Prancūzijos lankytinos vietos

Pirmoji frankų karalių dinastija buvo Merovingai (V a. pb. – 751 m.). Žymiausias jos atstovas –Chlodvigas I (valdė 481–511 m., nuo 486 m. frankų karalius). Paskutinis Merovingų atstovas buvo Childerikas III (valdė 743–751, mirė 754 m.). Jų sostine nuo 561 m. buvo Mecas.
843 m. sudaryta Verdeno sutartis, pagal kurią frankų valstybė buvo padalinta. Liudviko Pamaldžiojo (814-40) sūnūs padalino valstybę į rytinę, viduriniąją ir vakarinę dalis. Pirmasis Vakarų frankų karalystės, kurios šaknis galima atrasti ankstesnėse frankų valstybės dalyse Neustrijoje ir Austrazijoje, karalius buvo Karolis II Plikagalvis (843-77). Tai galima laikyti Prancūzijos kaip savarankiško politinio vieneto pradžia. Rytinėse žemėse, kuriose vėliau atsirado Vokietija, valdovu buvo išrinktas Henrikas Paukštininkas iš saksų dinastijos (Henrikas I iš Vokietijos).
Kaip ir Rytų frankų karalystėje, taip ir vakaruose susidarė didelės teritorijos: Frankijos, Akvitanės, Gasgonės, Bretanės ir Normandijos hercogystės, Šampanės,Tulūzos, Barselonos, Flandrijos grafystės, Gotijos markgrafystė. Vidurinė karalystė Lotaringija nuo 925 m. buvo visiškai prijungta prie Rytų frankų karalystės. Vakarinėje, rytinėje frankų valstybėse ir Italijoje ėmė rasti valstybinis identitetas.
Iš pradžių Vakarų frankų karalystė turėjo stiprią padėtį tarp frankų karalysčių. Karolis II Plikagalvis sugebėjo užimti Italiją ir 875 m. buvo karūnuotas imperatoriumi. Dėl ankstyvos jo sūnaus ir abiejų vaikaičių mirties ši imperija iširo: 877 m. savarankiška karalyste tapo Žemutinė Burgundija (Arelatas), o 888 m. ir Aukštutinė Burgundija, Italijos valdymas taip pat nebuvo išlaikytas. 880 m. teko atsisakyti pretenzijų į Lotaringiją, kuri atiteko Rytų frankų karalystei.
Prancūzija iš feodalinės šalies tapo centralizuota valstybe (nors ir su daugybę regioninių skirtumų), organizuota aplink absoliutinę monarchiją, kuri rėmėsi Dieviškos karalių teisės doktrina ir valstybinės Bažnyčios parama. Burgundijos kunigaikštis buvo surinkęs didelę teritoriją, kuriai priklausė jo kunigaikštystė ir Burgundijos Nyderlandai. Prancūzijos karalius Liudvikas XII susirėmė su Karoliu Narsiuoju Burgundijos karuose, per kuriuos karalių palaikė Senoji Šveicarų Konfederacija (dabar Šveicarija). Burgundijos kunigaikštis buvo nugalėtas Morato, Grangsono, Herikorto ir galiausiai Nancy mūšyje (1477 m.). Burgundija tapo karaliaus valda, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!