Pelno (nuostolio) ir jo paskirstymo apskaita

ĮVADAS Įvadas Šiuolaikinėmis verslo valdymo ir konkurencingos rinkos sąlygomis, esant dideliam informacijos srautui, nuolat didėja rizika dėl nekvalifikuotų bei neapgalvotų valdymo sprendimų priėmimo. Norint padidinti įmonių veiklos veiksmingumą ir pelningumą, reikia priimti ekonomiškai pagrįstus, optimalius sprendimus — tokius, kurie būtų pagrįsti ne intuicija ar patirtimi, o objektyviai patikima informacija. Temos aktualumas. Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir taip uždirbti pajamų bei pelno. Norėdama uždirbti kuo daugiau pelno arba būti kuo patrauklesnė investuotojams, įmonė gali stengtis įvairiais būdais padidinti savo įprastinės ar kitos veiklos pajamas, taip pat gali bandyti kiek galima labiau sumažinti sąnaudas, patiriamas toms pajamoms uždirbti. Taipogi pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės per ataskaitinį laikotarpį patiria daugiau sąnaudų, negu uždirba pajamų. Tokiu atveju įmonė patiria nuostolių, kurie turi būti padengiami. Teigiami įmonės veikos rezultatai yra labai svarbūs jos sėkmingam tolimesniam vystymuisi ir plėtrai, tačiau ne ką mažiau svarbus yra šiems rezultatams apskaičiuoti reikiamų duomenų registravimas įmonės apskaitoje, šių duomenų tikslumas bei patikimumas. Visi duomenys, susiję su ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatais yra pateikiami privalomoje pelno (nuostolio) ataskaitoje. Ši ataskaita yra svarbi dėl kelių priežasčių. Visų pirma tai vienas iš pagrindinių dokumentų, kurie yra privalomi po kiekvienų ataskaitinių metų. Taip pat šie dokumentai yra pateikiami viešai, todėl visa informacija turi būti tiksli ir atspindėti tikrąją įmonės būklę. Jei pateikta informacija apie įmonės veiklos rezultatus neatitinka tikrovės, gali įvykti nepageidaujamų dalykų. Būtent tai mane ir paskatino pasirinkti bei išsamiai išanalizuoti šią temą. Darbo tikslas — teoriškai aprašyti bei išanalizuoti įmonių pelno (nuostolio) paskirstymą ir jo atvaizdavimą finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje. Taigi mano kursinio darbo uždaviniai yra šie: 1. Nustatyti kuo tikslesnio įmonės veiklos rezultato – uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimo reikšmę įmonės valdymui; 2. Apibūdinti įmonės veiklos rezultatus nusakančius elementus – pajamas ir sąnaudas; 3. Aprašyti pelno (nuostolio) paskirstymo formavimą; 4. Išnagrinėti 3-ojo VAS taikymą, paskirstant pelną ir jį atvaizduojant finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje; 5. Išanalizuoti uždirbto pelno (patirto nuostolio) registravimą buhalterinės apskaitos sąskaitose; 6. Padaryti pagrįstas išvadas. Pagrindiniai darbo metodai: literatūros šaltinių studijavimas, statistinių duomenų analizė bei reikiamos medžiagos atrinkimas Darbo šaltiniai. Siekiant kuo geriau įgyvendinti anksčiau paminėtus uždavinius, buvo naudojama literatūra lietuvių kalba buhalterinės apskaitos tematika, taip pat literatūra užsienio kalba. Taip pat, siekiant tikslo, buvo nagrinėjami straipsniai specializuotame žurnale „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“, LR apskaitos instituto paskelbti Verslo apskaitos standartai, norminiai teisės aktai, informacija internete. Taipogi darbe yra pateikiami pavyzdžiai, kaip atlikti reikiamas sąskaitų korespondencijas. Registruojant tam tikras sąskaitas buvo naudojamasi LR apskaitos instituto paskelbtu pavyzdiniu sąskaitų planu. Tyrimo metodika. Atliekant šį tyrimą buvo naudojamasi aukščiau nurodytų šaltinių informacija. Ši informacija buvo nuosekliai išanalizuota, apdorota ir susisteminta. Taip buvo pasiektas pats optimaliausias variantas, kai gana nemažai informacijos pateikiama glaustai ir aiškiai. Darbo struktūra. Darbas susideda iš 4 pagrindinių dalių, įvado, išvadų, literatūros sąrašo ir priedų. Pirmoje dalyje pateikiama pelno (nuostolio) apskaitos ir paskirstymo, kaip baigiamojo buhalterinės apskaitos etapo, samprata, antroje - apibūdinamas pelno paskirstymo atvaizdavimas finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, trečioje – pelno (nuostolio) ataskaita, bei jos rodikliai, ketvirtoje – pelno (nuostolio) registravimas buhalterinės apskaitos