Poligrafijos įmonių tyrimas

2.2. Tyrimo metodologija Darbe atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti poligrafijos įmonių efektyvumą. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, darbe pasirinkome empirinius metodus (žr. 1 lentelė). 1 lentelė. Darbe naudojami tyrimo metodai Tyrimo metodas Metodo paskirtis atliekant tyrimą Teisinių dokumentų analizė • Apibrėžti sąvokas • Numatyti standartus • Įvertinti Lietuvos teisinę aplinką, reglamentuojančią organizacines vertybes Palyginamoji analizė • Analizuojant įvairių autorių nuomones palyginti jų skirtumus ir tapatumus; • Statistinis metodas ir grafinis modeliavimas • Išskirti reiškinių tarpusavio ryšius; • Išanalizuoti tyrimo metu surinktus duomenis. Sociologinių tyrimų metodas - apklausa - Išsiaiškinti kompanijos darbuotojų nuomonę veiklos efektyvumo klausimais Apklausa arba interviu – tai efektyvus informacijos rinkimo būdas, kai tyrinėtojas užduoda klausimus respondentams ir pasižymi jų atsakymus. Anketa (iš pranc. enquźte – tyrimas; angl. – questionnaire; vok. – fragebogen; rus. – анкета, опросный лист) – klausimų lapas tam tikroms žinioms surinkti. Jį pagal nurodytas taisykles užpildo klausiamasis. Tai vienas populiariausių sociologinio tyrimo metodų. Tariamas lengvumas vilioja dažnai jį taikyti praktikoje. Pateikus keletą klausimų, greitai galima gauti daugybę informacijos. Tačiau svarbu, kad gaunami duomenys būtų patikimi. Pirmiausia reikia pateikti tikroviškus klausimus. Jei klausimas neatitinka tikrovės, neturi aiškios hipotetinės prasmės, atsakymas gali būti ne tik nepatikimas, o netgi ir iškraipantis tikrovę ir tiriamojo reiškinio esmę. Taigi moksliškai nepagrįstos anketos gali būti žalingos. Be to, vien tik anketų duomenys ne visada gali visapusiai ir iš esmės atskleisti tiriamąjį reiškinį. Anketinės apklausos metodą pasirinkau dėl šių privalumų: 1. užtikrina pakankamą atranką; 2. beveik 100 procentų anketų yra gražinama; 3. galimybė instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz.: nesuvokiant klausimo esmės); 4. respondentų galimybė konsultuotis su apklausos organizatoriumi (minimaliai); 5. apklausos organizatoriaus galimybė kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomos informacijos stebint; 6. iš respondentų reakcijos preliminariai spręsti apie problemos reikšmę, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką; 7. anketavimas yra trumpesnis ir pigesnis už interviu. Mūsų tyrimas atliktas kiekybiniu metodu, pateikiant respondentams sudarytas anketas, anketas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Toks tyrimo metodas yra daugiau struktūrizuotas ir suplanuotas, nes tyrimo metodai bei duomenų matavimo priemonės buvo sukonstruotos dar prieš tyrimą. Tokiam tyrimui būdingas siekis ieškoti išorinių reiškinio požymių išgaunant įvairius dydžius, kurie gali būti išreikšti skaičiais ir matuojami. Kadangi toks tyrimo metodas yra orientuotas į matavimus ir išvadas, todėl jis yra objektyvesnis ir tikslesnis (Kardelis, 2002). Tyrimas vykdomas naudojant klausimyną, kurio atsakymai anoniminiai. Tyrimo instrumentas. Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro Kardelio (2002), R. Tidikio (2003), L. Jovaišos (2002), A. Maceinos (2002), B. Bitino (2000, 2004), B. Kuzmicko (2001), R. Vasiliausko (2005), A. ir kt. teorinės nuostatos, kurių pagrindu buvo suformuotas tyrimo instrumentas. Tyrime naudotas klausimynas vadovaujančiam personalui, sudarytas iš vienodo skaičiaus (keturiolikos) klausimų. Darbe atliekamas ne tik anketinis tyrimas, bet statistinių duomenų analizė. Statistinės duomenų analizės turinys apima duomenų rinkimo, analizės, rezultatų pateikimo metodus. 