Pilnas administracinės teisės konspektas

 ADMINISTRACINĖ TEISĖ I SKYRIUS. Administracinė teisė – savarankiška teisės šaka Šiame skyriuje susipažinsime su administracine teise kaip teisės šaka. Apibrėšime administracinės teisės šaką, susipažinsime su pagrindiniais administracinės teisės elementais – principų sistemomis, administracinės teisės normomis, administracinių teisinių santykių grupėmis. Čia bus atskleidžiama vykdomosios valdžios institucinė ir funkcinė esmė, jos struktūra bei ryšys su administracine teise. Taip pat ištirsime administracinio teisinio reguliavimo elementus ir administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo dalis bei nustatysime jų paskirtį. 1 tema. Administracinė teisė kaip savarankiška teisės šaka Konstitucinis ir socialinis valstybės vykdomosios valdžios vaidmuo. Žmogus ir valstybės valdžia. Lietuvos Respublikoje, kaip demokratinėje valstybėje, labai svarbus valdžių[1] padalijimo principas. Jis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje. Ši dalis skelbia, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šios konstitucinės normos struktūra leidžia teigti, jog mūsų šalyje egzistuoja valstybės valdžių triada arba trys valstybės valdžios šakos. Jos yra tokios: • įstatymų leidžiamoji valdžia; • vykdomoji valdžia; • teisminė valdžia. Iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje paminėtų institucijų, įstatymų leidžiamajai valdžiai priskirtinas Lietuvos Seimas, vykdomajai valdžiai – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Prezidentas, nepaisant to, kad yra valstybės vadovas (atliekamomis valstybės vadovo konstitucinėmis funkcijomis būdamas susijęs tiek su įstatymų leidžiamąja, tiek su vykdomąja ir teismine valdžia) taip pat atlieka ir tam tikras Konstitucija deleguotas vykdomosios valdžios funkcijas ir tuo atstovauja ne įprastai, klasikinei, o išskirtinei, gal net galima pavadinti tam tikrai vykdomosios valdžios įgyvendinimo funkcinei daliai, kuriai reikalingas Prezidento kaip valstybės valdžių bendradarbiavimo ir sąveikos užtikrinimo garanto dėmesys. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės vaidmenį vykdomosios valdžios sistemoje atskleidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas ”Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo ”Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Šiame nutarime konstatuojamojoje dalyje pasakyta: ”[…] Respublikos Prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalis […] ir ”Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė […] užima išskirtinę vietą”[2]. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose straipsniuose kitos vykdomosios valdžios institucijos tiesiogiai nėra atskleistos. Netiesiogiai Konstitucijos 67 straipsnio pirmos dalies 8 punkte teigiama, kad Seimas, Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas, 94 straipsnio pirmos dalies 3 punkte Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, ministras kaip Vyriausybės narys, įgyvendindamas Konstitucijos 98 straipsnio pirmos dalies nuostatas vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, Vyriausybė pagal Konstitucijos 123 straipsnio pirmos dalies nuostatas Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą, o pagal šio straipsnio antrąją dalį Vyriausybės skiriami atstovai prižiūri ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Teisminei valdžiai priskiriami teismai, tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotos kompetencijos teismai (pvz., administraciniai teismai). Taigi Seimas leidžia įstatymus, Vyriausybė, ministerijos ir kitos vykdomosios valdžios institucijos juos įgyvendina, o teismai vykdo teisingumą. Gali kilti tam tikrų neaiškumų vietos savivaldos vietos valstybės vykdomosios valdžios sistemoje. dėl Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vietos savivalda nėra valstybės valdžios sistemos dalis, todėl