sąskaitose. Darbo rezultatai, jo naudingumas ir taikymas. Šiame darbe pateikiamas glaustas, tačiau pakankamai išsamus teorinis vaizdas apie įmonės veiklos rezultatus. Taip pat šalia teorijos yra pateikiami pavyzdžiai bei nurodoma, kokias sąskaitų korespondencijas turėtų atlikti buhalteris, norėdamas visas atliktas operacijas užregistruoti teisingai. Pateikiama apibendrinta įvairių autorių medžiaga šia tema. Būtent dėl šios priežasties darbas yra tinkama priemonė, norint greitai susipažinti ir aiškiai suvokti temos turinį. Darbą būtų galima naudoti kaip tam tikrą mokymo ar švietimo priemonę, trumpai supažindinant studentus ar kitus suinteresuotus asmenis šia tema. 1. Pelno (nuostolio) APSKAITA IR paskirstymas – baigiamasis buhalterinės apskaitos etapas Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma. Pilną finansinę atskaitomybę sudaro: 1. balansas; 2. pelno (nuostolių) ataskaita; 3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 4. pinigų srautų ataskaita; 5. aiškinamasis raštas.(8) Labai svarbu kuo tiksliau apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatą – uždirbtą pelną ar patirtą nuostolį. Tiek dirbtinis ataskaitinio laikotarpio pelno padidinimas, tiek jo sumažinimas gali labai neigiamai veikti įmonės valdymą ir jos vėlesnių laikotarpių veiklos rezultatus. Apskaičiavus didesnį pelną negu realiai uždirbtas, galima susidurti su tokiomis problemomis: • įmonė turės mokėti nerealaus dydžio pelno mokesčius biudžetui visiškai realiais pinigais; • savininkai, matydami atskaitomybėje didelę pelno sumą, gali nutarti išmokėti per didelius dividendus, o įmonė paprasčiausiai nesugebės to padaryti, nes nerealus pelnas niekada nepadengiamas pinigais; • darbuotojai, susipažinę su finansine atskaitomybe, reikalaus padidinti darbo užmokestį, o tam nelengva pasipriešinti, ypač kai tai daroma organizuotai, per profesinę sąjungą; • įmonės vadybininkai, suklaidinti didelio pelno, plėtos gamybą, o nepagrįstas jos plėtojimas labai pavojingas. Apskaičiavus mažesnį pelną negu realiai uždirbtas, taip pat galima sulaukti netikėtų rezultatų: • neišvengiamai krinta akcijų kursas; • įmonės vadybininkai, suklaidinti mažo pelno rodiklio, neplėtos įmonei reikalingos veiklos; • įmonė negaus investicijų, nes potencialūs investuotojai ja nepasitikės, o bankai, suklaidinti mažo pelno rodiklio, gali nesuteikti įmonei kreditų, bijodami, kad jie nebus grąžinti.(4; p 337-338) Finansinės atskaitomybės reikia įmonei valdyti, analizei, vidaus ir išorės auditui, kontrolei, savininkams ir valstybei. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir l VAS „Finansinė atskaitomybė" nurodytas finansinės atskaitomybės sudarymo tikslas, sudėtis, pagrindiniai reikalavimai ir apibrėžimai. Metinė finansinė atskaitomybė parengiama apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis. Atskaitomybei parengti duomenys iš anksto kaupiami ir grupuojami apskaitos dokumentuose, sintetinės ir analitinės apskaitos registruose. Čia taip pat pateikiami bendrieji atskaitomybės sudarymo principai, įmonės veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, atsargumo, piniginio mato, kaupimo, neutralumo, turinio svarbos, informacijos reikšmingumo. Prieš sudarant metinę atskaitomybę, turi būti atlikta metinė inventorizacija. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad ją suprastų ir informacijos vartotojai, ne tik specialistai. Kiekviena ataskaita tuo suprantamesnė ir aiškesnė, kuo detaliau išaiškinami jos rodikliai. Tačiau finansinę atskaitomybę reikia parengti taip, kad įmonė neatskleistų komercinių paslapčių. Atskaitomybės duomenys turi būti tinkami ir vertingi jos vartotojui. Vartotojui turi užtekti informacijos apie įmonės padėtį, kad galėtų priimti racionalius sprendimus, įvertinti, palyginti ir išanalizuoti praeities bei dabarties įvykius. Atskaitomybė turi būti patikima, teisinga ir tiksliai parodyti įmonės būklę. Joje neturi būti reikšmingų klaidų ir joje turi būti pateikta tai, kas turi būti pateikta arba tai, ko tikisi vartotojas. Tam, kad informacija būtų patikima, joje turi būti parodytos visos ūkinės operacijos, įvykusios per ataskaitinį laikotarpį ir turėjusios įtakos turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų pokyčiams. Draudžiami visi buhalterinės apskaitos informacijos iškraipymai. Pateiktų rodiklių dydžiai neturi priklausyti nuo subjektyvių vadovų ar savininkų norų. Įsigaliojus VAS, finansinė atskaitomybė ir buhalterinė apskaita reglamentuota dviejų lygių norminiais aktais. Pirmasis lygis - tai įstatymai. Antras reglamentavimo lygis - VAS, konkretizuojantys finansinės atskaitomybės turinį ir buhalterinės apskaitos politiką.