Pirkėjų ir pardavimų vidaus auditas įmonėje

Įvadas Didelėse privataus sektoriaus įmonėse jau daug metų šių dviejų profesijų atstovai sėkmingai bendra­darbiauja. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmo­nės ir įstaigos, priešingai nei privataus kapitalo, negali rinktis. audito tarnybos turi būti steigiamos ne tik visose ministerijose ir apskričių viršininkų ad­ministracijose, bet ir valstybės įmonėse bei įstaigose (jeigu jose dirba ne mažiau kaip 300 darbuotojų, įskaitant pavaldžių ar reguliavimo sričiai priskirtų valstybės institucijų darbuotojus). Pagal LR Vyriau­sybės nutarimo Nr. 127 nuostatas valstybės institu­cijos sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, kuris ir nulemia audito tarnybos arba auditoriaus pareigybės steigimą. Darbe keliami klausimai. Kam reikia auditoriaus, jeigu įmonės apskaitos tar­nybai vadovauja aukštos kvalifikacijos vyriausiasis bu­halteris ir juo visiškai pasitikima? Kam reikia išorės au­dito, jeigu pagal norminius aktus privalomas auditas? Darbo tikslas – pirkėjų ir pardavimo audito analizė UAB “Vaisvandeniai” Darbo objektas - audito analizė UAB “Vaisvandeniai”; Darbo uždaviniai: 1. pirkėjų ir pardavimo audito procedūrų analizė UAB “Vaisvandeniai”; 2. aktualių audito ir pirkėjų ir pardavimų praktinių klausimų analizė. 3. pirkėjų ir pardavimų audito specifikos nagrinėjimas. Darbe buvo naudojami tokie tyrimo metodais: sisteminės analizės logika, teorinės literatūros analizė, UAB “Vaisvandeniai” audito procedūrų analizė ir aprašymas. 1. AUDITAS KAIP ĮMONĖS EFEKTYVAUS DARBO GARANTAS 1.1. Audito teisinis reguliavimas Įsigaliojus Lietuvos Respublikos audito įstatymui, reglamentuojančio išorės audito atlikimą, audito įmonių ir atestuotų auditorių profesinę veiklą bei jos priežiūrą, buvo priimtas LR Vyriausybės 2000 02 07 nutarimas Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų audito" kuris atvėrė kelią auditui. Tiems, kam auditas vis dar asocijuojasi su nepageidaujama kontrole ir kas dar nepajuto jo naudos, nesupranta­mas bus ir sprendimas pačios įmonės iniciatyva įvesti auditoriaus pareigybę ar net audito tar­nybą. Ypač tose įmonėse, kurios pagal sutartis naudo­jasi nepriklausomo išorės auditoriaus paslaugomis.1 Vyriausiojo buhalterio statusą reglamentuoja Lie­tuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įsta­tymo 8 straipsnis. Šis įstatymas vyriausiąjį finansininką (buhalterį) įpareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą pa­gal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir kad atskaitomybė būtų parengta laiku. Jo nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems įmonės dar­buotojams. Tai ir tik tai. Net nesigilindami į finansinės apskaitos subtilybes, turbūt pritarsite, kad teisingi bu­halteriniai įrašai dar negarantuoja UAB “Vaisvandeniai” apskaltinės informaci­jos vartotojams, kad atskaitomybė parengta teisingai. Kaip tik išorės auditoriai atlieka nepriklausomą finansinės atskaitomybės patikrinimą ir pareiškia nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tiksliai ir teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskai­tomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finan­sinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskai­tos principus.2 Trumpai tariant, išorės auditoriai atlieka nepriklausomą sistemingą apskaitinės informacijos ty­rimą ir jos vartotojams pasako, ar ta informacija galima tikėti, ar ne. Apskaitinės informacijos vartotojams vie­nas svarbiausių šio tyrimo bruožų - nepriklausomumas. 