politinės valdžios atskyrimo ir padalijimo principas, kur politinė valdžia tarp atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų yra griežtai atribota ir padalyta, savivaldybėms tiesiogiai netaikomas. Demokratinė valstybė geresniam valdymui bei savo valdžios priartinimui prie piliečių savo teritoriją padalija į skirtingų lygių administracinius vienetus ir jiems visiems arba tik įstatymų numatytiems, kaip mūsų valstybės atveju, laiduoja savivaldos teisę, arba decentralizuoja savo vykdomąją valdžią subsidiarumo principu , atiduodama dalį jos bendruomenėms (savivaldybėms), jų gyventojų išrinktos valdžios institucijoms suteikia teises bei galias administruoti ir tvarkyti bendruomenės viešuosius reikalus jos interesais, ką mes ir vadiname savivalda. Valstybės ir savivaldos institucijų valdžia yra viešoji valdžia [3] . Valstybės valdžią įgyvendina tam tikros valstybės valdžios institucijos, o vietos valdžią – savivaldos institucijos. Viešosios valdžios institucijoms būdinga pavaldumo, atskaitingumo ir koordinacijos santykiai. Pagal valstybės teisinių funkcijų (įstatymų leidybos, įstatymų vykdymo ir teisingumo įgyvendinimo) išskyrimą suformuotas valstybės valdžių padalijimo principas savivaldos lygmenyje netaikomas. Savivaldos lygmenyje viešąją valdžią vykdo savivaldybės taryba ir jai atskaitinga vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius . Savivaldybių valdžios kompetencijos ribos yra nustatytos įstatymu, jos negali kištis į valstybės valdžios kompetenciją. Savivalda veikia savaveiksmiškumo pagrindais kaip vietos viešojo administravimo sistema. Savivaldybės nėra tiesiogiai pavaldžios valstybės institucijoms, tačiau jų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovai. Įstatymų įgyvendinimas – tai praktinis valstybės vykdomosios valdžios funkcijų pasireiškimas, kuris tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijęs su žmogaus individualiais ar visuomeniniais interesais. Administracinė teisė – tai yra viena iš viešosios teisės šakų, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, susiklostančius įgyvendinant vykdomosios valdžios institucijų sistemos (o plačiau – viešojo administravimo institucijų sistemos) uždavinius ir funkcijas. Todėl, stengiantis suvokti administracinės teisės reguliuojamų santykių esmę, būtina atkreipti dėmesį, jog čia itin svarbus vaidmuo tenka valstybės vykdomajai valdžiai. Štai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos VII skirsnis yra skirtas Vyriausybės sudėčiai, kompetencijai nustatyti ir t.t. Konstitucijos 94 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Šioje lakoniškoje nuostatoje galima įžvelgti konstitucinį valstybės vykdomosios valdžios vaidmenį, tampriai susijusį su jos socialiniu vaidmeniu, t.y. reikšme žmogaus, visuomenės gyvenimui. O konstitucinio valstybės vykdomosios valdžios vaidmens įgyvendinimo būdo užuomazgų galima pastebėti ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, skelbiančioje, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taigi galima teigti, jog savo funkcijas valstybės vykdomoji valdžia turi įgyvendinti tarnaudama visuomenei, t.y. tenkindama visuomeninį interesą (kartais šis interesas teisės aktuose gali būti pavadintas, viešuoju, valstybės ar Lietuvos Respublikos interesu). Valstybės valdžios institucijų pareiga tarnauti žmonėms yra konstitucinis principas, atskleidžiantis bet kurios demokratinės valstybės esmę, t.y. prioritetas santykiuose tarp žmogaus ir valstybės teikiamas žmogui. „Iš šio principo sekanti socialinė teisinė orientacija santykyje ,,žmogus – visuomenė – valstybė“ patvirtina, kad žmogus valstybei yra tikslas, o žmogui visuomenė ir valstybė – priemonė“[4]. Koks praktinis socialinio pobūdžio valstybės vykdomosios valdžios vaidmuo? Jau sakėme, kad pagrindinis vykdomosios valdžios vaidmuo yra tenkinti viešąjį interesą, derinti individualius