(2; p 237 - 238) Prieš pradedant kalbėti apie pelno (nuostolio) apskaičiavimą ir pelno paskirstymą arba nuos­tolio kompensavimą, būtina prisiminti, kad šie procesai atspindimi vienoje iš pagrindinių metinės finansinės atskaitomybės formų Pelno (nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdinės pelno (nuostolių) ataskaitų formos pateikiamos šio standarto 1 ir 2 prieduose. Įmonėms, kurių tipinė veikla yra biologinio turto auginimas, žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas, pačių pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas (toliau vadinamos žemės ūkio įmonėmis), pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikiama standarto 3 priede.(7) Akcininkai, įsigydami įmonės vertybinių popierių, apie jos pardavimų apimties didinimą galvoja tik todėl, kad iš šito gali uždirbti daugiau pinigų. Finansinę apskaita vedantys buhalteriai privalo nuolatos turėti tai omenyje. Pelną uždirba samdomi darbuotojai, kuriuos samdo ir jiems vadovauja savininkų parinkti ir įgalioti vadovai. Pastarieji, beje, jie taip pat nebūtinai turi būti savininkai, šiam darbui (ypač didesnėse bendrovėse) dažniausiai samdo aukštos kvalifikacijos vadybininkus. Finansinėje apskaitoje šį procesą išreiškia įmonės principas (įmonės turtas atskirtas nuo jos savininkų turto). Šiuo principu pagrįstas visas kiekvienos įmonės pelno uždirbimo (kitaip sakant, jo ,,gamybos") procesas. Tačiau, uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys savininkai. Ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba ūkininkauti pelningai, - ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai turi spręsti, ne kaip paskirstyti uždirbtą pelną, bet kaip kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas) - tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams, kaip turi būti paskirstytas savininkų įnešto į įmonę turto uždirbtas pelnas (patirtas nuostolis).(3; p 573) Apskaitoje uždirbtą pelną rodo savininkų nuosavybės padidėjimas. Šis uždirbtas pelnas (tiksliau turtas, kuris yra jo išraiška: dividendai mokami ne abstrakčiu pelnu, o konkrečiais pinigais), gali būti panaudotas labai įvairiai (laikomas įmonės kasoje ar sąskaitoje banke pinigų pavidalu, paverstas atsargomis, paskolintas tretiesiems asmenims, jį gali išsidalyti akcininkai, jis gali būti padovanotas ir pan.) – Tačiau kiekvienu atveju tik savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę nuspręsti, kaip turi būti panaudojamas per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas (bet ne tą pelną išreiškiantis konkretus turtas). Nors, be abejo, faktiškai bus naudojamas ne pelnas, bet turtas, kuriuo tas uždirbtas pelnas materializuojasi. Pagal fundamentinę apskaitos lygybę: pelnas - tai ne pinigai ar kitas turtas, tačiau jis rodo, kiek turto prieaugio priklauso savininkams. Kitaip sakant, pelnas yra ne pats turtas; pelno rodiklį reikėtų traktuoti kaip sumos apribojimą, kuris padeda savininkams savo nuožiūra panaudoti tik jiems (bet ne, pavyzdžiui, įmonės tiekėjams ar bankui) priklausančią turto dalį, - kad nebūtų išsidalyta daugiau negu uždirbta. Tokio ribojimo būtinai reikia, nes ataskaitinio susirinkimo dieną pinigų kiekis įmonės kasoje bei sąskaitoje nebūtinai atitinka pelno, kurį uždirbo (ir gali išsidalyti) įmonės savininkai, dydį. Kiekviena įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo būdus ir sąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai. Apskaitininkai, sąskaitose atlikdami įrašus, susijusius su uždirbto pelno paskirstymu (patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Savo ruožtu įmonės vadovai gali tik siūlyti akcininkų susirinkimui priimti vienokį ar kitokį su nuosavybės klausimais susijusį sprendimą