1.2. Audito privalumai Tad kas gi yra auditas, ką jis duoda? Ma­nome pritarsite ir tam, jog teisingi buhalteriniai įrašai negarantuoja, kad įmonėje esanti apsaugos sistema vi­siškai apsaugo turtą nuo grobstymų, kad įmonės tur­tas naudojamas racionaliai, kad darbuotojų veiksmai nekenkia įmonės interesams, kad pasirinktos tinkamos medžiagų sunaudojimo normos ir t. t. JAV au­ditorių institutas pateikia tokį audito apibrėži­mą: auditas yra nepriklausoma kontrolės for­ma, veikianti įmonės viduje ir apimanti įmonės veik­los tikrinimą ir įvertinimą. LR Vyriausybės nutarime Nr. 127 reglamentuo­jami tokie audito tikslai: • padėti didinti įmonės veiklos efektyvumą; • padėti įgyvendinti įmonės veiklos strategiją, ūki­nę ir finansų politiką; • atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti; • teikti įmonei informaciją, analitinę medžiagą, ver­tinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su tikrinta veikla.3 Peržvelgus šiuos tikslus, matyti, kad jie visi yra patariamojo (konsultacinio) (padėti įgyvendinti pa­sirinktą strategiją, teikti pasiūlymus ir pan.), bet jo­kiu būdu ne baudžiamojo pobūdžio. Vyriausiojo bu­halterio nurodymai, kaip minėjome, dėl buhalterinės apskaitos visiems įmonės darbuotojams yra privalomi, o šiuo atveju pats įmonės vadovas sprendžia, ar priim­ti, ar ne auditoriaus pasiūlymus bei rekomen­dacijas. auditorius, nesvarbu, kokioje įmonėje jis dirba, - ne revizorius, kurio pagrindinis tikslas bu­vo nustatyti trūkumus, atrasti kaltus dė! padarytų trū­kumų ir juos nubausti. Taigi darytina išvada, kad išorės audito ir audito objektai yra skirtingi, todėl skiriasi šių profesijų atstovų funkcijos, darbo pobūdis bei rezultatai. Tai ir būtų atsakymas į klausimą, kam įmonei reikia abiejų (išorės ir ) auditorių.4 Kaip matėme iš auditui numatytų tikslų, auditas - tai labai sudėtingas ir atsakingas dar­bas. Todėl nenuostabu, kad LR Vyriausybės nutarimu Nr. 127 audito tarnybai suteiktos nemažos tei­sės: atlikti atrankinius kontrolinius matavimus, verty­bių inventorizavimą ar kitokį turto tikrinimą; naudo­tis visa įmonės duomenų bazėje sukaupta informacija, gauti visų galiojančių dokumentų (nutarimų, proto­kolų, vadovo įsakymų, nuostatų, taisyklių, instrukci­jų, aktų, grafikų, rastų ir kitų dokumentų) kopijas; gauti visus apskaitos dokumentus (finansines ataskaitas ir ki­tus), informaciją apie rengiamus investicijų ir kompiu­terizacijos projektus, naudojamų kompiuterinių pro­gramų dokumentų, šių programų ir informacinių sis­temų duomenų kopijas, gauti įmonės darbuotojų raš­tiškus ir žodinius paaiškinimus ir kt. Valstybinio sektoriaus auditą reguliuojan­čią tvarką formuoja LR finansų ministerija. Pastaruo­ju metu LR Vyriausybė patvirtino keletą norminių ak­tų, reglamentuojančių auditorių darbą valsty­bės įmonėse ir įstaigose. Išleisti valstybinio sektoriaus audito standartai ir etikos kodeksas. Šių stan­dartų taikymas pareikalaus didelių auditorių pa­stangų. Todėl kaip greitai ši profesija bus pripažinta Lietuvoje, daugiausia priklausys ir nuo pačių auditorių kompetencijos. Iš daugybės norminių dokumentų norėtųsi išskirti LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1116, kuriuo buvo patvirtinti audito reika­lavimai. Juose nurodoma, kad auditas turi būti nepriklausomas, o auditoriaus veikla objektyvi. Paaiškinta, kaip šiuo atveju