žmonių interesus su visuomeniniais interesais. Pavyzdžiui, žemės, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra žmogaus, visuomenės interesas, o tą užtikrinimą turi įgyvendinti vykdomosios valdžios institucijos (pvz., tokios kaip Žemės ūkio ministerija), žmogaus ir visuomenės sveikatos apsauga taip pat viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (pvz., Sveikatos apsaugos ministerija), laiku ir teisingai sumokėti mokesčius taip pat žmogaus ir visuomenės interesas, surinkti tuos mokesčius – vykdomosios valdžios institucijų funkcija (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos), rūpintis gerais ir sėkmingais Lietuvos tarptautiniais santykiais taip pat yra viešasis interesas, kuris turi būti užtikrinamas vykdomosios valdžios institucijų (pvz., Užsienio reikalų ministerija). Visa tai valstybės vykdomoji valdžia užtikrina įgyvendindama įstatymus, kuriuos išleidžia įstatymų leidžiamoji valdžia (Seimas). Įgyvendinamos įstatymus valstybės vykdomosios valdžios institucijos leidžia poįstatyminius aktus, pvz., Vyriausybė – nutarimus, Ministras Pirmininkas – potvarkius, ministrai – įsakymus ir panašiai. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios Lietuvoje yra valstybės valdžios šakos? 2. Kokiame teisės akte yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas? 3. Kaip galima apibūdinti administracinę teisę? 4. Ar administracinė teisė yra privatinė ar viešoji teisės šaka? 5. Koks yra konstitucinis ir socialinis valstybės vykdomosios valdžios vaidmuo? 6. Kokiu būdu šį vaidmenį valstybės valdžios institucijos turi įgyvendinti? Ir koks Konstitucijos straipsnis nusako pagrindinę valstybės įstaigų pareigą? 7. Kodėl valstybės vykdomajai valdžiai, jos institucijoms įgyvendinant savo uždavinius bei funkcijas tenka svarbus vaidmuo žmogaus ar visuomenės gyvenime? 8. Koks ryšys tarp valstybės vykdomosios valdžios institucijų funkcijų ir viešųjų (visuomeninių, valstybinių ar Lietuvos Respublikos) interesų? 9. Pateikite praktinių socialinio pobūdžio valstybės vykdomosios valdžios funkcijų pavyzdžių. Vykdomosios valdžios sąvoka, požymiai ir funkcijos. Vykdomoji valdžia ir administracinė teisė. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5-99, kuriame pabrėžiama, jog valdžių padalijimo principas reiškia ir tai, kad kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas, kartu kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, o taip pat penktojo Konstitucijos straipsnio pirmąja dalimi, kuri teigia, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas, galima sakyti, jog vykdomoji valdžia – viena iš trijų valstybės valdžios šakų. Taigi greta kitų dviejų valdžios šakų – įstatymų leidžiamosios ir teisminės – išskirta ir vykdomoji valdžia. Vadovaujantis minėtu Konstitucijos straipsniu, negalime nepastebėti jungtuko „ir“ tarp žodžių „Respublikos Prezidentas“ ir „Vyriausybė“. Ar tai reikštų, jog valstybės vadovo institutas sietinas su vykdomąja valdžia? Į šį klausimą galima atsakyti remiantis jau minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame teigiama, kad Respublikos Prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis. Vykdomoji valdžia (dar gali būti vadinama administracine šalies valdžia) – funkciniu požiūriu yra teisės taikomoji valdžia. Tai reiškia, jog ji įgyvendina Seimo, Prezidento leidžiamus teisės aktus (pvz., įstatymus, Seimo nutarimus, Prezidento dekretus). Taip pat, kaip teisės taikomoji valdžia, įgyvendindama Seimo leidžiamus teisės aktus, vykdo tvarkomąją veiklą. Tą ji atlieka priimdama sprendimus ir leisdama poįstatyminius aktus, t.y. detalizuodama, konkretindama ir tikslindama įstatymus. Šiais aktais ši valdžios šaka įgyvendina Konstitucijos, Vyriausybės įstatymu bei kitais įstatymais jai priskirtas funkcijas. Taip pat galima teigti, jog vykdomoji valdžia – tai valstybinės ir viešosios valdžios šaka, turinti