ir vėliau (akcininkams jį patvirtinus) šį sprendimą privalo įgyvendinti. Tačiau teisė priimti sprendimą visada priklauso tik savininkams. Savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būti paliktas įmonėje ir naudojamas jos veiklai plėtoti. Tačiau, išlieka savininkų teisė uždirbtą pelną išsidalyti (ar panaudoti kitiems tikslams) ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jeigu šis pelnas dar nepaskirstytas. Tuo tikslu balanse ir išskiriama speciali eilutė Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo, atsižvelgiant į akcininkų sprendimą, prie šioje eilutėje užregistruotos sumos pridedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir savininkų nepaskirstytas pelnas arba atimama tam tikra suma, jeigu savininkai susirinkime nutarė paskirstyti pelno daugiau nei per tą laikotarpį uždirbo, arba jeigu įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolį. Taigi ataskaitinio laikotarpio skirstytiną pelną (padengtiną nuostolį) gali didinti arba mažinti keletas veiksnių (1pav., jie pažymėti rodyklėmis). Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įmonės uždirbtas pelnas, kurio savininkai dar neišsidalijo ir paliko įmonėje nenumatę, kokiu konkrečiu tikslu jį naudos, didina skirstytiną pelną, jį didina ir pervedimai iš rezervų, sudarytų ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Juk tuomet uždirbtas ir nepaskirstytas (rezervuotas konkrečiam tikslui) pelnas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pasikeitus strateginiams įmonės veiklos tikslams) gali likti neišnaudotas. Tokiu atveju įmonės savininkai gali tiesiog panaikinti ankstesnį pelno apribojimą (išformuoti rezervą) ir nutarti laisvai disponuoti rezervu padidėjusia skirstytino pelno suma. Savo sprendimu ankstesniais metais rezervuotą, kaip ir ataskaitinių metų, pelną savininkai gali prijungti prie savininkų kapitalo sumos. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį įmonė patirtų nuostolį, jam padengti įmonės savininkai gali savanoriškai įnešti savo turto, neišleisdami naujų akcijų ir nedidindami akcinio kapitalo. Tai vadinamieji akcininkų įnašai nuostoliams padengti, kurie mažina sukauptą nuostolio sumą. Jeigu ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įmonė patyrė nuostolį ir jo nepaskirstė (nekompensavo akcininkų įnašais ar pan.), šis nepaskirstytasis nuostolis didins einamojo laikotarpio padengtiną nuostolį arba mažins skirstytiną pelną. Be to, kaip jau matėme, akcininkų sprendimu uždirbto pelno (t.y. turto, kuris yra šio savininkams priklausančio pelno išraiška) naudojimas asmeniniams akcininkų tikslams gali būti apribojamas įvairiais rezervais. 1pav. Nepaskirstytąjį pelną (nuostolį) lemiantys veiksniai (3; p575) Labai svarbu teisingai suprasti rezervų sąvoką, bei tai, kad rezervai traktuotini kaip nepaskirstytojo pelno dalis, skiriama konkretiems tikslams (kuriuos nurodo savininkai) įgyvendinti. Kitaip tariant, savininkai nurodo įmonės valdytojams, kad dalis skirstytino pelno gali būti panaudota tik konkrečiam tikslui. Tuo pačiu akcininkai savo sprendimu apriboja ir dydį pelno, kurį atitinkantis turtas turi būti išmokėtas savininkams kaip dividendai, metinės išmokos valdybų ir stebėtojų tarybų nariams (tantjemos) arba premijos įmonės darbuotojams ir pan. Tuo tarpu turtą, atitinkantį nepaskirstytojo pelno sumą, įmonės vadovai gali nevaržomai naudoti įmonių veikloje, tik kuo racionaliau, kad į verslą investuotas turtas uždirbtų kuo daugiau pelno. 2 pav. detaliau pateiktas finansinių metų nepaskirstytojo pelno formavimo procesas, pradedant jo uždirbimu. Visi šios schemos elementai pavaizduoti vadovaujantis Pelno (nuostolio) ir Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitomis, šią schemą reikėtų kruopščiai išnagrinėti, nes ji ne tik padės suprasti toliau dėstomus pelno paskirstymo proceso buhalterinės apskaitos dalykus, bet ir pakartoti visą įmonės pelno uždirbimo ir jo paskirstymo nuoseklumą, kuris metinėje finansinėje atskaitomybėje atspindimas dviejose pagrindinėse ataskaitose: Pelno (nuostolio) ataskaitoje ir Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.