Piratavimas ir nusikaltimai internete

ĮVADAS Internetas – žmonijos didžiausias ir turbūt masyviausias kūrinys, kuris atveria neaprėpiamas galimybes ir skatina žvelgt tolyn į priekį beveik nebeatsigręžiant atgal. Šis globalus reiškinys jau yra tapęs nepakeičiama mūsų kasdienybės dalimi. Jis laipsniškai keičia net ir tokį senai žmonėms žinomą daiktą kaip popierius. Internetas gali būti apibrėžiamas kaip informacijos keitimosi, bendravimo aplinka, bet šių apibrėžimų galima surasti daug daugiau. Internetas – tinklų visuma, duomenų keitimosi technologija, bendravimo ir žiniasklaidos priemonė, neturinti nacionalinių sienų globali erdvė ir pan. Atsiradus erdvei, kurioje nėra griežtai apibrėžtų, nustatytų ribų, technologijoms vystantis nesuvokiamais tempais, atsiranda daugybė nenumatytų neigiamų pasekmių, kurios tokios pat natūralios kaip ir pats interneto erdvės neapibrėžtumas, plėtimosi tempai ar neribotos bendravimo, keitimosi duomenimis ar bendravimo galimybės. Internetas tapo puikia terpe, kurioje kaip ir realiame gyvenime atsiranda galimybės veikti nusikalstamai. Tai atsirado tokios sąvokos kaip kompiuterių piratai, piratavimas ir pan. Šios sąvokos apibudina neteisėtą, nusikalstamąją veiklą arba ja užsiimančius asmenis, kurie veikia sujungtoje komunikacijos ir informacijos paslaugų erdvėje, dar vadinama ir kibererdve. Šiuo metu kompiuteriniai nusikaltimai nėra patenkinamai plačiai aprašoma ar labai aktuali tema. Pastebima ir literatūros stoka, ypatingai monografijų. Nors internetinių straipsnių apstu, jie arba daugiau mėgėjiški, arba labai glausti, neišsamūs, nesistemingi. Labai sudėtinga suprasti teisinius įstatymų projektus bei atsakomybę už internete pažeistas autorystės teises bei kitus nusikaltimus. Daugelyje jų yra nemaža spragų, kurios leidžia aiškų pažeidimą traktuoti kaip ginčytiną arba nepakankamą. Lietuvoje ši tendencija turėtų įgauti pagreitį, kurį jau yra pasiekusios daugelis Vakarų Europos šalių ir JAV. Šio darbo tikslas yra suprasti internetinių nusikaltimų metodų (metodų kaip visumos ir kiekvieno iš jų kaip atskiros veikimo koncepcijos) žalą, kokias pasekmes jie atneša šalies ūkiui ir kiekvienam informacinės visuomenės nariui. Taip pat nusakyti kokie ekonominiai, socialiniai, galbūt net kultūriniai veiksniai skatina nusikalstamumą interaktyviojoje erdvėje. Šio darbo uždaviniai yra atskleisti internetinių nusikaltimų metodus, nurodyti jų specifiką. Išanalizuoti, susisteminti ir pateikti interneto, kompiuterinio nusikaltimo, interaktyvaus nusikalstamumo sąvokų pavyzdžių, palyginti juos tarpusavy ir pabandyti surasti bendrus elementus, kurie kiekvieną iš pavyzdžių (apibrėžimų, tezių) jungia į panašią charakteristiką turinčias sąvokas. Taip pat atskleisti kovos su intelektiniais nusikaltimais būdus nei metodiką, kuri jau yra pasiteisinusi. Tyrimas remsis mokslinės literatūros nuodugnia analize ir samprata. DĖSTYMAS Kodėl informacinių technologijų teisė? Šis klausimas kyla visiems, kurie yra bent kiek susipažinę su interneto ir teisės santykiu. Tačiau galima pateikti, pavyzdžiui, tokį klausimą: kodėl baudžiamoji teisė? Tiek pirmu, tiek ir antru atveju atsakymas vienas – nėra konkrečiai nubrėžtos ribos, konkretumo ir tai susitarimo reikalas bent jau kol kas. Tai, kad bandysime argumentuoti informacinių technologijų greita raida ir tuo, jog šiuolaikinė visuomenė tampa nebeįsivaizduojama be modernių informacijos apdorojimo, kaupimo ir perdavimo priemonių, turbūt nepridės papildomos argumentacijos siekiant atsakyti į klausimą kodėl būtent IT teisė? Terminas IT teisė tėra tik vienas iš variantų , kaip galima pavadinti iš esmės tą pačią teisės sritį. (D.Sauliūnas, 2005) Iškilus naujų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo poreikiui, labai sunku (o kartais tiesiog neįmanoma ir netikslinga) nustatyti, ar teisėdaros procesas pasieks naujos teisės šakos atsiradimą, ar pakaks tik kai kurių galiojančių įstatymų pakeitimo bei papildymo. Tokiais atvejais būtina visų pirma gerai išsiaiškinti anksčiau priimtų normatyvinių teisės aktų pritaikymo galimybes. Perspektyvus būdas užčiuopti ir pajausti besiformuojančius teisės šakos pagrindus, kontūrus yra sisteminio bloko parengimas. Atliekant šį darbą, labai gerai išryškėja galiojančių aktų nepakankamumas,jų netobulumas, taip pat tos „baltos dėmės“, kurios dar visiškai nėra teisiškai reglamentuotos, nors tai padaryti jau seniai laikas. (Lietuvos informacijos institutas, 1994) Terminas „programinės įrangos piratavimas“ vartojamas dviems veiksmams įvardyti. Tai – nelegalus