2.3. Poligrafijos įmonių veiklos efektyvumo analizė 2.3.1. Kokybiškai suteiktų paslaugų įtaka veiklos rezultatams Poligrafijos įmonių veiklos efektyvumo didinimas 1 pav. Įmonės darbuotojų skaičius. Tyrime buvo apklausti dviejų įmonių darbuotojai. Vienoje iš jų dirba iki 10 žmonių, kitoje – nuo 11 iki 50. 2 pav. Įmonės veikimo laikas. Vienos įmonės darbuotojai nurodė, kad jos veikimo laikas yra nuo 1 iki 5 metų. Kitos įmonės tyrime dalyvavę darbuotojai atsakė, jog jų įmonė veikia nuo 6 iki 10 metų. 3. Įmonės pagrindinė veikla. Respondentai nurodė, jog jų įmonės pagrindinė veikla yra poligrafija, lankstinukai, knygos, brošiūros, plakatai. 3 pav. Apyvartos pokyčiai ateityje. Didžioji dalis respondentų (78 %) teigė, jog planuoja didinti savo įmonės apyvartą. Kita mažesnioji dalis apklaustųjų (22%) atsakė, jog neplanuoja jokių pokyčių. Nei vienas iš tyrime dalyvavusiųjų nenurodė, kad ketina mažinti įmonės apyvartą. 4 pav. Dabartinės situacijos poligrafijos rinkoje vertinimas. Dauguma respondentų (61 %) dabartinę poligrafijos rinkos situaciją vertina gerai. 27 % tyrime dalyvavusių apklaustųjų teigė, kad jiems sunku įvertinti situaciją. Dabartinę poligrafijos rinkos situaciją neigiamai vertina 12 % respondentų. 5 pav. Veiksniai, neigiamai veikiantys poligrafijos įmonių veiklą ar efektyvumą. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad yra dvi pagrindinės priežastys, darančios neigiamą įtaką poligrafijos įmonių veiklai ir efektyvumui, tai yra nepalanki ekonominė situacija rinkoje ir teisiniai veiksniai. Beveik pusė respondentų nurodė, kad veiklą ir efektyvumą neigiamai veikia rinkos kainos. Tyrime dalyvavę darbuotojai atsakė, jog mažiausiai darantys neigiamą įtaką veiksniai yra žmoniškieji ištekliai bei konkurencija. 6 pav. Įmonės veiklos efektyvumą įtakojantys veiksniai. Didžioji dauguma respondentų (69 %) nurodė, kad daugiausiai įtakos įmonės veiklos efektyvumui turi kuro kainos. Beveik pusė apklaustųjų teigė, jog įmonės efektyvumui nemažai įtakos turi rinkos kaina, žaliavų kaina bei darbo užmokestis. Rečiausiai respondentai rinkosi atsakymus, kuriuose teigiama, kad įmonės veiklos efektyvumą įtakoja sumažėjusi paklausa arba konkurencija. 7 pav. Naujos produkcijos pasirinkimas. Didžioji dalis respondentų teigė, jog jei galėtų iš naujo nuspręsti, kokia produkcija užsiimti, rinktųsi lankstinukus. Šiek tiek mažiau apklaustųjų labiausiai norėtų užsiimti knygų arba plakatų produkcija. Jog norėtų užsiimti laikraščių arba etikečių produkcija, respondentai nurodydavo rečiau. 8 pav. Įmonės metinės pajamos. Kadangi tyrime dalyvavo dviejų įmonių darbuotojai, pusė respondentų nurodė, jog jų įmonės metinės pajamos sudaro nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt. Kitos įmonės apklaustieji darbuotojai atsakė, kad jų įmonės metinės pajamos yra nuo 100 000 Lt iki 500 000 Lt. 9 pav. Įmonės pelno pokyčiai per pastaruosius 5 metus. Didžioji dalis respondentų (78 %) nurodė, jog įmonių, kuriose jie dirba, pelnas išliko nepakitęs. 12 % apklaustųjų teigė, jog įmonės pelnas padidėjo, o 10 % nurodė kad pelnas sumažėjo. Nei vienas iš tyrime dalyvavusių įmonių darbuotojų neatsakė, jog pelno išvis nebuvo. 