(3; p 574-576) 2. PELNO PASKIRSTYMAS IR JO ATVAIZDAVIMAS FINANSINĖJE APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE   2004 metų finansinė atskaitomybė – pirmoji parengta pagal Verslo apskaitos standartus. Nauja tvarka finansinėje apskaitoje bus registruojamas ir eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintas pelno paskirstymas. Pelno paskirstymą ir pateikimą finansinėje apskaitoje bei finansinėje atskaitomybėje aptarsime nagrinėdami kai kurias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Verslo apskaitos standartų nuostatas. Akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti ir bendrovės pelną (nuostolius), vadovaudamasis ABĮ 59 straipsnio nuostatomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal ABĮ 58 str. 4 dalį kai kurių bendrovių metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta audito įmonės. Tokiu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas gali tvirtinti tik audituotą finansinę atskaitomybę. Bendrovės paskirstytinąjį rezultatą pagal ABĮ sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų ir akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Taigi nesvarbu, ar bendrovė dirbo pelningai, ar nuostolingai, finansiniams metams pasibaigus, apskaičiuotą veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) akcininkai turi paskirstyti: nustatyti, kiek ir kokiems tikslams skiriama uždirbto pelno, arba kaip nuostoliai bus dengiami ar keliami į kitus metus. ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Vadovaujantis šiuo straipsniu, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma: 1. pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą; 2. pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti; 3. pelno dalis, paskirta į kitus rezervus; 4. pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti; 5. pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams; 6. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus. 2.1 Pelno (nuostolio) paskirstymas pagal lietuvos akcinių bendrovių įstatymą 2.1.1. Privalomasis rezervas Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti skiriama pelno dalis privalomajam rezervui sudaryti. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiektas minimalus rezervo dydis. Sudarytas rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Jei rezervas panaudojamas, sekančiais ataskaitiniais laikotarpiais jis vėl turi būti sudarytas iš paskirstytinojo pelno iki privalomos minimalios ribos. Bendrovė gali sudaryti ir didesnį rezervą, negu reikalauja įstatymas. Minimalią ribą viršijanti dalis vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais be jokių apribojimų gali būti perskirstyta.   2.1.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti Vadovaudamasi ABĮ 54 straipsnio „Bendrovės teisė įsigyti savas akcijas“ redakcija, įsigaliojusia nuo 2004 m. sausio 1 d., bendrovė (ir akcinė, ir uždaroji akcinė) gali įsigyti savas akcijas, jeigu bendrovėje yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Atrodo, viskas aišku ir suprantama. Vis dėlto taip nėra. ABĮ 59 straipsnio „Pelno (nuostolių) paskirstymas“ 2 d. 7 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodoma akcinės bendrovės pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti. Kitaip tariant, imperatyviai nustatoma, kad akcinės bendrovės dalį pelno privalo skirti į šį rezervą, o uždarosioms akcinėms bendrovėms, jei jos ketina ateityje įsigyti savo akcijas, toks reikalavimas nekeliamas. Nors ABĮ 54 straipsnyje, kuriame aptariama bendrovės galimybė įsigyti savas akcijas, nedviprasmiškai nurodoma, kad ir uždarosios akcinės bendrovės savo akcijas gali įsigyti tik tuo atveju, jei jose sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Susidaro keista situacija: akcijų įsigyti gali tik tada, jei sudarytas specialus rezervas, tačiau kaip jis sudaromas, neaptariama. Galima spėti, kad tai įstatymų leidėjo neatidaus darbo rezultatas – įstatymo nuostatą, draudžiančią uždarosioms akcinėms bendrovėms įsigyti savo akcijas, panaikino, o kitų nuostatų, kurios susijusios su šiuo dalyku, nepatikslino – nenurodė, kad jos turi būti taikomos ne tik akcinėms, bet ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Atsižvelgiant į tai ir mėginant suvokti, kaip uždarosios akcinės bendrovės galėtų įgyvendinti teisę įsigyti savo akcijas, galima spėti, kad ABĮ 59 straipsnio formuluotė dėl pelno dalies skyrimo savų akcijų įsigijimo rezervui galioja ir uždarajai akcinei bendrovei, jeigu ji ketina supirkti savo akcijas. Priešingu atveju, jeigu uždaroji akcinė bendrovė pagal ABĮ 59 straipsnio nuostatas nesudariusi specialaus rezervo supirktų savas akcijas, ji pažeistų ABĮ 54 straipsnio nuostatą. Rezervas savoms akcijoms įsigyti negali būti paskirstytas tol, kol įmonė turi savų akcijų. 