reikia suprasti objektyvu­mą: tat nešališkas požiūris ir psichologinė nuostata, rei­kalaujanti, kad auditorius atliktų darbą taip, kad jo rezultatai atitiktų tikrovę, nedarytų jokių išlygų dėl darbo kokybės, negrįstų savo nuomonės ir nedarytų išvadų dėl tikrinamų dalykų remdamasis kitų asmenų nuomone. Sutikime, tai sudėtinga — objektyvumo nei pasversi, nei pamatuosi. Dar painiau su nepriklauso­mumu. Šio nutarimo nuostatos taip pat skelbia: audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus ir at­siskaityti savo valstybės institucijos vadovui. Gana sudė­tinga išlikti nepriklausomam nuo savo darbdavio. Šiuo klausimu teoriniai pamąstymai visai neatitiktų prakti­nių situacijų. Tam tikrose įmonėse auditoriams keliami uždaviniai gali skirtis. Tai priklauso ne vien nuo įmonės veiklos ar nuosavybės formos. Daugiau lemia įmonės organizacinė struktūra, tai, kokia vidinės kontrolės sis­tema buvo iki auditoriaus pareigybės įvedimo, kokią informaciją nori gauti įmonės vadovybė. Tam tikri audito darbai gali būti planuojami iš anksto, gali būti ir netikėti pagal konkrečius įmonės vadovybės spren­dimus (pavyzdžiui, materialinių vertybių apsaugos pa­tikrinimas visuose įmonės padaliniuose). Žodžiu, audito veiklos sritys, darbų planavimas gali būti labai įvairūs, baigtinio sąrašo ar vienintelės schemos nėra. Svar­bu, kad audito sistema būtų lanksti. Kad auditas taptų ne tik pagrindiniu įmonės vadovo pagal­bininku, bet ir pagrindine visos įmonės valdymo siste­mos dalimi, teks daug mokytis visiems: auditoriams kelti profesinį lygį, formuoti darbo tradicijas, vadovams stu­dijuoti vadybą ir ieškoti atsakymo į klausimą, kuo nau­dingas įmonei auditorius. Apibendrintai galima teigti, kad išorės auditoriai atlieka nepriklausomą sistemingą apskaitinės informacijos tyrimą ir jos vartotojams pasako, ar ta informacija galima tikėti, ar ne. Pagrindiniai auditorių tikslai - padėti įgyven­dinti įmonės veiklos strategiją, ūkinę ir finansų poli­tiką, atskleisti rezervus įmonės veikiai plėtoti, efek­tyvumui didinti.5 audito ir išorės audito objektai yra skirtingi, todėl skiriasi šių sričių atstovų funkcijos, darbo po­būdis ir rezultatai. 2.Pardavimų auditas – esmė ir procedūros 2.1.Naujasis audito apibrėžimas Lietuvoje auditas daugeliui organizacijų vadovų ir pačiu auditorių vis dar asocijuojasi su funkcija, kuri organiza­cijose atlieka policininko vaidmenį. auditoriai koncentruojasi ties mokesčių klausimais, finansine atskaitomybe, proce­dūrų laikymusi.6 Pastaruoju metu išsivysčiusiose valsty­bėse auditoriai imasi vis giliau anali­zuoti veiklos procesus, tuo padėdami užtik­rinti, kad šie procesai veiktų tinkamai ir efektyviai. audito veikla vis labiau koncentruojama ne lik ties apskaitos reika­lais, ji plečiasi ir apima verslo strategijas ir planus. Atsižvelgdamas į audito pro­fesijos pokyčius, 1999 m Tarptautinis auditorių institutas (The Institute of Internal Auditors - HA, toliau tekste - VAI), didžiausia profesinė audito veikią savi reguliuojami organizacija, parengė ir paskelbė naują audito apibrėžimą. kuris atspindi naują požiūrį į audito­riaus vaidmenį organizacijoje: „ auditas- tai nepriklausoma ir ob­jektyvi tikrinimo ir konsultavimo veikla, ku­rios tikslas vertinti ir gerinti visos organizaci­jos veiklą. audito paskirtis - sistemin­gai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti or­ganizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą ir padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus".7 Naujasis apibrėžimas smarkiai praplečia audito funkcijos veiklos apimtis. ankstesniame apibrėžime tikrinimas ir konsultavimas nebuvo skiriami į dvi atski­es veiklos rūšis. Daugeliui auditorių ir organizacijų vadovų šis auditoriaus-konsultanto vaidmuo yra visiškai nau­jas, nors pasaulinių organizacijų patirtis rodo, kad auditorius dėl savo visą orga­nizaciją apimančios veiklos specifikos yra būtent tas asmuo, kuris gali pažvelgti į orga­nizacija iš šono ir pasiūlyti daug platesnį po­žiūrį. Taigi būtent auditorius gali pa­sakyti, kaip organizacijai sekasi įgyvendinti jam keliamus strateginius tikslus, ar organizacija palikimai valdo tiems tikslams išky­lančią riziką, ir pasiūlys būdus, kai p tą veik­lą gerinti ir tobulinti. Tačiau naujasis audito apibrėži­mas ne tik praplečia atsakomybe, jis tarp auditorių profesijos atstovų kelia iriam tikrą susirūpinimą, kuris yra susijęs su objek­tyvumo ir nepriklausomybės išlaikymu. Objektyvumas yra viena iš privalomų auditoriaus savybių. Objektyvumas turi dvi puses. Pirma, patys auditoriai turi dirbti skaidriai bei profesionaliai ir patys tini būti nuoširdžiai įsitikina, kad jokie pašaliniai veiksniai nedaro įtakos jų sprendimams. An­tra, audito klientai (vadinamieji pada­liniai, procesai ir kiti organizacijos subjektai, kurie yra audito darbo objektas) organizacijų vadovai turi tikėti auditorių profesionalumu ir objektyvumu. Antrasis aspektas svarbus todėl, kad netgi tuomet, kai palys auditoriai mano esą objektyvus, jei jų klientai ar organizacijų vadovai manys kitaip, darbo rezultatui nuo to tik nukentės. auditoriams tampant organizacijos konsultantais, ypač svarbu tampa objektyvumas.8 auditoriams, pradėjusiems kon­sultacinę veiklą, iškyla nepriklausomybės klausimus, nes auditas yra veikla, kuria turi būti nešališka, todėl nepriklausomybe gali būti apibrėžiama taip galimybė netrukdomai apibrėžti veik­lus apimtis ir netrukdomai atlikti savo dar­bą. Naujieji praktikos reglamentai teigia, kad auditoriai tradiciškai teikia ir tei­kė įvairias konsultacines paslaugas, pvz., analizuoja kuriamų sistemų kontro­les, įvairius apsaugos produktus, nagrinėja veiklos operacijas ir teikia rekomendacijas, kaip jas gerinti, ir panašiai. Konsultacinė veikla yra natūralu; audito darbo tę­sinys. Tai gali būti neformalus arba oficialus patarimas, analizė ar įvertinimas. Kon­sultacinė veikla padeda auditoriams geriau suprasti verslo procesus ar su jais susijusius dalykus ir nebūtinai tampa trukdžiu audito­riaus objektyvumui arba audito funkcijos nepriklausomybei. audito praktikos reglamentai pabrėžia, kad bet ko­kiu atveju auditas nėra valdymo sprendinius priimanti funkcija. Sprendimą įgyvendinti ar neįgyvendinti audito­rių pasiūlytą rekomendaciją privalo priimti organizacijos vadovai. Todėl audito­rių objektyvumui ir audito funkcijos nepriklausomybei tokie vadovų sprendimai neturi pakenkti. Ką naujasis VA apibrėžimas reiškia šiuolaikiniam auditoriui? Paprastai kalbant, kompetentingas auditas: - užtikrina, kad kontrolės sistema būtų adekvati ir veiksminga, • užtikrina, kad organizacija turėtų pa­rengtas tinkamas politikas ir procedūras, ku­rios leisti; • gyvendinti jai keliamus tikslus, stropiai prižiūri organizacijos procesus ir kontrolės aplinką, • užtikrina, kad organizacijoje būtų rizi­kos išskyrimo, įvertinimo ir valdymo proce­sas, • atsiskaito valdybai (aukščiausiajam