Penkių konkurencinių jėgų modelio analizė įmonėje UAB "TELE2"

LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė BT ir SMS paslaugų kokybės rodiklių vertės 2009 m. UMTS ir GSM ryšio sistemoje......15 2 lentelė Trijų operatorių 2009 metų pirmojo pusmečio rezultatai, palyginti su tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu..................................................................................................................................16 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Modifikuotas M. Porter penkių konkurencinių jėgų modelis....................................................5 ĮVADAS Daugeliui organizacijų didelę reikšmę turi konkurencija pramonės šakos ar verslo sektoriaus viduje. Ekonomikos teorija pramonės šaką apibūdina kaip firmų grupę, gaminančią tą patį principinį produktą. Ši koncepcija gali būti taikoma ir viešajame sektoriuje (pvz., socialinės paslaugos, sveikatos apsauga ar mokymas). Konkurencinių jėgų supratimas yra svarbus todėl, kad bet kurios organizacijos vadovas turi suprasti kaip veikia konkurencinės jėgos toje pačioje pramonės šakoje, kadangi tai lemia pramonės šakos patrauklumą ir būdus, kuriuos organizacija rinksis, kad galėtų konkuruoti. Nuo strategijos prasmės yra neatskiriama konkurencingumo problema. Versle tai reiškia konkurencinio pranašumo įgijimą prieš konkurentus; viešajame sektoriuje pranašumas sektoriaus viduje teikiant paslaugas ar aprūpinant resursais. Porter penkių konkurencinių jėgų modelis buvo sukurtas siekiant įvertinti skirtingų pramonės šakų patrauklumą (pelno potencialą). Penkios konkurencinės jėgos padeda identifikuoti konkurencijos šaltinius pramonės šakoje arba sektoriuje. Darbo objektas – penkių konkurencinių jėgų modelio analizė. Darbo tikslas – aptarti penkių konkurencinių jėgų modelį ir išanalizuoti jį „Tele2“ bendrovėje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti penkių konkurencinių jėgų modelį. 2. Aptarti UAB „Tele2“ esamas konkurentes. 3. Išsiaiškinti bendrovės potencialius konkurentus. 4. Išnagrinėti „Tele2“ bendrovės klientus ir tiekėjus. 5. Aptarti mobiliojo ryšio pakaitalus. Darbe atliekama internetinės duomenų bazės analizė. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir analitinė. Pirmoji darbo dalis skirta aprašyti penkių konkurencinių jėgų modelį. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjami UAB „Tele2“ potencialūs ir esami konkurentai, klientai, tiekėjai bei mobiliojo ryšio pakaitalai. Darbą sudaro n puslapių. Jame pateikiamas modifikuotas penkių konkurencinių jegų modelio paveikslas ir dvi lentelės apie mobiliojo ryšio paslaugų kokybę bei mobiliojo ryšio operatorių 2009 metų rezultatus. 