2.1.3. Kiti rezervai Skirstant bendrovės pelną, gali būti sudaryti ir kiti rezervai tam tikriems tikslams įgyvendinti. Jų sudarymo ABĮ nereglamentuoja. Tokie rezervai gali būti sudaromi įmonei reikšmingoms ir gana brangioms programoms vykdyti. Pastebėtina, kad rezervai – tai tik laikinas pelno paskirstymo apribojimas, todėl jų sudarymas ir panaikinimas neturi jokios įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Rezervai sudaromi siekiant apriboti pelną panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, dividendams išmokėti; kartu išoriniams finansinės atskaitomybės informacijos vartotojams (kreditoriams, būsimiems investuotojams) siekiant parodyti įmonės savininkų ketinimus neišsidalyti pelno, o jį reinvestuoti. Pasiekus tikslą, kuriam buvo sudarytas, rezervas gali būti perskirstytas.   2.1.4. Dividendams skirta pelno dalis Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą skirti dalį pelno dividendams gali priimti tik atsižvelgdamas į apribojimus, nustatytus ABĮ 60 straipsnyje. Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų. Visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš įstatymo 60 str. 3 dalyje nurodytų sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; bendrovės mokumas turėtų būti įvertintas pagal akcininkų susirinkimo dienos duomenis; 2) paskirstytinasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas (patirti nuostoliai); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir akcinės bendrovės rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Šio punkto nuostata, kaip pažymėjome aptardami rezervų sudarymą savoms akcijoms supirkti, taip pat prieštarauja ABĮ 58 straipsnio reikalavimams. Jeigu reikalaujama, kad rezervą savoms akcijoms supirkti sudarytų ir akcinės, ir uždarosios akcinės bendrovės, šis apribojimas dėl dividendų išmokėjimo, mūsų nuomone, taip pat turėtų būti taikomas visoms bendrovėms. Dividendai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendai išmokami pinigais. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal finansinės apskaitos tvarką akcininkams išmokamos įvairios išmokos, kurias jie gauna (tiksliau, išsireikalauja) kaip įmonės savininkai, taip pat priskiriamos pelną mažinančioms sumoms. Laikoma, kad tokios išlaidos neturi nieko bendra su įmonės įprastine veikla, todėl negali būti įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitą.    2.1.5. Tantjemos, darbuotojų premijos ir kita Dar viena pelno panaudojimo galimybė (pagal ABĮ) – pelno dalis, kuri pagal įmonės įstatus skiriama tantjemoms, darbuotojų premijoms ir panašiems tikslams. Šiuo atveju galioja ta pati nuostata, kaip ir dividendams: pelnas nurodytiems tikslams gali būti naudojamas tik sumokėjus įstatymų nustatytus mokesčius. Kita svarbi ABĮ nuostata – pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali sudaryti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, finansinėje apskaitoje tokios išmokos dažniausiai laikomos ne pelno paskirstymu, o ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Priežastis – premijos, tantjemos, pašalpos, dovanos ir pan. skiriamos įmonės darbuotojams arba kitiems su įmonės įprastine veikla susijusiems asmenims, todėl turi būti priskirtos sąnaudoms ir įskaičiuotos nustatant laikotarpio veiklos rezultatus. Tačiau jeigu tantjemos būtų mokamos, tarkime, iš įmonės akcininkų sudarytai valdybai, kuri realiai įmonėje nedirba, o konkrečiam akcininkui skirtų tantjemų suma priklauso nuo jo turimų akcijų skaičiaus, tokias išmokas teisingiau būtų laikyti pelno paskirstymu, o ne ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.   