Pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybės tyrimas

Darbo tikslas: Ištirti pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę;
Darbo uždaviniai:
1. Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas
2. Gamtinės sąlygos gyvenamojoje teritorijoje
3. Miesto želdynų sistema
4. Miesto susisiekimo erdvių panaudojimas
5. Saugumas mieste
Problemos ištirtumas:
Pietinė Klaipėda jaunas rajonas, tad yra mažai tirtas. Daug informacijos galime rasti bendrajame plane.
Tyrimo metodika:
Rėmiausi “Miestotvarkos” vadovėliu. Pritaikiau surinktą informaciją tiriamam objektui.
Priemonės:
Naudojausi pasirinkta literatūra, fotoaparatu, internetine medžiaga.
Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas
Lietuvje miestams kurtis sąlygos susidarė X-XI a., kai ėmė formuotis feodalinė santvarka. Tada amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės, prasidėjo reguliarūs prekių mainai. Klaipėda, kaip ir daugelis miestų išaugo pilių su priešpiliais vietovėse. Juose gyveno amatininkai ir pirkliai. Procesas gerokai paspartėjo kapitalistniu laikotarpiu, kai ėmė plėtotis pramonė. Geležinkelių tiesimas, prasidėjęs XIX a. Septintame dešimtmetyje, pramonės kūrimas ir vystymasisi ne tik skatinno senųjų ūkinių centrų plėtotę, bet ir naųjų atsiradimą. Kartu keitėsi miestų ir miestelių vaizdas. Miestuose ėmė ryškėti industrinio peizažo bruožai: dideli pramonės pastatų masyvai, dūmtraukiai, geležinkelių zonų statiniai, sandėliai, vandentiekio bokštai. Padaugėjo daugiabučių namų, prekybinių ir kitų istaigų, taigi labiau isiplėtė miestų centrinės dalys, padidėjo bendrasis pastatų tankis ir aukštis.
Didelę miestų raidai ir tolygiam jų tinklo kūrimui turėjo pirmoji 1962-1967 m. parengta Lietuvos rajonų planavimo schema. Joje pateikti moksliškai pagrįsti tolygaus šalies pramonės objektų ir miestų bei miestelių augimo ir išdėstymo principai.
Šiuolaikinis miestas – tai ne tik gyvenamieji ir pramonės rajonai, sudėtingos transporto ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kurioje žmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis.
Miesto bendrųjų, specialųjų ir detaliųjų planų, jų rengimo metodikos, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestotvarkos objektų analizė liudija, kad neretai aplinkos kūrimo uždaviniai yra sprendžiami nesistemiškai, neatsižvelgiant į daugybę žmogaus veiklą toje aplinkoje, jos specifiką. Dėl to nukenčia žmogus, bendruomenė.
Suvokiant miesto aplinką kaip sistemą, sąlygiškai ją galima suskirstyti į tris svarbiausius komponentus – posisitemius: socialinį (bendruomenę) , anropologinį ( žmonių sukurtą) ir gamtinį (natūralųjį). Jie susiję ir veikia vienas kitą, sudarydami visumą.
Mieste galima skirti gyvenamąją, gamybinę, rekreacinę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!