Piligriminės kelionės

Piligrimines keliones galima apibrėžti kaip keliones, atliekamas dėl dvasinių ar religinių motyvų į vietas, laikomas šventomis, kuriose lengviau bendrauti su Dievybe. Ne kiekviena šventa vieta(pavyzdžiui, Krikščionybėje bažnyčia) tampa piligrimine. Kad taptų piligrimystės vieta, bažnyčia turi turėti išskirtinį šventą objektą (paveikslą, relikviją, čia palaidotą šventąjį)arba būti pastatyta netoli stebuklingų ar reikšmingų religinių įvykių vietos (pvz., Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta). Siekdami malonių ar gauti atleidimą už nuodėmes (atlaidus) krikščionių piligrimai keliauja tiek į tolimesnes, tiek į artimesnes bažnyčias. Taigi bendrąja prasme, piligrimai keliauja į tas vietas, kur tikisi lengviau sulauksią dieviškos pagalbos. Piligrimai suaktyvina ir sureikšmina šventas vietas. Jos gali būti periferinės pasaulietiniame kontekste, bet dėka piligrimų tampa pagrindinėmis religinėmis Pasaulio vietomis. Taigi norint išsamiai apibūdinti piligrimystės vietas yra svarbu ištirti ne tik pačiąvietą, į kurią keliauja maldininkai, bet ir piligrimų vaidmenį atliekant skirtingus ritualus, piligriminių kelionių pobūdį, dažnumą ir mastą.
1. Išanalizuoti ir apibūdinti piligrimines keliones.
2. Nustatyti pagrindines piligrimystės vietas krikščioniškame ir islamiškame pasaulyje.
3. Išskirti piligriminių kelionių skirtumus tarp krikščioniško ir islamiško pasaulio.
4. Išsiaiškinti piligriminių kelionių ypatybes.
5. Išsiaiškinti apie piligrimines kelionės Lietuvoje.
2. Įvertinti piligrimystės vietų formavimosi ypatybes XX a., išskiriant sovietinį laikotarpį;
3. Išskirti pagrindines katalikiškos piligrimystės vietas, jas suskirstyti ir sugrupuoti;
4. Parodyti šiandienines piligriminių kelionių ypatybes, formas, kelionių būdus, nurodyti jų privalumus ir trukumus.
5. Aprašyti siūlomas kelionių agentūrų piligriminės keliones.
1. Gamtinės šventos vietos ikikrikščioniškoje Lietuvoje
Senovės baltai tikėjo, kad gamta yra ją sukūrusios Dievybės ar dievybių dalis. Gamtiniai objektai buvo gerbiami, garbinami ir pripažįstami šventais. Beabejo, buvo garbinami ir šventais laikomidangauskūnai – Saulė, žvaigždės, Mėnulis, dievybėms priskiriami gamtos reiškiniai – perkūnas, vaivorykštė, lietus.
Pagrindiniai garbinami ir šventais baltų pasaulėžiūroje laikyti gamtiniai objektai buvo įvairios formos bei dydžio kalvos (alkakalniai), girios, miškeliai, pavieniai medžiai, akmenys,vandenys, daubos, olos. Baltų tikėjimą vandens šventumu atspindi hidronimai, kurie atsirado anksčiau negu Lietuva buvo pakrikštyta: upės – Šventoji, Šventupė, Šventelė, ežerai – Šventas,Šventežeris, Šventišius ir kt. Miškai taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!