10 pav. Veiksniai, kurie lėmė įmonės pelno pokyčius. Daugiausiai respondentų (44 %) mano, jog įmonės pelno pokyčius lėmė didėjančios pagrindinės veiklos sąnaudos. 33 % apklaustųjų nurodė, kad pelno pokyčius įtakojo didėjanti konkurencija. 13 % tyrime dalyvavusiųjų mano, jog pelnas pasikeitė dėl augančių personalo atlyginimų, o 10 % teigia, jog dėl mažėjančių pagrindinės veiklos sąnaudų. 11 pav. Sudaryta autoriaus 2.3.2. Sąnaudų analizė 12 pav. Sudaryta autoriaus Pelningumo rodikliai. Absoliutus pelno rodiklis ne visada atspindi įmonės veiklos efektyvumą. Norint jį įvertinti reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Iš visų santykinių rodiklių grupių pelningumo rodikliai yra labiausiai apibendrinantys įmonės veiklą, nes jie kompleksiškai atspindi ne tik finansinį įmonės veiklos rezultatą, bet ir jos efektyvumą. 1. lentelė UAB “X” pelningumo rodikliai Rodiklis, proc. Rodiklio skaičiavimas 2007m. 2008m. 2009m. 2008m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2008m. Bendrasis pardavimų pelningumas Bendrasis pardavimų pelnas Pardavimai 12,11 15,55 16,74 28,41% 38,23% 7,65% Grynasis pardavimų pelningumas Grynasis pelnas Pardavimai 0,28 0,85 0,14 203,57% -100% -507,14% Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas 7,89 13,14 1,26 66,54% -526,19% -942,86% Turto pelningumas (turto grąža) Grynasis pelnas Visas turtas 0,85 0,89 0,15 4,71% -466,67% -493,33% Įprastinės veiklos pelningumas Įprastinės veiklos pelnas Pardavimai 0,37 1,28 0,14 245,95% -164,28% -814,29% Veiklos pelningumas Veiklos pelnas Pardavimai 1,73 3,18 1,07 83,82% -61,68% -197,20% Bendrasis pardavimų pelningumas parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Šis rodiklis atspindi ūkinės-gamybinės veiklos sąnaudų efektyvumą, padeda kontroliuoti prekių savikainą ir kainodaros politiką. Įvertinus bendrąjį pardavimų pelningumą pastebima šio rodiklio augimo tendencija. 2008 metais, palyginus su 2007, šis rodiklis padidėjo 28,41 proc, 2009metais įmonės bendrasis pelningumas padidėjo 7,65 proc ir sudarė 16,74. Grynasis pelningumas parodo, ar pardavimų procesas yra pelningas, ar ne, t.y. kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Grynasis pelningumas parodo, kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. Analizuojamoje įmonėje šis rodiklis yra labai žemas ir svyruoja nuo 0,85 - 2008 metais iki 0,14 - 2009 metais. Tai rodo, kad įmonės veiklos (tame tarpe ir finansinės veiklos) sąnaudos nuolat didėja. Pelningumo rodikliai parodo, kokį pelną uždirba turtas arba nuosavas kapitalas, t.y. apibudina įmonės sugebėjimą pelningai naudoti turtą ar kapitalą. Veiklos pelningumas – tai labiausiai apibendrinantis valdymo efektyvumą rodiklis. Jis rodo įmonės vadovybės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Rodiklis parodo, kaip įmonė dirbo, nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių bei nusidėvėjimo apskaitos. Analizuojamoje įmonėje šis rodiklis buvo aukščiausias 2008 metas - 3,18, 2009 metais įmonės veiklos pelningumas sumažėjo ir sudarė 1,07. Tai rodo sąnaudų, neturinčių nieko bendra su gamyba, didėjimą. Įprastinės veiklos pelningumas apskaičiuojamas įprastinės veiklos pelną, koreguotą remiantis ypatingo pelno ir nuostolio suma, dalijant iš pardavimų. Šis rodiklis atspindi įmonės įprastinės veiklos efektyvumą ir vadovų veiklą kuriant pelną, taip pat pardavimų pelningumą iki mokesčių išskaitymo. 