savo struktūrą. Šią struktūrą sudaro institucijos, kurios įgyvendina vykdomosios valdžios funkcijas, įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus. Pabrėžtina, kad vykdomosios valdžios institucijų veikla nukreipta į milžiniškų nacionalinių žmoniškųjų, ekonominių, informacinių, finansinių išteklių valdymą. Taigi jei traktuosime vykdomąją valdžią instituciniu požiūriu, turime susipažinti, kokios institucijos įgyvendina vykdomosios valdžios veiklos sritis. Vykdomosios valdžios institucijų sistemą, aiškinamuoju būdu atskleidžiant Konstitucijos ir šalies įstatymų nuostatas, sudaro trys lygmenys: • Aukščiausias lygmuo – Vyriausybė. • Centrinis lygmuo – ministerijos, įstaigos prie ministerijų (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir t.t.), Vyriausybės įstaigos (pvz., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir t.t.), Vyriausybės komitetai (pvz., Vyriausybės strateginio planavimo komitetas ir t.t.), komisijos (pvz., Valstybinė lošimų priežiūros komisija ir t.t.) bei tarybos (pvz., Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vyriausybės ir t.t.). • Teritorinis lygmuo – apskritys (Lietuvoje yra dešimt apskričių), Vyriausybės atstovų įstaigos apskrityse (taip pat dešimt), įstaigų prie ministerijų (pvz., teritorinės mokesčių inspekcijos, teritorinės muitinės, teritorinės darbo biržos ir t.t.) bei Vyriausybės įstaigų teritorinės įstaigos (pvz., teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įstaigos ir t.t.). Be pateiktų konkrečių vykdomosios valdžios institucijų pavyzdžių vykdomosios valdžios institucijų struktūra atrodytų taip: • Aukščiausias lygmuo – Vyriausybė. • Centrinis lygmuo – ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės, Vyriausybės komitetai, komisijos bei tarybos. • Centrinis lygmuo – ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės, Vyriausybės komitetai, komisijos bei tarybos. • Teritorinis lygmuo – apskritys, Vyriausybės atstovų įstaigos apskrityse, įstaigų prie ministerijų bei Vyriausybės įstaigų teritorinės įstaigos. Visos šios grandys tarpusavyje susijusios viršenybės ir pavaldumo sąveikomis. Pagrindinė vykdomosios valdžios funkcija Vykdomoji valdžia atlieka teisės taikomąją funkciją: Vykdomosios valdžios požymiai : • viena iš valdžios šakų greta įstatymų leidžiamosios valdžios ir teisminės valdžios; • vykdomoji valdžia organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis Konstitucija; jos formavime dalyvauja tiek Prezidentas, tiek Seimas; • vykdomosios valdžios uždavinys – įgyvendinti ją suformavusių institucijų valią ir politiką, kuri suformuodama jai suteikė Konstitucijoje ir įstatymuose numatytus įgaliojimus; • tvarko teisinius, ekonominius, vadybinius, informacinius, techninius, kultūrinius, socialinio aprūpinimo klausimus; • vienintelė iš valstybės valdžios šakų suteikia tam tikrus reikalavimus atitinkantiems subjektams galimybes įgyvendinti jų subjektines teises (pvz., subjektinė teisė užsiimti verslo šakomis, tam reikia gauti atitinkamus leidimus, pvz. prekiauti tabako ar alkoholio gaminiais ir pan.) taip pat gali skirti jiems būtinus išteklius (pvz., viešosioms, socialinėms įstaigoms ir t.t.); • jai būdingas institucinis požymis, t.y. valstybės vykdomajai valdžiai keliamus uždavinius įgyvendina tam tikros institucijos. Vykdomoji valdžia ir administracinė teisė Vykdomosios valdžios kategorija vartojama daugiau kaip tris šimtus metų. Lotynų kilmės žodis „administratio“ reiškia valdymą. Vykdomosios valdžios atliekama vykdomoji tvarkomoji veikla neatsiejama nuo valdymo. Juk valdymas gali būti traktuojamas kaip tvarkymas[5]. Be to, „vykdomosios valdžios faktinė (praktinė) išraiška yra valstybinis valdymas (administravimas). Būtent valstybinio valdymo (administravimo) procese išryškėja vykdomosios valdžios paskirtis – įstatymų vykdymas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!