Jeigu įmonė paskiria tantjemas ar kitas išmokas, kurias ABĮ laiko pelno paskirstymu, o pagal finansinės apskaitos tvarką tai laikoma sąnaudomis, šiai sumai rekomenduojama sudaryti rezervą. Taip bus pasiekta, kad ir finansinėje apskaitoje nepaskirstytasis pelnas būtų sumažintas, o jo dydis nesiskirtų nuo akcininkų susirinkimo protokole nurodytos likusio nepaskirstyto pelno sumos. Aptartiems tikslams sudarytas rezervas sekantį ataskaitinį laikotarpį akcininkų sprendimu vėl galės būti perskirstytas.    2.1.6. Nepaskirstytas pelnas Dalis pelno gali likti nepaskirstyta ir perkeliama į sekančius ataskaitinius metus. Jeigu įmonė patiria nuostolių, jie irgi bus perkelti į sekančius ataskaitinius metus. Akcininkai, skirstydami pelną, turi atsižvelgti ir į kitus ABĮ išdėstytus reikalavimus.   2.2 Pelno panaudojimo registravimas finansinėje apskaitoje ir atspindėjimas finansinėje atskaitomybėje   Pelno panaudojimą registruojant finansinėje apskaitoje, reikia įvertinti du labai svarbius Verslo apskaitos standartuose įteisintus pakeitimus: 1) kada finansinėje apskaitoje turi būti užregistruotas pelno panaudojimas; 2) kokioje finansinės atskaitomybės ataskaitoje atspindimas pelno panaudojimas. Ataskaitinis laikotarpis. Vadovaujantis 8-ojo verslo apskaitos standarto 31 punktu, pelno paskirstymas finansinėje apskaitoje turi būti registruojamas tada (įtraukiamas į to laikotarpio finansinę atskaitomybę), kai akcininkai priima sprendimą. Tai vienas iš svarbiausių pakeitimų, registruojant pelno paskirstymą finansinėje apskaitoje, įsigaliojus Verslo apskaitos standartams. Iki 2004 metais prasidėjusio ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas visada buvo datuojamas ataskaitinio laikotarpio paskutine diena (jeigu ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai – gruodžio 31 d.), o įsigaliojus Verslo apskaitos standartams – akcininkų sprendimo priėmimo diena, faktiškai jau kitą ataskaitinį laikotarpį. Pavyzdžiui, 2003 metų finansinę atskaitomybę akcininkai patvirtino 2004 m. kovo 12 d. Buvo priimtas sprendimas dėl pelno paskirstymo. Šis akcininkų sprendimas finansinėje apskaitoje užregistruotas 2003 m. gruodžio 31 d. data ir atspindėtas 2003 metų finansinėje atskaitomybėje. Kita situacija, kai 2004 metų finansinę atskaitomybę akcininkai patvirtino 2005 m. vasario 25 d. Buvo priimtas sprendimas dėl pelno paskirstymo. Šis akcininkų sprendimas finansinėje apskaitoje registruojamas 2005 m. vasario 25 d. data ir bus atspindėtas 2005 metų finansinėje atskaitomybėje. Grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio, reikėtų pasakyti, kad, sudarant 2004 m. atskaitomybę, 2004 m. kovo 12 d. vykusio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl pelno paskirstymo bus atspindėti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip 2004 m. operacijos. Numatomas pelno paskirstymas (projektas) pateikiamas aiškinamajame rašte, parengtame pagal 6-ąjį verslo apskaitos standartą „Aiškinamasis raštas“. Įmonių, kurių finansinė atskaitomybė yra audituojama, pelno paskirstymo projektą būtina derinti su auditoriumi – jis įvertins, ar įvykdžiusi įsipareigojimus, susijusius su pelno paskirstymu, įmonė galės tęsti įprastinę veiklą ir ateinančiais metais, ar nebus pažeistas tęsiamos veiklos principas.   Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Nuo 2004 metų neberengiama pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos (rezervų sudarymas, naikinimas, nuostolių dengimas ir kt.) parodomos naujoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, kuri turi būti parengta ir už 2004 metus. Ši ataskaita yra privaloma finansinės atskaitomybės dalis. Ataskaitos sudarymo tvarką reglamentuoja 4-asis verslo apskaitos standartas. Pastebėtina, kad reikšmingos ataskaitos sumos turi būti atskleistos ir finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. 3. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA IR JOS RODIKLIŲ PAAIŠKINIMAI 3.1. Pelno (nuostolio) ataskaitos forma Informacija apie turto naudojimo efektyvumą parodoma pelno (nuostolio) ataskaitoje. Pelno (nuostolio) ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. 