2009 metais šis rodiklis sudarė tik 0,14 arba 814,29 proc. mažiau nei 2008 metais. Aukščiausi yra bendrojo pelningumo rodikliai, kurie kinta nuo 12,11 iki 16,74. Palyginus tiriamojo laikotarpio rodiklius matome, kad geriausi rezultatai buvo 2007 metais, o blogiausi –2006 metais, nors bendrasis pelningumas 2009 metais buvo aukštesnis. Pablogėjusiam rezultatui didelės įtakos turėjo išaugusios įmonės veiklos sąnaudos. Atlikta pelningumo rodiklių analizė rodo, jog UAB “X” pelningumas yra žemas, turtas panaudotas neefektyviai. Nuosavybės grąža atvaizduoja nuosavo kapitalo sukurtą pelną bei parodo kiek pelno tenka nuosavo kapitalo litui. Šis rodiklis yra akcininkų investicijų į įmonę kriterijus. UAB “X” šis rodiklis labai sumažėjo 2009 metais ir sudarė tik 1,26, tai yra 942,86 proc. mažiau nei 2008 metais. Tai rodo, kad 2009 metais yra sugrąžinama labai maža investuotojų lėšų dalis. Turto pelningumas parodo turto panaudojimo efektyvumą bei vadovų sugebėjimą naudoti turtą pelnui uždirbti. Analizuojamos įmonės turto pelningumas nėra labai aukštas: 0,85 - 2007 metais, 0,89 – 2008 metais, o 2009 metas turto pelningumas sumažėjo ir sudarė tik 0,15. Tai rodo, kad įmonė neefektyviai naudoja turimą turtą. Finansinio stabilumo (skolų valdymo) rodikliai atspindi, kokiu mastu įmonė finansuojama skolomis, rodo įmonės finansinį patikimumą: sugebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, laiku mokėti palūkanas, vykdyti fiksuotus įsipareigojimus [7; 10p.] Rodikliai apskaičiuoti 2 lentelėje ir grafiškai pavaizduoti 7 paveiksle. 2 lentelė UAB “X” finansinio stabilumo rodikliai Rodiklis Rodiklio skaičiavimas 2007m. 2008m. 2009m. 2008m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2008m. Skolos koeficientas Turtas-Savininkų nuosavybė Visas turtas 0,89 0,93 0,88 4,49% -1,14% -12,05% Skolos ir nuosavybės (sverto) koeficientas Visi įsipareigojimai Savininkų nuosavybė 8,01 13,62 7,44 70,04% -7,66% -83,06% Skolos koeficientas parodo, kokia skolintų lėšų dalis panaudojama formuojant įmonės turtą. Tai ypač svarbus rodiklis kreditoriams. Kreditoriams palankesnis žemas rodiklis, nes įmonės likvidavimo atveju jie patirtų mažesnius nuostolius. Taigi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo žemesnis saugumo lygis. Esant šiam koeficientui didesniam už 1, pagal bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Svetimų lėšų panaudojimas priimtinas tol, kol netrikdo įmonės pusiausvyros. Analizuojamoje įmonėje šis rodiklis kinta nuo 0,89 - 2007 metais iki 0,93 – 2008 metais ir 0,88 – 2009 metais. Skolos-nuosavybės koeficientas parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų, tai įmonės priklausomybės nuo skolininkų rodiklis, kartu parodantis galimybės gauti paskolas. Aukštas rodiklis liudija apie didelę riziką, t.y. įmonei sudėtinga padengti savo palūkanų ir skolos grąžinimo mokėjimus ir gauti pakankamai lėšų tolesniam finansavimui. Analizuojamoje įmonėje skolos-nuosavybės koeficientas yra labai aukštas, 2008 metais siekia net 13,62. 2009 metais pastebima šio rodiklio mažėjimo tendencija. Palyginus su 2008 metais skolos-nuosavybės koeficientas sumažėjo 83,06 proc. ir 2009 metais sudarė 7,44. 13 pav. Finansinio stabilumo rodiklių dinamika 2007-2009 metais Likvidumo rodikliai. Atliekant analizę, pirmiausiai įvertinamas įmonės mokumas. Likvidumo (mokumo) rodikliai parodo, kaip firma pajėgi įvykdyti skolintus įsipareigojimus [7; 21 p.]