1. PENKIŲ KONKURENCINIŲ JĖGŲ MODELIS 1975 – 1980 m. amerikiečių mokslininkas, konkurencinės analizės specialistas M. E. Porter sukūrė konkurencinės strategijos koncepciją. Autorius teigia, jog įmonės dėmesio centre yra ne tik vartotojų poreikių tenkinimas, bet ir taip vadinamos konkurencinės jėgos. Modelio esmė ta, kad konkurencinę aplinką kuria ne tik, o dažnai ne tiek konkurentai, bet ir tie rinkos subjektai, kurie iš pirmo žvilgsnio su konkurencija neturi nieko bendro. Tai vartotojai, tiekėjai bei prekės pakaitalai. Profesoriaus R.Jucevičiaus teigimu (7, 199 psl.), analizuojant konkurencinę aplinką Lietuvoje ar kitose besivystančiose šalyse, svarbu įvertinti šeštąjį elementą – valstybines institucijas.1 M. Porterio penkių konkurencinių jėgų modelį galima pavaizduoti taip: Šaltinis: Modifikuotas M. Porter penkių konkurencinių jėgų modelis. [žiūrėta 2011 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: . 1 pav. Modifikuotas M.Porter penkių konkurencinių jėgų modelis Taikant šį modelį reikia atsižvelgti į tai kad:2 • Jis turi būti taikomas strateginiam verslo vienetui, o ne visos organizacijos lygmenyje. Kadangi organizcijos skiriasi savo rinka ir veikla. Pavyzdžiui, avialinijų kompanija gali vienu metu konkuruoti keliose skirtingose rinkose: vietos ir tarptautinėje bei orientuotis į skirtingas vartotojų grupes: turistus, verslo ir krovinių gabenimą. Konkurencinių jėgų poveikis skirsis kiekvienam iš verslo vienetų. • Svarbu atsižvelgti į ryšį tarp konkurencinių jėgų ir makro aplinkos. Pavyzdžiui, technologiniai pokyčiai gali eliminuoti konkurencinį pranašumą ir barjerus, kurie saugojo organizacijas. Viešajame sektoriuje tokie pokyčiai stebimi kai keičiasi politinės jėgos (nauja vyriausybė). • Penkios jėgos nėra nepriklausomos viena nuo kitos. Pavyzdžiui, potencialūs konkurentai, neturintys galimybių ateiti į rinką gali rasti naujus būdus apeidami tradicinius paskirstymo kanalus ir parduodami tiesiai vartotojui (pvz. e-prekyba). • Konkurencinė firmų elgsena yra susijusi su tuo, kaip sumažinti šių konkurencinių jėgų pavojų. 1.1. Potencialūs konkurentai Potencialių konkurentų įėjimo į rinką grėsmė iškyla tada, kai naujos konkuruojančios įmonės kuriasi ir ateina į rinką, kuri yra patraukli ir kurioje nėra barjerų, ribojančių naujų įmonių kūrimąsi. Įeidami į rinką, potencialūs konkurentai yra nusiteikę užimti atitinkamą rinkos dalį, tam dažnai panaudodami naujas galimybes ir nemažus išteklius. Potencialių konkurentų įėjimo į rinką grėsmė priklauso nuo šakoje egzistuojančių įėjimo barjerų bei esamų rinkoje konkurentų reakcijos, kurios tikisi naujai įeinantys konkurentai. Jeigu šakos įėjimo barjerai yra pakankamai aukšti ir jeigu potencialūs konkurentai tikisi griežto atsako iš esamų rinkos dalyvių, tada potencialių konkurentų grėsmė yra maža. Strategine prasme tokie pagrindiniai įėjimo į rinką barjerai gali riboti potencialių konkurentų atsiradimą. Galima išskirti pagrindinius potencialių konkurentų įėjimo į rinką grėsmės veiksnius:3 • prekės diferenciacija; • masto ekonomija; • pradinio kapitalo poreikis; • perėjimo kaštai; • priėjimas prie paskirstymo kanalų; • valstybiniai ir teisiniai barjerai. Kai kuriose šakose sėkmę garantuoja prekės diferenciacijos strategija. Vartotojų poreikių pažinimas, aptarnavimo gerinimas bei kitos priemonės, susijusios su prekės diferenciacija, reikalauja papildomų išlaidų bei laiko sąnaudų. Tai mažina potencialių konkurentų įėjimo į rinką galimybes. Jei prekės gamybos procese egzistuoja masto ekonomija, tada mažėja potencialių konkurentų atėjimo grėsmė.4 