priežiūros organui), teikia valdybai ataskaitas apie kontrolės adekvatumą ir efektyvumą.9 2.2. Audito profesinės praktikos pagrindas Drauge su nauju audito apibrėži­mu VAI parengė ir 2000 m. išleido naujus audito profesinės praktikos standar­tus, kurie įsigalioja nuo 2002 m. sausio l d., tačiau skatinamas ir ankstesnis jų laikymas praktikoje. VAI nusprendė, kad audito stan­dartus reikia atnaujinti, nes per mos 20 me­tų, kai buvo išleisti pirmieji standartai, audito vaidmuo smarkiai pakito. Ato­trūkis tarp šios besivysiančios profesijos poreikiu ir jos veikla reguliuojančių normų darėsi vis didesnis, todėl 9 dešimtmečio pa­baigoje VAI suformavo specialią darbo grupe, kurios rekomendacijų pagrindu ir buvo parengtas visas profesinės praktikos pagrindų paketas. Jį sudarantys norminiai dokumentai yra skirstomi į tris kategorijas:10 Pirmąją kategoriją (privalomų) sudaro Etikos kodeksas ir Vidinis audito profesi­nės praktikus standartai. Šios kategorijos dokumentų norminiai reikalavimai yra pri­valomi visiems auditoriams, kurie yra VAI ir jos filialų nariai ir savo veikloje vadovau­jasi profesinės praktikos standartais. Patys standartai yra gana apibendrinti, jais siekia­ma nustatyti tik pagrindinius reikalavimus ir gaires, paliekama pakankamai daug lais­vės interpretuoti. Taigi VAI siekia, kad pro­fesinės praktikos standartai būtų priimtini kiek įmanoma platesnei auditorijai, įvai­rioms kultūroms ir darbo santykiams. Antrąją kategoriją (primygtinai reko­menduojamą) sudaro Praktikos reglamen­tai, kuriuose pateikiamos audito pro­fesinės praktikos standartų interpretacijos ir išsamesni paaiškinimai. Reglamentų pa­grindą sudaro šiek tiek papildytas ir pakore­guotas senasis audito standartų rin­kinys, žinomas kaip „Raudonoji knyga" (angį. - ihe „ Red Book"). Trečiąją kategorija (pagalbine) sudaro standartų diegimo ir kita pagalbinė medžia­ga (metodinė literatūra, tyrimai ir apžval­gos, knygos, seminarai, konferencijos). 2.2.1. Audito profesijos etikos kodeksas VAI parengto Etikos kodekso tikslas yra skatinti audito profesijos etinį kultūrų. Etikos kodeksas yra reikalingas auditoriaus profesijai, nes ji remiasi pasitikėjimu, kuris glūdi šiai profesijai ke­liamuose uždaviniuose atlikti objektyvų ri­zikos, kontrolės ir priežiūros auditą. Etikos kodeksas papildo audito apibrėžimą dviem aspektais: jame nustatomi au­ditoriaus profesijos ir audito prakti­kos kertiniai principai bei elgesio taisyklės. VAI numato, kad minėtos elgesio taisyklės turi tapti auditorių elgesio normo­mis. Kiekvienas auditorius privalo užtikrinti, kad jo veikla atitiktų keltinius eti­kos principus, o elgesio taisyklės yra prie­monė, kuri padeda tai tinkamai įgyvendinti praktikoje. Pagrindiniai auditoriaus elgesio ir veiklos principai yra bendros žmogiško­sios visiems labai gerai pažįstamos savybės. Pateikiame, kaip jas apibrėžia VAI Etikos kodeksas: Sąžiningumas - auditorių sąži­ningumas suteikia pagrindą pasitikėti jų dailiu ir pasikliauti jų nuomone. Objektyvumas - rinkdami bei vertinda­mi informaciją ir pranešdami gautus duome­nis apie tikrinama organizacijos veiklą ar procesą, auditoriai vadovaujasi aukš­čiausio laipsnio profesiniu objektyvumu. auditoriai turi įvertinti visas susijusias aplinkybes, o asmeniniai interesai ar kiti as­menys neturi turėti įtakos jų nuomonei. Konfidencialumas - auditoriai gerbia gaunamos informacijos privatumą ir nuosavybe ir neatskleidžia jos be leidimo