. Likvidumas – tai turto pavertimo grynais pinigais galimybė be žymių nuostolių iš anksto nustatyta kaina. Įmonė yra moki, kai nagrinėjamu laikotarpių turi ne mažiau mokėjimo priemonių, kaip ir įsipareigojimų. UAB “X” likvidumo rodiklių apskaičiavimas pateiktas 3 lentelėje. 3 lentelė UAB “X” likvidumo rodikliai Rodiklis Rodiklio skaičiavimas 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2008m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2007m. 2009m. palyginus su 2008m. Bendrojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,82 0,83 0,83 1,22% 1,22% 0% Kritinio likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas- Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,34 0,6 0,61 76,47% 79,41% 1,67% Grynasis apyvartinis kapitalas,tūkst.Lt Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai įsipareigojimai -414,5 -1132,6 -1140,2 173,24% 175,08% 0,67% Bendrasis likvidumas parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus ir ar įmonė pajėgi apmokėti trumpalaikes kreditorių skolas. Koeficientas apskaičiuojamas trumpalaikį turtą dalijant iš trumpalaikių įsipareigojimų. Per aukštais koeficientas rodo trumpalaikio turto perteklių ir nuosavo kapitalo neužimtumą. Per žemas koeficiento lygis rodo, kad įmonė gali nesugebėti laiku apmokėti skolų. Priimtinas koeficiento lygis yra tarp šių kraštutinumų – 1,0 ir 2,0 (1,2 patenkinamas, >1,5 geras ir >2,0 labai geras). Šio koeficiento trūkumas yra tas, kad jis neskatina atsižvelgti į trumpalaikio turto sudėtį analizuojant įmonės mokumą [7; 21 p.]. UAB “X” bendrojo likvidumo koeficientas yra labai žemas: 2007 metas –0,82, 2008 ir 2009 metais – 0,83. Tai rodo, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikį turtą, t.y. vienam trumpalaikių įsipareigojimų litui įmonė 2008 ir 2009 metais turėjo tik 0,83 lito trumpalaikio turto. Kritinis likvidumas parodo įmonės įsipareigojimų apmokėjimo greitį, jų padengimą mobiliuoju turtu – sugebėjimą nedelsiant apmokėti kreditorių skolas. Tai mobilaus trumpalaikio turto santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, kuris apibudina tik greitai realizuojamų, t.y. tokių aktyvų, kuriuos galima greitai paversti pinigais, likvidumą. Šiam koeficientui apskaičiuoti trumpalaikis turtas skirstomas į mobilų ir nemobilų. Mobilus turtas – tai turtas, kuris gali būti greitai paverstas pinigais. Dažniausiai jis apima pinigus, trumpalaikes investicijas ir pirkėjų įsiskolinimus. Labai geras kritinio likvidumo koeficientas yra laikomas didesnis už 1,5, geras – didesnis už 1,2, patenkinamas – didesnis už 1 ir nepatenkinamas – mažesnis už 0,5 [10; 22 p]. UAB “X” kritinio likvidumo koeficientas 2007 metais yra 0,34, 2008 ir 2009 metais pastebimas neženklus šio rodiklio padidėjimas: 0,6 – 2008 metais, 0,61 – 2009 metais. Tai rodo, kad vienam litui įsipareigojimų įmonė turi 0,61 (2009 m.) lito turto, kuris galėtų būti gautas greičiausiu būdu – per trumpalaikį laikotarpį. Grynasis apyvartinis kapitalas – tai įmonės trumpalaikės apyvartinės lėšos, kurios gana greitai pakeičiamos ūkinės veiklos procese. Šis rodiklis parodo, kokiu mastu įmonės nuolatiniai poreikiai gali būti padengiami iš nuosavų šaltinių, nesinaudojant banko paslaugomis. UAB “X” apyvartinis kapitalas kiekvienais metais per analizuojamą laikotarpį buvo neigiamas. Neigiama rodiklio reikšmė kelis laikotarpius iš eilės, rodo, kad įmonė negali vykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą. Veiklos efektyvumo rodikliai padeda nustatyti, ar įmonė optimaliai naudoja kapitalą gamyboje ir parduodama savo gaminius. Čia nagrinėjami apyvartumo rodikliai, kurie rodo firmos sugebėjimą naudoti atskirus turto komponentus [7; 10 p.]