Potencialių konkurentų įėjimas į kai kurias rinkas reikalauja didelio pradinio kapitalo, t. y. investicijų į tyrimus, naujas technologijas bei paskirstymo kanalus. Tai mažina potencialių konkurentų įėjimo į rinką galimybes. Perėjimo kaštai gali apimti darbuotojų perkvalifikavimo, naujos papildomos įrangos įsigijimo kaštus ir pan. Jei perėjimo kaštai yra aukšti, tada potencialus konkurentas privalo sumažinti prekės kaštus ar pasiūlyti tai, dėl ko vartotojas norėtų pereiti pas konkurentą. Kai vartotojai yra patenkinti rinkoje esamomis prekėmis ar paslaugomis, sunku perorientuoti vartotojus į naują rinkos dalyvį. Tai mažina ir potencialių konkurentų įėjimo į rinką galimybes. Naujiems konkurentams būna sunku įeiti į kai kurias rinkas, kadangi sunku prieiti prie paskirstymo kanalų, kuriuos kontroliuoja rinkoje veikiančios įmonės. Vyriausybės politika veikia naujų konkurentų atėjimą į rinką. Esant aukštiems valstybiniams ir teisiniams barjerams, mažėja potencialių konkurentų įėjimo į rinką grėsmė. Vyriausybė įėjimą į pramonės šaką gali riboti licenzijų reikalavimais, darbo saugos taisyklėmis bei vandens ir oro užterštumo standartais.5 1.2. Esami konkurentai Tiesioginė konkurencija yra viena svarbiausių konkurencinės aplinkos veiksnių. Konkuruojama kaina, kokybe, išskirtinėmis kompetencijomis, paslaugomis, nuolaidomis, garantijomis, reklama, didesniais didmeninės prekybos tinklais, labiau patyrusiais mažmeninės prekybos agentais ir naujovėmis.6 Konkurencija tarp esamų konkurentų rinkoje tiesiogiai veikia rinkos patrauklumą ir šakos pelningumą. Daugumoje verslo šakų konkurenciniai vienos įmonės veiksmai paliečia ir kitus konkurentus bei iššaukia atitinkamą konkurentų reakciją. Taigi konkurentai yra susiję tarpusavyje ir toks atitinkamų veiksmų ir atoveiksmių santykis daro įtaką rinkos patrauklumui ir šakos pelningumui. Tarkim, jeigu kuri nors įmonė sumažina prekės ar paslaugos kainą, tai dažniausiai taip pat pasielgia ir kiti konkurentai. Taip kainų konkurencija sumažina visų rinkoje esančių konkurentų pelnus, atitinkamai sumažindama ir šakos pelningumą. Konkurencijos intensyvumui tarp esamų konkurentų rinkoje įtaką daro šie veiksniai:7 • prekės diferenciacija; • įmonių koncentracija pramonės šakoje; • pramonės šakos augimo tempai; • kaštų struktūra; • perėjimo kaštai; • išėjimo barjerai. Vartojimo prekių rinkoms būdinga didesnė konkurencija, kai tuo tarpu aukštos diferenciacijos prekės, kurias sunkiau nukopijuoti, siejamos su mažesnio intensyvumo konkurencija. Dauguma vienodo dydžio konkurentų inicijuos stiprią konkurenciją. Kada lyderis išryškėja, pasidaro 50% didesnis nei artimiausias persekiotojas, tada konkurencija sumažėja, kadangi egzistuoja didelis kaštų pranašumas. Lėti pramonės šakos augimo tempai didina konkurencijos intensyvumą. Aukšti nuolatiniai kaštai skatina didinti gamybos apimtis ir mažinti prekės kainą. Kai perėjimo kaštai yra labai aukšti, konkurencija mažėja. Šiuo atveju prekė yra diferencijuota, o vartotojas investuoja daug savo išteklių bei laiko išmokdamas, kaip naudotis turima preke, bei į pakeitimus, kurie kitoms prekėms netinka. Kada