programų kopijavimas, klastojimas ir programinės įrangos platinimas, netgi jos dalijimasis su draugu. Norint ne tik laikytis įstatymų, bet ir apsisaugoti nuo didesnių ekonominių problemų, tokių kaip pajamų netekimas arba darbo vietų praradimas, svarbu suprasti, kokiais kanalais gaunama ir platinama piratinė programinė įranga. Programinės įrangos piratavimas turi neigiamų pasekmių visiems, pradedant programinės įrangos kūrėjais, mažmenos parduotuvių savininkais ir baigiant visais programinės įrangos vartotojais. Piratinė programinė įranga turi tiesioginės įtakos vartotojams, nes dažniausiai ji neturi pagrindinių elementų ir dokumentų, jai nesuteikiama garantija ir ji niekada neturi plėtotės galimybių, be to, neišbandyti suklastoti diskai ar bylos gautos elektroniniu paštu gali būti užkrėsti virusais, galinčiais sugadinti jūsų kietąjį diską ir pakenkti visam jūsų tinklui. Vartotojai, kopijuojantys programinę įrangą darbe, platinantys ją internetu, kelia grėsmę sau ir savo darbovietei, kadangi pažeidžia autorių teises ginančius teisės aktus. Atsisiųsdami ar kitaip nelegaliai gaudami ar platindami suklastotą programinę įrangą remiate prastos reputacijos kompanijas, o ne mokesčius mokančias teisėtas bendroves, kurios kuria darbo vietas ir moka atlyginimus sąžiningiems piliečiams. Pelnas iš parduotos suklastotos programinės įrangos neprisideda prie ekonomikos augimo, kadangi nekuria naujų darbo vietų, iš jo nemokami mokesčiai bei atlyginimai; taip pat, labai tikėtina, kad iš tokių pajamų pelnosi ir kitokios nusikalstamos struktūros. (http://www.microsoft.com/lietuva/piracy/basics/what/default.asp) Dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo pasaulyje programinės įrangos gamintojai kasmet patiria 11 milijardų eurų nuostolių. Nors piratavimo lygis praėjusiais metais išaugo, IPR duomenimis, nuostoliai, kuriuos dėl piratavimo patyrė programinės įrangos gamintojai visame pasaulyje, sumažėjo nuo 11,75 mlrd. iki 10,97 mlrd. eurų. B.Skoto teigimu, šias tendencijas lėmė stiprus euro kursas, bendras ekonomikos vystymosi sulėtėjimas ir sumažėjusios programinės įrangos kainos. Pasak B.Skoto, kovodami prieš piratavimą, 2001 metais programinės įrangos gamintojai siūlė įsigyti legalią programinę įrangą palankesnėmis sąlygomis. (http://www.ebiz.lt/article.php3/6/3471/5) Nors pats internetas atsirado ganėtinai nesenai, jis jau vaidina nemažą reikšmę socialiniame gyvenime. Internetu naudojasi beveik du šimtai milijonų pasaulio gyventojų ir jų skaičius nuolat auga. Internetas ir kompiuteriniai komunikacijos ryšiai sukūrė naują socialinę terpę, kurioje vyksta nuolatinis bendravimas tarp individų. Tokiu būdu šioje terpėje formuojasi ne tik įvairios virtualios bendruomenės, virtualūs miestai bet ir kiti realiam socialiniam gyvenimui būdingi atributai – įvairios laisvalaikio praleidimo, edukacijos formos ir t.t. Kaip teigia Howard’as Rheingold’as, interneto bendruomenėse, kurios kuriasi virtualioje aplinkoje ir kurias jis vadina sociokultūrinėmis bendruomenėmis, realioje visuomenėje egzistuojančios socialinės klasės praranda savo reikšmę. Socialinė padėtis, išsilavinimas, kilmė ir kitos socialiniame bendrabūvyje egzistuojančios kategorijos, kuriomis apibrėžiamos socialinės klasės ir sluoksniai daugumoje atvejų praranda lemiančiąja reikšmę formuojantis virtualiai sociokultūrinei bendruomenei. „Internete vartotojų klasės formuojasi priklausomai nuo tokių faktorių kaip pavyzdžiui anglų kalbos žinios, komunikacijos sugebėjimai, laikas praleidžiamas tinkle ir pan., kurios veda prie virtualių bendruomenių susikūrimo“. (http://www.infovi.vu.lt/ivs/biblioteka/temos/nusikaltimai.htm , http://www.programuotojai.lt/print.php?id=2146) BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 1. SAULIŪNAS, D., Informacinių technologijų teisė. Vilnius, 2004. 544 p. ISBN 9955-9744-0-0. 2. DAINAUSKAITĖ, I.; GALGINAITIS, J.; KERAS, A.; NOVICKAS, J.; PETUCHOVA, T.; ir VAITKEVIČIENĖ, K., Informacinė politika ir jos teisiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1994. 104 p. ISBN 9986-12-008-X. 3. DAGIENĖ, Valentina; ir ŽANDARIS, Aidas, Informacinės technologijos 1 dalis. Vilnius: TEV, 2003. 256 p. ISBN 9955-491-46-9. 4. JARUKAITIS, Irmantas; LAMANAUSKAS, Tomas; CIVILKA, Mindaugas; ir MAKAUSKAITĖ, Agnė, Elektroninių ryšių teisė. Vilnius: Eugrimas, 2005. 384 p. ISBN 9955-501-81-2. 5. DEGUTIS, Gintautas. FTP medžioklės ypatumai. Iš Naujoji komunikacija [interaktyvus]. Spalis 14, 2005, nr.7 (168) [žiūrėta 2005 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!