Polimorfizmas ir virtualios funkcijos

 • • C++ virtualumas suprantamas, kaip polimorfizmo ir paveldėjimo savybių apjungimas. • Iki šiol nagrinėtos perkrautos funkcijos ar operatoriai buvo nesiejami su klasių herarchija. • Virtualios funkcijos naudojamos tuomet, kai tuo pačiu pavadinimu egzistuoja funkcijos tiek bazinėje tiek ir išvestinėse klasėse. • Virtuali – reiškia neegzistuojanti realybėje, o tai suprantama, kad kviečiant funkciją iš vienos klasės, realiai vykdoma kitoje klasėje esanti funkcija. • Pavyzdys: • shape* ptr_array [100]; // 100 rodyklių masyvas į skirtingus objektus for (int i=0; i draw( ); // ta pati funkcija draw() kviečiama iš skirtingų objektų • • • BankAccount bretta; // base-class object Overdraft ophelia; // derived-class object bretta.ViewAcct(); // use BankAccount::ViewAcct() ophelia.ViewAcct(); // use Overdraft::ViewAcct() • Vienareikšmiš-kai apibrėžta • BankAccount bretta; BankAccount * bp = &bretta; // points to BankAccount object bp->ViewAcct(); // use BankAccount::ViewAcct() bp = &ophelia; // BankAccount pointer to Overdraft object bp->ViewAcct(); // which version of ViewAcc? • Pagal nutylėjimą, C++ naudoja rodyklės arba nuorodos tipą, kad nuspręstų, kokią f-ją pasirinkti. Todėl bus naudojama BankAccount::ViewAcct() • Atsakymas • • Tačiau kompiliatorius kompiliavimo metu dažnai nežino, su kokiu objektu bus surišta nuoroda ar rodyklė. Pavyzdžiui: • cout > kind; BankAccount * bp; if (kind == 1) bp = new BankAccount; else if (kind == 2) bp = new Overdraft; bp->ViewAcct(); // neaišku, kuri funkcija bus iškviesta • • Jei programos kompiliavimo metu, kompiliatorius pririša rodyklę ar nuorodą prie konkretaus objekto ir taip nustato, kurią iš perkrautų funkcijų naudoti, toks pririšimas vadinamas ankstyvuoju (early binding) arba statiniu (static binding). Kartais dar sakoma, jog tai statinio polimorfizmo atvejis. • // static binding BankAccount *bp; Overdraft ophelia; bp = &ophelia; // BankAccount poibnter to Overdraft object bp->ViewAcct(); // use BankAccount::ViewAcct() Jei programos kompiliavimo metu, kompiliatorius nepririša rodyklės ar nuorodos prie konktetaus objekto ir palieka galimybę programos vykdymo metu nuspęsti, kurio objekto metodą iškviesti, toks atvejis vadinamas vėlyvuoju (late binding) arba dinaminiu pririšimu (dynamic binding). Sakoma, jog turime dinaminio polimorfizmo atvejį. •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!