išėjimo barjerai yra dideli, nes nėra galimybių vystyti verslą kitose srityse, egzistuoja vertikali integracija, tada konkurencija bus daug intensyvesnė.8 1.3. Tiekėjai Tiekėjų derėjimosi galios analizė leidžia įmonei numatyti pagrindines kryptis, kaip turi būti keičiami strateginiai santykiai su tiekėjais. Labai svarbu, kad organizacija gerai suprastų savo santykius su tiekėjais. Svarstydama šiuos savitarpio santykius, organizacija turi nustatyti, kiek ji priklauso nuo savo tiekėjų, kiek jos pozicija nuo jų apsaugota. Ši priklausomybė parodo, kokiu laipsniu verslas priklauso nuo reikalingų įvairių žaliavų arba parengiamųjų darbų, kuriuos turi atlikti tiekėjas. Kai kurios organizacijos beveik nepriklauso nuo žaliavų tiekėjų, o kitos – negali be jų funkcionuoti. Paprastai kuo mažiau rinkoje egzistuoja tiekėjų, tuo labiau verslas priklauso nuo tiekėjų veiklos.9 Pagrindiniai tiekėjų derybinį spaudimą lemiantys veiksniai yra:10 • tiekėjų skaičius ir koncentracija; • tiekiamų prekių pakaitalų galimybė; • pramonės šakos svarba tiekėjui; • tiekėjo svarba pramonės šakai; • tiekėjų integracijos laipsnis; • tiekėjo prekės diferenciacija ir perėjimo kaštai. Tiekėjų derėjimosi pozicijos yra silpnos, kai yra kokybiškų pakaitalų jų prekėms bei perėjimas prie šių pakaitalų nėra sunkus ar nuostolingas. Tiekėjų derėjimosi galia taip pat yra silpna tuo atveju, kai šaka, kurią jie aprūpina, yra jų pagrindinis pirkėjas, nes tiekėjų sėkmė priklauso nuo pirkėjų sėkmės versle. Tokiu atveju tiekėjai skatinami labiau saugoti savo pirkėjus. Tiekėjų konkurencingumas labai sumažėja, kai jų tiekiamas produktas yra standartinė prekė, gaunama iš daugelio tiekėjų. Tokiais atvejais vartotojai pasirenka tiekėjus, siūlančius geriausią sandorį. Kai pasiūla yra ribota, o vartotojai yra suinteresuoti preke, jie sutiks mokėti didesnes kainas tiekėjams. Stiprūs tiekėjai ūkio šakoje gali sukelti pelno mažėjimą, didindami kainas tiek, kad tai atsilieptų visiems šakos pirkėjams.11 Tiekėjai tampa galingu konkurencijos veiksniu, kai jų produktai:12 • sudaro reikšmingą pramonės šakos produkto išlaidų dalį; • yra svarbiausi šakos gamybos procese; • reikšmingai veikia šakos produkto kokybę. 1.4. Pirkėjai Pirkėjai tampa tuo stipresni, kuo plačiau geba naudotis prekių kainų, kokybės ir pardavimo sąlygų svertais. Pagrindiniai pirkėjų derybinį spaudimą lemiantys veiksniai yra:13 • pirkėjų koncentracija ir organizuotumas; • pirkėjų integracijos laipsnis; • pirkėjo disponuojamos informacijos lygis; • prekės diferenciacija; • perėjimo kaštai; • pirkėjo perkamų prekių išlaidų dalis iš visų perkamų prekių. Pirkėjų derėjimosi galia iš esmės priklauso nuo rinkos tipo, kurioje veikia tam tikros šakos pramonės įmonė ir jos prekių pirkėjų, t. y. vartojimo prekių ar įmonių rinka. Įmonių rinkoje stambesni ir daugiau perkantys pirkėjai turi didesnę galią, derėdamiesi su tiekėjais. Pirkėjai gauna galimybę vesti derybas, pirkdami iš kelių tiekėjų, ir tada, kai perėjimo prie pakaitalų ar konkuruojančių prekių kaštai yra maži. Kai tiekėjai parduoda iš esmės tas pačias prekes, pirkėjai gali keisti vieną tiekėją kitu, turėdami