Platus pasiruošimas politologijos atsiskaitymui

 1. Politikos mokslo samprata.
19-20vid. politologija tampa atskira šaka. Įteisinta politologija kaip universitetinė disciplina 1948m. UNESCO (Jungtinių tautų švietimo ir kultūros org.). Politika-tai sprendimų priėmimas.
4) Sprendimo įvykdymo pasekmių analizė.
-politika-tai reguliatyvinė sistema, kuri reguliuoja visuomenės gyvenimą.
Politikos savybės:
-politikos universalumas (paliečia kiekvieną gyvenimo reiškinį);
-inkliuzyvumas (politikos sugebėjimas prasiskverbti į vidų);
-atributivumas ( politikos sugebėjimas tapti ne politine, pvz.ekonomine).
Politika turi 2 paradigmas (modelius)
-konflikto (kova tarp interesų grupių, partijų);
-harmonijos (gėrio ) tvarkos.
.Pilietinės visuomenės problematika pagimdė politologiją.
Politika - tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla. Atitinkamai politologija turėtų būti suvokiama kaip mokslas, tyrinėjantis tokią žmonių veiklą.
Tyrimo objektas:
politika apima dvi konceptualizuotas visumas:
plačiąja prasme –
-santykius tarp valdančiųjų ir valdomųjų,
-valdžios ir paklusimo, -lyderių ir pasekėjų,
- valstybės ir visuomenės. Siaurąja prasme apima politikos objektų triadą: valdžia, valstybė ir valdžios santykiai. Valstybė reikalinga, kad apginti šiuos interesus: teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir teisė į privatinę nuosavybę.
Politologija siekia perprasti šios veiklos prasmę, įgyvendinimo būdus, nustatyti, kam iš viso reikalinga politika, kaip ji vyksta ir pagaliau, ar galima politiką valdyti, gerinti, tobulinti, prognozuoti
Politikos mokslo struktūra.
Politologija yra mokslas, išaugęs kitų socialinių mokslų sandūroje ir ilgainiui tapęs savarankišku mokslu.▼
FILOSOFIJA
psichologija
GEOGRAFIJA
PSICHOLOGIJA
-Politinė geografija - tyrinėja politinių procesų sąveiką su geografiniais veiksniais.
-Polit.ekonomija - ieško politinių procesų darančių įtaką ekonomikoje.
-Polit.sociologija - kokie santykiai tarp grupių, mokslas apie visuomenės socialinę struktūrą.
-Polit.psichologija - tiria subjektyvius politinio elgesio motyvus, jausmus, polit. lyderiavimo, polit. socializacijos problemas.
-Polit.institutai - institucijos (įstatymus ledžiamosios, vykdomosios valdžios, teismai, biurokratijos, polit.partijos).
--Lyginamoji politologija - kiekvienoje šalyje politikos procesai labai saviti. Politologija susiduria su universalių dėsnių kūrimo, atradimo, formulavimo problema. Tada gelbsti lyginamoji politologija. Jos pradininkas Aristotelis, tyrinėjęs Graikijos politinę valdžią.
-Tarptautinių santykių teorija - apima pasaulio globalizacijos teoriją, karo studijas.
-Valstybės teorijos - valstybės kilmės teorija, valstybės esmė, prigimtis,funkcionavimo elgesys.
Politikos pažinimo metodai (šaknys siekia Graikiją). Iki 19amž. Šie metodai:
-deduktyvus met. (žinomi pagr.principai);
-moralinis-akseologinis (vertybių);
Vėliau 19-20amž.pr. atsiranda:
-instrumentalistinis (istorinis, lyginamasis aspektas);
-normatyvinis-institucinis (įvairių institucijų) .
Tyrimo metodai:
-kiekybiniai;
-kokybiniai;
-turinio analizės (lyginamos partijų programos)
-lyginamasis metodas (seniausias ir taikomas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!