ar įgaliojimo, išskyrus tuos atvejus, kai to rei­kalauja įstatymai, norminiai aktai ar profe­siniai įsipareigojimai. Kompetencija - auditoriai turi reikiamų žinių, įgūdžių ir patirtį, reikalin­gus audito paslaugoms teikti. VAI Etikos kodeksas taikomas tiek as­menims, tiek organizacijoms, teikiančioms audito paslaugas. VAI numato Naujieji audito profesinės praktikos standartai.11 VAI parengtų standartų paskirtis yra: • nustatyti pagrindinius principus, kurie apibrėžia, kokia turi būti audito praktika; • apibrėžti pagrindines taisykles, kurio­mis vadovaujantis būtų teikiamos ir skati­namos aukšto profesinio lygio audi­to paslaugos; • nustatyti audito darbo kokybės įvertinimo principus; - skatinti tobulinti ir gerinti organizacijų procesus ir veiklą. audito profesinės praktikos stan­dartai yra skirstomi į tris grupes: Kokybės standartai (serija 1000) api­brėžia pagrindinius auditą atliekan­čių organizacijų ir asmenų bruožus bei charakteristikas. Veiklos standartai nusako audito veiklos pobūdį ir apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis turi būti vertina­ma audito veikla ar paslaugos. Diegimą standartai reglamentuoja, kaip Kokybės ir Veikios standartai taikomi atski­riems audito darbams (pvz., atliekant patikri­nimą, kaip vykdomi įstatymų, norminių aktų arba sutarčių reikalavimai; klastotės tyrimą; organizuojant valdymo savikontrole). Kokybės ir Veiklos standartų rinkinys yra vienas, o Diegimo standartų rinkinių ga­li būti daug - po viena rinkinį kiekvienai pa­grindinei audito rūšiai. Diegimo standartai yra skirti tam tikroms audito darbų rūšims, tai lyg pagalbinis tų pačių standartų paketas, kuris apibrėžia, kaip konkretus ko­kybės arba veiklos standartas turi būti taiko­mas konkrečiam audito darbui. 2.2.2.Didžiausi pokyčiai kokybes standartuose – pirkėjų ir pardavimo audito patikimumas Standartas 1110: Organizacinė nepriklausomybė. Šis standartas numato, kad „audito va­dovas turi atsiskaityti lokio lygio organiza­cijos vadovui, kuris gali garantuoti, kad au­ditoriams bus sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo pareigas". Taigi ypač svarbus tampa auditoriaus santykis su taryba/valdyba (ar tarybos/valdybos audito ko­mitetu, jei toki suformuotas), t.y. aukščiau už organizacijos priežiūros organą. Nors audito funkcija administraciniu požiū­riu dažniausiai atsiskaito aukščiausiajai va­dovybei (pvz., generaliniam direktoriui), funkciniu požiūriu VA funkcija privalo at­siskaityti tarybai/valdybai. Jei audi­torius administraciniu požiūriu atsiskaito fi­nansų direktoriui (vyr. finansininkui), kon­trolieriui ar kitam vykdomosios valdžios atstovui, jo nepriklausomybei gali iškilti sunkumų, nes dirba toms sritims, kurių auditą turės atlikti. Kodėl tai taip svarbu? Remiantis VAI atlikto tyrimo „1987-1997 metų suklastota finansinė atskaitomybė: JAV įmonių anali­zė" duomenimis, visose didžiausiose pasta­rojo dešimtmečio apgavystėse dalyvavo or­ganizacijų aukščiausieji vykdantieji vado­vai. Su daugiau kaip 80 procentų visų finan­sinių ataskaitų padirbinėjimo atvejų yra su­siję generaliniai direktoriai, finansų direk­toriai, kontrolieriai ir kiti aukščiausi vado­vai bei valdybos nariai. Vienas iš gerų organizacinės nepriklau­somybės ženklų yra galimybė susitikti su tarybos/valdybos ar jų audito komiteto na­riais nedalyvaujant organizacijų \vadovams. Praktikos reglamentai rekomenduoja, kad auditorius bent kartą per metus turė­tų