mažas išlaidas arba visai jų neturėdami. Jei prekės labai skirtingos, sunkiau pakeisti tiekėjus, nedarant didelių išlaidų. Todėl įmonės pramonės šakoje gali pabandyti sumažinti pirkėjų derėjimosi galią, padidindami pirkėjų, kuriems jie parduoda, skaičių, grasindami priekine integracija į pirkėjo pramonės šaką ir gamindami gerai vertinamas, diferencijuotas prekes. Be to, kai pirkėjas turi išsamią informaciją apie prekę, rinkos kainas ir netgi tiekėjo kaštus, tai suteikia pirkėjui didesnę galią daryti spaudimą.14 1.5. Prekės pakaitalai Įmonės konkuruoja ne tik su toje šakoje veikiančiomis įmonėmis, bet ir su konkurentais, gaminančiais prekės pakaitalus. Prekių pakaitalų įtaka konkurencinei aplinkai reiškiasi kitokių prekių siūlymu tiems patiems vartotojams tikintis, kad šios prekės savo savybėmis gali pakeisti kitos įmonės prekes. Spaudimo jėga pasireiškia šių prekių savybių bei kainos palyginamumu. Todėl pagrindiniai prekių pakaitalų grėsmės veiksniai yra šie:15 • pirkėjų noras ir galimybės naudoti pakaitalus; • santykinė pakaitalų kaina. Grėsmė, sukeliama prekių pakaitalų, stipriausia yra tada, kai prekių pakaitalų kainos patrauklios, kai pirkėjams nebrangu pakeisti vieną prekę kita, kai jie yra įtikinti, jog pakaitalai – priimtinos kokybės prekės. Be to, prekių pakaitalai neleidžia įmonei neribotai didinti kainų, neprarandant vartotojų. Pakaitalai leidžia pirkėjams palyginti prekių kokybę, tinkamumą ir kainą. Kuo lengviau ir pigiau yra pereiti prie prekių pakaitalų, tuo su didesne konkurencija yra susiduriama. Jei išlaidos, keičiant produktą pakaitalu, yra didelės, tai prekės pakaitalo pardavėjai turi ypač pabrėžti šio produkto kainos ir vartojimo pranašumus. Prekių pakaitalų pasirodymas rinkoje mažina šakos pelningumą. Pakaitalų grėsmė gali būti sumažinta, padidinant perėjimo kaštus. Tai galėtų būti stipraus, išskirtinio prekės ženklo sukūrimas ir diferencijuotos kainos, proporcingos kliento suvokiamai vertei, išlaikymas.16 1.6. Valstybinės institucijos Vienas iš konkurencingumo veiksnių yra valstybinių institucijų įtaka. Vyriausybės politika nubrėžia organizacijų veiklos reguliavimo ribas ir nustato teisinius pamatus, todėl, nagrinėjant išorinę aplinką, labai svarbi politinių veiksmų kryptis ir pastovumas. Paprastai vyriausybė atlieka tris funkcijas: tiekėjos, vartotojos ir konkurentės.17 Vyriausybė kaip tiekėja nustato, kaip privatus sektorius naudos išteklius. Vyriausybė kaip pirkėja gali per produktų ir paslaugų paklausą sukurti, išlaikyti, padidinti ir pašalinti palankias rinkos galimybes. Pagaliau valstybė gali būti beveik nepakeičiama rinkos konkurentė. Todėl svarbu žinoti valstybės planus.18 Apibendrinant galima teigti, jog viena svarbiausių konkurencinės aplinkos veiksnių yra tiesioginė konkurencija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad konkurencinę aplinką taip pat kuria potencialūs konkurentai, tiekėjai, vartotojai bei prekės ar paslaugos pakaitalai. Analizuojant konkurencinę aplinką, svarbu įvertinti valstybines institucijas. 