Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitęs daugelio šalių finansų praktikoje, jį nesudėtinga apskaičiuoti, kontroliuoti įmonės mokėjimus. Šį mokestį finansininkai mėgsta ir todėl, kad jis yra gana patikimas valstybės iždo formavimo įrankis. Šiame namu rašto darbe susipažinsime su pridėtinės vertės mokesčio istorija, mokėtojus, taikymo problemomis bei jų sprendimo būdais, PVM tarifais, lenvatomis, bei trūkumais.
PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas, kuris, savo ruožtu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendrąjį akcizą.
Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruodžio 10 d. Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine – komercine veikla besiverčiantys ekonominiai subjektai moka tam tikrą mokestį pagal papildomą vertę, sukurtą kiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis šio mokesčio mokėtojas yra vartotojas.
Bendrąjį akcizą mokėjo visos įmonės, kurių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos, gavusios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos.
• minimalus;
Šio mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvo maksimalus ir siekė 25. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikina valstybės subsidija.
Iš esmės toks tarifo dydis buvo ekonomiškai nepagrįstas. Daugumoje Europos šalių, kur buvo naudojamas analogiškas mokestis, taikomi tarifai svyravo nuo 10 iki 20 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo nutarusi pridėtinės vertės mokestį skaičiuoti nuo 1991 m. gruodžio 10 d. Šiam mokesčiui įvesti buvo pasirinktas pats netinkamiausias laikas, kai kainos buvo stipriai šoktelėjusios, ir tai sukėlė dar didesnę infliaciją.
Nagrinėjant kitų šalių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertės mokestis yra išvystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten, kur nėra kainų pusiausvyros. Kai šis mokestis įvedamas esant tam tikrai prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereiškia, kad visų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos kaštų, pelno normos ir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje šio mokesčio įvedimas sukėlė automatišką prekių ir paslaugų kainos padidėjimą.
Šis nutarimas buvo labai kritikuojamas tiek dėl jo įstatymiškos galios, tiek dėl galimų padarinių: sąmoningai skatinamos infliacijos, dėl išlikusių individualių akcizų, išlikusių kainų disproporcijų, dirbtinai...
Šį darbą sudaro 1549 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!