logiška išimtis: realiojo tipo kintamajam gali būti priskirta sveikojo tipo reikšmė (ji automatiškai pakeičiama realiąja). Priskyrimo sakinio sintaksės diagrama Labai svarbus opus klausimas apibrėžiant priskyrimo sakinio semantiką – nuspręsti, kokie yra leistini priskyrimo sakinio kairiosios pusės kintamojo ir dešinės pusės reiškinio tipai. Tai vadinamasis tipų suderinamumo klausimas priskyrimo sakinyje. Suprantama, jei kintamojo ar funkcijos ir reiškinio tipai tapatūs, tai jokių klausimų nekyla. Tačiau reikalauti, kad priskyrimo sakinyje kintamojo (funkcijos) ir reiškinio tipai būtų tapatūs – pernelyg griežta ir nepatogu. Todėl Paskalio standartas tipams suderinti priskyrimo sakinyje pateikia atskiras taisykles. Priskyrimo sakinyje V := R Kintamojo (funkcijos) V tipas tv ir reiškinio R tipas tr yra suderinti, jei galioja bent vienas iš šių reikalavimų: 1. tipai tv ir tr yra tapatūs ir nė vienas iš jų nėra failo ar struktūrinio tipo, turinčio failo tipo komponentą; 2. tipas tv yra realusis, o tr – sveikasis (arba sveikojo tipo atkarpa); 3. tipai tv ir tr yra diskretiniai ekvivalentūs tipai, ir reiškinio R reikšmė yra iš tipo tv reikšmių intervalo; 4. tipai tv ir tr yra ekvivalentūs aibių tipai ir kiekvienas reiškinio R elementas yra iš aibės tv bazinio tipo reikšmių intervalo; Sudarykime programą ritinio, kurio aukštis h ir pagrindo spindulys r, tūriui ir šoniniam paviršiui rasti. Program Ritinys; var r, { Ritinio pagrindo spindulys } h, { Ritinio aukštis } V, { Ritinio tūris } S : real; { Šoninio paviršiaus plotas } begin Write(‘Įveskite ritinio aukštį: ‘); ReadLn(h); Write(‘Įveskite pagrindo spindulį:‘); ReadLn(r); V := Pi * r * r * h; S := 2 * Pi * r * h; WriteLn; WriteLn(‘Ritinio tūris = ‘, V: 5: 2); WriteLn(‘Šoninio paviršiaus plotas = ‘, S: 5: 2); ReadLn; end. Programoje panaudota standartinė konstanta Pi, kuri lygi π = 3,1415… Atkreipsime dėmesį į tai, kad struktūriniams kintamiesiems – masyvams ir įrašams – reikšmes galima suteikti tik tuo atveju, kai struktūrinio kintamojo ir priskiriamo reiškinio tipai tapatūs. Vadinasi, turėdami aprašą: var a, b: array [1..5] of real; x, y: record i: 0..10; j: -10..0 end; galime parašyti teisingus priskyrimo sakinius: a := b x := y Tačiau aprašius kintamuosius a ir b, x ir y atskirai: var a: array [1..5] of real; b: array [1..5] of real; x: record i: 0..10 j: -10..0 end; y: record i: 0..10; j: -10..0 end; Minėtieji priskyrimo sakiniai būtų klaidingi, nors kintamųjų a ir b, taip pat x ir y reikšmių aibės yra tos pačios. Suteikiant reikšmes aibės tipo kintamiesiems, reikalaujama, kad kairiosios priskyrimo sakinio pusės (aibės tipo kintamojo) ir dešiniosios pusės (aibės tipo kintamojo) tipai būtų ekvivalentūs. Todėl aprašius kintamuosius šitaip: var s1: set of 1..5; s2: set of 6..10; s3: set of 0..20; žemiau pateikti priskyrimo sakiniai yra taisyklingi su bet kokiomis dešiniojoje jų pusėje esančių aibės tipo kintamųjų reikšmėmis: s3 := s1 s3 := s2 s3 := s1+s2 s1 := [1, 3..5] Priskyrimo sakiniai s1 := s3 s2 := s3 yra taisyklingi. Bet gali būti atlikti tik tuo atveju, jei dešiniosios pusės aibės tipo kintamųjų reikšmės patenka į kairiosios pusės kintamojo tipo reikšmių intervalą: Priskyrimo sakiniai s1 := s2 s2 := s1 s2 := [12..15] sintaksės požiūriu teisingi, bet niekad negali būti atlikti, nes jų dešiniojoje pusėje negali būti reikšmių, patenkančių į kairiosios pusės kintamųjų reikšmių intervalą. Taigi, juos atliekant, visada bus fiksuojama klaida. Palyginus priskyrimo sakinius, kuriuose yra įvairių struktūrinių tipų kintamųjų ir reiškinių, galima pastebėti, kad įrašų ir masyvų tipų suderinamumo reikalavimai yra griežtesni negu aibių tipų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!