2. PENKIŲ KONKURENCINIŲ JĖGŲ MODELIO ANALIZĖ „TELE2“ BENDROVĖJE TELE2 yra vienas pirmaujančių Europos telekomunikacijų operatorių. Bendrovė siūlo pigias ir paprastas telekomunikacijų paslaugas: mobiliojo ir fiksuoto ryšio produktus bei paslaugas, taip pat interneto, kompiuterių tinklų, kabelinės televizijos ir kitas paslaugas. Vienuolikoje šalių veikianti ir 30 milijonų klientų paslaugas teikianti TELE2 siekia pasiūlyti vartotojams geriausią kainą. Nuo pat TELE2 veiklos pradžios 1993 m. visur, kur dirba, bendrovė tapo rimtu varžovu ankstesniems monopolistams. Nuo 1996 m. TELE2 yra kotiruojama NASDAQ OMX. 2009 m. bendrovės apyvarta siekė 39,5 mlrd. Švedijos kronų, o EBITDA – 9,4 mlrd. Švedijos kronų.19 1999 m. gruodžio 14 d. - Vilniuje pradėjo veikti trečiojo Lietuvoje GSM operatoriaus "TELE2" mobilaus ryšio tinklas. 2000 m. - "TELE2" pristatė pirmąją savo komercinę paslaugą - "X-GSM". 2001 m. pavadinimas pakeistas į "Pildyk"; tai - išankstinio apmokėjimo paslauga. 2000 m. - "TELE2" pristatė antrąją komercinę paslaugą - mėnesinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą. 2003 m. liepos 4 d. - UAB "TELE2" tapo antru pagal dydį mobiliuoju operatoriumi Lietuvoje. 20 2006 m. - UAB "TELE2" gavo leidimą teikti 3G paslaugas, pradėjo teikti GPRS mobilųjį internetą išankstinės apmokėjimo paslaugos PILDYK vartotojams. 21 2007 m. - UAB "TELE2" išankstinio mokėjimo paslaugos PILDYK vartotojams pradėjo teikti SMS roaming paslaugą 44 užsienio šalyse. Tais pačiais metais UAB „TELE2“ pradėjo teikti apmokėjimo už automobilio stovėjimą telefonu paslaugą, paslaugą „Alio Europa“, leidžiančią iki 70 proc. sumažinti priimamų skambučių kainą Europos Sąjungos šalyse, vykdydama Europos Komisijos sprendimą reguliuoti tarptinklinio ryšio kainas Europos Sąjungos šalyse, pasiūlė mažiausius tarifus Lietuvoje. UAB „TELE2“ tapo populiariausiu mobiliojo ryšio tiekėju Lietuvoje, tai atskleidė rinkos tyrimų ir analizės grupės RAIT atlikta 7068 Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa.22 2008 m.– UAB „TELE2“ Bendrajam pagalbos centrui pradėjo teikti duomenis, leidžiančius nustatyti skambinančiųjų pagalbos linija 112 buvimo vietą, taip pat pradėjo teikti reklamos mobiliajame telefone paslaugas.23 2009 m. – UAB „TELE2“ pirmoji Lietuvoje klientų aptarnavimui pasitelkė dirbtinį intelektą. Virtuali privačių klientų aptarnavimo asistentė bendrovės interneto svetainės lankytojams atsako į klausimus apie paslaugas, pateikia reikiamą informaciją ir palengvina jos paiešką, taip pat pristatė rinkoje analogų neturinčią paslaugą „Duomenų saugykla“, leidžiančią mobiliajame telefone esančią informaciją išsaugoti internete. Šiuos duomenis galima atkurti be papildomos programinės įrangos ar asmeninio kompiuterio. Tais pačiais metais UAB „TELE2“ pripažinta patikimiausia ir sąžiningiausia telekomunikacijų bendrove. Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktas mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų tyrimas.24 2009 m. rugsėjo 1 d. – UAB „TELE2“ prisiėmė dalį padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šiam mokesčiui pakilus nuo 2009 m. sausio 1 d., „Tele2“ proporcingai sumažino bazines paslaugų kainas be PVM.25 2009 m. – UAB „TELE2” pirmą kartą suteikė galimybę savanorišką visuotinį Konstitucijos egzaminą laikyti mobiliuoju internetu bei pasiūlė pirmąsias garso ir vaizdo įrašų transliacijas mobiliajame telefone.26 2.1. Tiesioginiai UAB „Tele2“ konkurentai Tai vienas svarbiausių organizacijos išorinės aplinkos analizės objektų. Konkurencinio pranašumo įgijimas arba konkurencinė strategija - tai pagrindinė biznio strategijos sudedamoji dalis. Šiuo metu Lietuvoje mobilųjį ryšį teikia trys operatoriai - UAB „Tele2“ taip pat UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, kurie ir yra pagrindiniai UAB „Tele2“ konkurentai. UAB „Omnitel“ – didžiausia mobiliojo ryšio bendrovė Baltijos šalyse, „TeliaSonera” grupės narė. Kuria ir teikia patikimas ir naujoviškas, tačiau taip pat lengvai ir paprastai valdomas telekomunikacijų paslaugas: nuo balso, vaizdo ir duomenų perdavimo, iki naujausios informacijos, pramogų ir finansinių operacijų atlikimo telefone. UAB „Omnitel” įkurta 1991 metais. Jos įkūrėjai buvo išeivijos lietuviai verslininkai - ekonomikos mokslų daktaras Juozas P. Kazickas ir Viktoras Gediminas Gruodis. Tai buvo pirmoji Rytų Europoje privati telekomunikacijos įmonė, suteikusi ką tik nepriklausoma tapusiai Lietuvai galimybę užmegzti ryšį su visu pasauliu. Nuo 1996 m. „Omnitel” užėmė Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos lyderio pozicijas, o tai, kad bendrovės ryšį pasirinko net 2 milijonai vartotojų yra geriausias gero darbo įvertinimas. Nuo 2001 metų, „Omnitel” yra ne tik viena didžiausių šalies bendrovių, bet ir didžiausia telekomunikacijų bendrovė Baltijos šalyse. 2004 metais „Omnitel” tapusi „TeliaSonera” grupės, kuri šiuo metu valdo 100 proc. bendrovės akcijų, nare, perėmė didžiulę Šiaurės Europos operatoriaus patirtį kuriant naujas paslaugas ir diegiant pažangias technologijas. 27 „Omnitel“ šiandien:28 • „Omnitel“ tinkle - 2009 metų pabaigoje - 1 992 000 vartotojų; • „Omnitel“ klientai per 2009 metus skambino ir kalbėjo 2 mlrd. 147 mln. minučių; • „Omnitel“ klientai per 2009 metus išsiuntė 3 mlrd. 47 mln. SMS žinučių; • „Omnitel“ ryšio kokybę užtikrina 1817 bazinių stočių; • Net 77,17 proc. Lietuvos gyventojų gali naudotis „Omnitel“ 3,5G mobiliuoju internetu; • „Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklas dengia 99,96 proc. šalies teritorijos. “Bitė Lietuva” — tai telekomunikacines paslaugas teikianti bendrovė, kurios tikslas, tapti geriausiai aptarnaujančia klientus kompanija. Ji teikia lengvai suprantamas ir paprastai nau­dojamas paslaugas, pažangiausiai vystanti mobilųjį ryšį. Mobilus Bitės GSM tinklas Lietuvoje paslaugas teikia jau nuo 1996 m. Per paskuti­nius dvejus metus Bitės GSM paslaugų tiekimo kokybė smarkiai išaugo, stipriai buvo pra­plėsta tinklo teritorija, įvesta daug naujų paslaugų, stiprinamas tinklo galingumas. 29 1997 m. BITĖ pirmoji Lietuvoje ir Rytų Europoje pasiūlė išankstinio mokėjimo paslaugą LABAS, kuri ilgainiui tapo įdomaus ir stilingo jaunimo gyvenimo atributu. 