Pelno teorija

Ekonomikos mokslas , kaip ir daugelis kitų, per ilgą istorinį laikotarpį patyrė aibę transformacijų, kurias nulėmė skirtingi jį kūrusių žmonių požiūriai, idėjos, ideologinės kryptys bei istorinės sąlygos. Vienas žymiausių visų laikų ir tautų ekonomistų buvo Adamas Smitas (Adam Smith 1723-1790). Jo indėlis nagrinėjant pelną yra didelis. A.Smitas suprato kaip jis skaičiuojamas, kad tai ne visos įmonininko pajamos, o tik dalis jų, siejo pelną su kapitalu , teigiamai žiūrėjo į norą pasipelnyti ir suprato, kodėl pelnas visgi mažėja.
Viena ryškiausių klasikinės politinės ekonomijos asmenybių yra Davidas Rikardo (David Ricardo 1772-1823). Viena vertus jis buvo A.Smito požiūrių tesėjas, kita vertus – vienas iš aktyviausių kai kurių teiginių oponentas. Pelno teoriją jis aiškino tai pat pagal jo aspkaičiavimą,sąntykį su kapitalu. Labiausiai domėjosi pelno normos mažėjimu. Tai, kad jis rėmėsi A.Smito ekonominiais teiginiais, padėjo vėliau tobulinti politinės ekonomijos koncepcijas.
Auganti konkurencija verčia siekti, kad kiekvienas mūsų ūkinis ir finansinis veiksmas būtų efektyvus. Tai, savo ruožtu, reikalauja gana įvairių, o neretai ir sudėtingų žinių apie įvairių ūkinių ir finansinių sandorių įsigyjamo materialaus ar finansinio turto, efektyvumą. Plėtojantis šiuolaikinės rinkos santykiams, vis daugiau finansinių veiksmų atlieka gyventojai ir ūkio subjektai, kuriems tarpininkauja bankai ir kitos finansinės įstaigos.
Pelnas yra suskirstytas į rūšis pagal atsiradimo priežastis ir apskaičiavimą, supratimą.Kiekviena rūšis atlieka keletą labai svarbių funkcijų, be kurių būtų neįmanoma kurti verslo. Pelnas informuoja gamintojus, juos suvienija, skatina ir reguliuoja veiksmus.
Materialiųjų (maisto, drabužių, buitinių paslaugų) ir dvasinių gėrybių (kultūrinių paslaugų ir t.t.) gamyba yra visuomenės gyvenimo ir raidos pagrindas. Gamyba yra bet kokia žmogaus veikla, kurios tikslas – gėrybių, t.y. prekių ir paslaugų kūrimas. Šiame procese vieni produktai yra paveršiami kitais ( pavyzdžiui, šienas, sušertas karvėms, virsta pienu) sujungus visus gamybos išteklius – žemę (gamtinius išteklius), darbą, kapitalą ir verslumą. Dėl pelno verslininkai rizikuoja kapitalu, samdo darbuotojus, įsigyja gamtinių išteklių. Pelnas verčia verslininką gaminti daugiau ir geresnės kokybės produktų, mažinti jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!