1. Poligrafijos vystymosi kelias.
Vystantis rašybai žemės regionuose pasirodė ranka rašytos knygos, kuriųmedžiagai pradžioje buvo naudojama vietinė žaliava. Senovės Egipte (2 – 3 tūkstantmečiai prieš Kristų) rankraščiai buvo daromi ritinių pavidalo iki 18 m ilgio iš suklijuotų papiruso juostų. Asirijoje ir Babilone antraštinis tekstas buvo rašomas ant molinių lentelių, kurių svoris siekdavo 1 kg. Indijoje ir Pietryčių Azijoje buvo rašoma ant palmių lapų ir bambuko lentelių.
Europoje knygoms, kurių konstrukcija panaši į šiuolaikinę pradedant nuo 1 – 2 a. Pr. Kr. Buvo pradėtas naudoti pergamentas. Pergamentas – tai specialiu būdu apdorota veršelių, ožkų arba avių oda. Jis buvo žymiai atsparesnis už papirusą, palmių lapus ir ilgai išsilaikydavo. Reikalui esant galima buvo nuvalyti ant jo esanti tekstą ir užrašyti naują. Knygų rašymas ir apiforminimas buvo sunkus darbas. Knygos būdavo išradingai meniškai apipavidalinamos ir buvo brangios.
Knygų spausdinimo (poligrafijos) reikalingumas smarkiai išaugo tada, kai tarp atskirų žemės kontinentų ir regionų susidarė pastovūs ryšiai, padidinę informacijos reikalingumą. Vystėsi prekyba, mokslas, amatai, buvo rimtai pradėtas žemės tyrimas. Išaugo didelė knygų paklausa, kurios jau nebegalėjo patenkinti rankraštinės knygos, kurias perrašant buvo daromos klaidos, netikslumai. Reikėjo pakaitalo, taip ir atsirado spausdintos knygos. Spausdinimo technologijoje įvyko didelės permainos po popieriaus atradimo 1 a. po Kr. Kinijoje. Pradžioje popierius paplito Azijoje, o vėliau kryžiaus karų metų riteriai atgabeno jį į Europą. Čia popierius greitai paplito ir išstūmė pergamentą, nors dar 13 – 14 a. Jie abu dar buvo naudojami.
Atsiradus spausdintoms knygoms pradžioje jos buvo gaminamos iškiliosios spaudos būdu. 19 a. Kinijoje, Korėjoje knygų spausdinimui buvo naudojamos iš medžio lentų pagamintos spaudos formos. Lentų paviršiuje nupaišydavo dauginimui (reprodukcijai) skirtus piešinius ir tekstą, o po to rankomis išskaptuodavo tarpinius elementus. Atspaudui gauti likusius iškilusius spausdinančiuosius elementus ištepdavo dažais ir uždengdavo popieriumi arba kitokia medžiaga. Toks spausdinimo būdas vadinamas Ksilografija.
Pirmoji mus pasiekusi knyga – ritinys, atspausta graviruotų lentų pagalba 868 m. Indijoje. Po...
Šį darbą sudaro 3437 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!