2002 m. gruodžio 21d. Telekomunikacijų bendrovė “Bitė GSM” plečia GPRS tarp­tinklinio ryšio užsienyje galimybes. Pasirašius sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi “T – Mobil”, “Bitės” klientai GPRS paslaugomis gali naudotis ir Vokietijoje. Analogiškas sutartis “Bitė” jau yra sudariusi su Austrijos, Danijos bei kitų Skandinavijos šalių – Suomijos, Švedi­jos, Norvegijos telekomunikacijų bendrovėmis. 2003 m. Pasirašyta sutartis dėl BITĖS ir didžiausio pasaulyje mobiliojo ryšio operatoriaus „Vodafone“ partnerystės. Šiandien BITĖS klientams teikiama paslauga „Vodafone World“, leidžianti daugiau kaip 100 viso pasaulio šalių kalbėti itin patraukliais tarifais. 2004 m. BITĖ pasiūlė rinkai visiškai naują paslaugą – pirmąjį Lietuvoje mobilųjį ryšį „BITĖ online“, parduodamą ir aptarnaujamą internete. 2005 m. BITĖS klientai pirmieji Lietuvoje galėjo žiūrėti TV ar skaityti spaudą savo mobiliųjų telefonų ekranuose. 2006 m. BITĖ pristatė plačiausią 3G paslaugų pasirinkimą Pabaltijo šalyse. 2007 m. BITĖS mobilusis internetas pasiekė rekordinį greitį Europoje – iki 7,2 Mbps. BITĖS klientai pirmieji ir vienintėliai galintys skambinti į internetą (Skype, Google talk and MSN).30 Trys pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai susikūrė vienas po kito, tačiau didelio skirtumo tarp jų nėra. Visi jie teikia panašius, net galima sakyti, tokias pačias paslaugas. Skirtumas tarp paslaugų tik tarifai, pavadinimai ir kartais kokybė ir naudojimosi ribos. Žmogus Lietuvoje gali riktis, kuriuo mobiliojo ryšio operatoriumi naudotis. Kiekvienas gali rinktis pagal tai, kokie yra jo poreikiai ir ką vienas ar kitas operatorius gali pasiūlyti.31 Trys šalies mobiliojo ryšio operatorės savo dalį rinkoje skaičiuoja nevienodai. Vienos populiariausiomis šalyje save tituluoja remdamosi apklausomis, kitos - Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis arba skaičiuodamos finansinius rezultatus.32 Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atliko judriojo ryšio operatorių paslaugų kokybės tyrimą. Pasak RRT, vykdant judriojo ryšio operatorių paslaugų kokybės tyrimą iš viso buvo atlikti 3053 balso telefonijos skambučiai ir išsiųsta 1681 sms visuose trijuose operatorių tinkluose. Bandymai buvo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje: miestuose bei magistraliniuose ir krašto keliuose stovint arba važiuojant darbo dienomis ir darbo valandomis tiek GSM, tiek ir 3G tinkluose. Bandymai skirtingų operatorių tinkluose buvo atliekami tuo pačiu metu (lygiagrečiai) ir naudojant tą pačią matavimo įrangą.33 1 lentelė BT ir SMS paslaugų kokybės rodiklių vertės 2009 m. UMTS ir GSM ryšio sistemoje Paslaugų tiekėjas Bitė Lietuva Omnitel Tele2 BT nesėkmingų kvietimų dalis (UMTS) Vidutinė vertė, proc. 3,6 1,6 3,1 BT skambučio sujungimo trukmė (UMTS) Vidutinė vertė, s 5,1 6,1 7,6 BT balso perdavimo kokybė (UMTS) Vidutinė vertė, MOS-LQO balai 3,29 3,43 3,42 BT nesėkmingų kvietimų dalis (GSM) Vidutinė vertė, proc. 0,7 2,3 1,0 Nesėkmingų SMS pristatymų dalis (UMTS) Vidutinė vertė, proc. 0,4 0,7 1,6 SMS pristatymo trukmė (UMTS) Vidutinė vertė, s 8,7 5,0 5,8 Šaltinis: sudaryta autorių pagal RRT. (2010) 2009 metų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo ataskaita. [žiūrėta 2011 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!