susitikti su atitinkamu organu.12 Standartas 1130: Trukdžiai nepriklausomybei ir objektyvumui Siekiam tinkamai išaiškinti nepriklau­somybės koncepciją, buvo parengtas naujas standartas, pagal kurį „ auditoriai ne­turi vertinti tos veiklos, už kurią jie buvo tiesiogiai atsakingi anksčiau Objektyvumas pažeidžiamas, jei auditorius tikrina veikla. už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš melus". Todėl, jei įmanoma, auditoriai turėtų vengti prisiimti atsakomy­bę už tas funkcijas, kurios paprastai yra audito darbo objektas. Standartas 1230-1: Nuolatinis profesinis tobulėjimas Šis Standartas reikalauja nuolatinio to­bulinimosi, t.y. auditorius turi nuo­lat tobulinti savo žinias, įgūdžius ir kitas profesines savybes bei sugebėjimus". Prak­tikos reglamentai skatina auditorius įgyti atitinkamus profesinius sertifikatus. pvz.. VAI siūlomi atestuoto audito­riaus kvalifikaciją (ČIA). VAI atestuoto auditoriaus kvalifikacijai gauti reikia išlaikyti 4 dalių egzaminų. Standartas 1300: Kokybės užtikrinimo ir gerinimo programa Standartas reikalauja, kad būtų parengta audito kokybės užtikrinimo ir visa­pusiško tobulinimo programa ir kad ji būtų pateigta taip, kad audito veikla pa­dėtų kurti pridėtine verte, gerinti organizacijos veiklą ir užtikrintų, kad auditas atitinka šių standartų ir Etikos kodekso rei­kalavimus". Taigi kalbama ne apie atsitikti­ne priežiūrą, o apie nuolatinį kokybes užtikrinimo procesą. Visos profesinės organiza­cijos kelia reikalavimus reguliariai peržiū­rėti savo darbo praktikos kokybe. Tai patik­rintas būdas išlaikyti tinkamą profesionalu­mo lygį bei jį kelti. Jau dabar patariama, o ateityje gal bus ir reikalaujama, kad audito funkcijos praktikos kokybę reguliariai užtikrintų kitų profesijos atstovų peržiūros iš išorės. Taip skatinamas ir profesinis dalijimasis žinio­mis, ir bendro profesinio lygio kėlimas. Standartas 1330: Teiginio „atliekama vadovaujantis audito standartais" vartojimas Šio standarto reikalavimu „ audi­toriai privalo pažymėti, kad jų darbas atlie­kamas vadovaujantis audito standar­tais. Tačiau auditoriai taip teigti gali tik tuomet, jei audito veikia atitinka VA standartus" - tuo siekiama užtikrinti, kad audito profesija vadovautųsi to­mis pačiomis koncepcijomis, nesvarbu, kad jos yra įgyvendinamos skirtingomis prie­monėmis, atsižvelgiant į labai skirtingų pa­saulio šalių įvairialypes kultūras ir pa­pročius. Didžiausi pokyčiai veiklos standartuose Standartas 2000: Vadovavimas audito veiklai Šis standartas teigia: „ audito va­dovas turi taip vadovauti, kad audito veikla teiktų naudą organizacijai kuriant pridėtine vertę ir taupant lėšas". Tai vienas iš didžiausių pokyčių. Anksčiau au­dito vadovas privalėjo tik tinkamai vado­vauti audito funkcijai, dabar atsiran­da kokybinis reikalavimas kurti verte visai organizacijai, o ne tik atlikti policininko vaidmenį. Toliau išsamiau nagrinėjami ryškiausi pokyčiai audito veikioje. Standartas 2010: Planavimas Šio standarto reikalavimu „ audi­to veiklos planai turi būti sudaromi, remian­tis organizacijos rizikos rūšių įvertinimu, kuriu pagrindu būtų nustatomi audi­to darbo prioritetai". Sis reikalavimas gali pakeisti visa audito darbo procesą to­dėl, kad tik pažangiose organizacijose yra dirbama tokiu būdu. Toliau standartas reikalauja, kad „rizi­kos rūšių įvertinimas, kurio pagrindu suda­romas audito veiklos planas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!