. Teigiamas veiklos rezultatas priklauso nuo lėšų cirkuliavimo, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas bet ir pinigų srautas, reikalingas įmonės veiklos palaikymui. 4 lentelė UAB “X” veiklos efektyvumo rodikliai Rodiklis Rodiklio skaičiavimas 2007m. 2008m 2009m. 2008m. palygus su 2007m. 2009m. palygus su 2007m. 2009m. palygus su 2008m. Atsargų apyvartumas Pardavimai Vidutinės metinės atsargos 8,54 6,34 8,55 -34,70% 0,12% 34,86% Turto apyvartumas Pardavimai Turtas 8,35 2,65 2,06 -215,09% -305,34% -1,92% Ilgalaikio turto apyvartumas Pardavimai Ilgalaikis turtas 3,02 1,05 1,07 -187,62% -182,24% 1,90% Trumpalaikio turto apyvartumas Pardavimai Trumpalaikis turtas 4,97 1,77 2,25 -180,79% -120,89% 27,12% Debitorinių skolų apyvartumas, d. Debitoriniai įsipareigojimai*365 Pardavimai 25 140 118 115 93 -22 Kreditorinių įsipareigojimų apyvartumas, d. Kreditoriniai įsipareigojimai*365 Pardavimai 74 136 101 62 27 -35 Atsargų apyvartumas – tai vienas iš veiklos efektyvumą apibūdinančių rodiklių, kuris parodo kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos padaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Didelis atsargų apyvartumas gali būti tuomet, kai gera produkcijos paklausa ir lengva ją parduoti. Mažas apyvartumas byloja apie per dideles firmos materialines atsargas, t.y. jos yra neproporcingos gamybos ir pardavimo poreikiams. Tačiau atsargų apyvartumo rodiklio negalima vertinti vienareikšmiškai. Pvz., greitas atsargų apyvartumas gali reikšti ne tik gerą produkcijos pardavimą, bet ir tai, jog įmonė neturi pakankamai didelių ir gerai įrengtų sandėliavimo patalpų ir priversta nuolat rūpintis atsargų pirkimu, o tai gali didinti atsargų įsigijimo savikainą. Blogėjantys atsargų apyvartumo rodikliai rodo nepakankamą atsargų valdymo efektyvumą. Analizuojamoje įmonėje greičiausias atsargų apyvartumas buvo 2009 metais – 8,55. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis kinta priklausomai nuo pardavimų ir nuo ilgalaikio turto vertės kitimo. Ilgalaikio turto apyvartumas kartais rodo, kiek 1 ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Analizuojant ilgalaikio turto apyvartumą pastebima neigiama šio rodiklio mažėjimo tendencija. Geriausias ilgalaikio apyvartumas įmonėje buvo 2007 metais – 3,02. 2008 metais rodiklis sumažėjo iki 1,05, o 2009 metais sudarė 1,07. Tai reiškia, kad ilgalaikis turtas didėja greičiau nei pardavimai, to pasėkoje mažėja ir viso turto apyvartumo rodiklis. Viso turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti [9; 244 p.]. Viso turto apyvartumo kartais rodiklio kitimą lemia tiek pardavimų, tiek ilgalaikio turto vertė. Mažas rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimų apimties kitimų, o didelis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo. Viso turto apyvartumo rodikliai rodo, kiek efektyviai įmonė naudoja visą turtą. UAB “X” šis rodiklis aukščiausias buvo 2007 metais. 2008 metais turto apyvartumas sumažėjo iki 2,7 karto, dėl ilgalaikio turto vertės pasikeitimo. 14 pav, Sudaryta autoriaus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!