3 – iasis verslo apskaitos standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas. Šio standarto tikslas - nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Šis standartas turi būti taikomas, sudarant 2004m. sausio 1d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. Pagal šį standartą nuo 2004m. neberengiama Pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaita. Buhalterinės apskaitos darbuotojai turi iš anksto pasirengti šią ataskaitą pildyti. Metų pradžioje turi būti pakoreguojama sąskaitų plano struktūra, kuri turi atitikti finansinės atskaitomybės rodiklių struktūrą pagal VAS formas. Rodiklių pergrupavimas ir perskaičiavimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje didina buhalterinio darbo sąnaudas. Didžiojoje knygoje atidaromos reikiamos pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Kaupiant informaciją finansinei ir mokestinei atskaitomybei, šios sąskaitos turi būti detalizuojamos smulkiais pjūviais. Šį darbą palengvina kompiuterizuotos apskaitos programos, galinčios suformuoti rezultatinę informaciją reikalingais pjūviais. Sąskaitos, iš kurių duomenų sudaromas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, parodytos 3 paveiksle. (2; p 244-245) 3pav. Atskaitomybė Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitos formos: 1) vienpakopė; 2) daugiapakopė. Vienpakopėje pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomos visos įmonės pajamos ir sąnaudos jų nedetalizuojant. Ji yra paprasta ir aiški. Tačiau ši ataskaitos forma neinformatyvi. Įmonės, plėtojančios įvairiarūšę veiklą, paprastai pildo daugiapakopę pelno (nuostolio) ataskaitą. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas nustatant kelis tarpinius pelno (nuostolio) dydžius. Ši ataskaitos forma daug informatyvesnė, parodo pajamų ir sąnaudų ryšį. Pelno (nuostolio) ataskaitoje informacija apie pajamas ir sąnaudas atsižvelgiant į įmonės veiklos sritis suskirstyta į įprastinę ir neįprastinę (ypatingąją), kaip parodyta 4 paveiksle. Įprastinė veikla - pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla. Neįprastinėje veikloje apibrėžiami straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.(7) Įprastinė įmonės veikla skirstoma į: • tipinę; • netipinę. Tipinė veikla - ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.(7) Pavyzdžiui, tipinė įmonės veikla yra gamyba, prekyba, statyba, paslaugų sritis ir kt. Tipinės veiklos straipsnius sudaro pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos. Netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.(7) Netipinė yra finansinė ir investicinė įmonės veikla. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma. I. Pardavimo pajamos; II. Pardavimo savikaina; III. Bendrasis pelnas (nuostoliai); IV. Veiklos sąnaudos; V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai); VI. Kita veikla; VII. Finansinė ir investicinė veikla; VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai); IX. Pagautė; X. Netekimai; XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą; XII. Pelno mokestis; XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai). 4pav. Pajamų ir sąnaudų skirstymas pagal veiklas (2; p246) 3.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių paaiškinimai Pelno (nuostolio) ataskaitoje sąnaudos siejamos su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį. Įmonės uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį pajamos ir patirtos sąnaudos šioms pajamoms uždirbti privalo būti įregistruotos apskaitoje bei pateiktos metinėje finansinėje atskaitomybėje, parengtoje pagal įmonės tęsiamos veiklos bei pajamų ir sąnau­dų kaupinio bei palyginimo principus. Reikalavimas kaupti ir lyginti to paties laikotarpio pajamas bei sąnaudas išplaukia iš būtinumo nustatyti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio realius įmonės veiklos rezultatus. Svarbu įsidėmėti, kad pirmiausia skaičiuojamos patikimai įvertintos uždirbtos pajamos, o po to - sąnaudos, patirtos tas pajamas uždirbant, o ne atvirkščiai. (2; p246) Pardavimo pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.(7) Pardavimo pajamos uždirbamos parduodant prekes, taip pat teikiant paslaugas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pajamos parodomos apibendrintai vienoje eilutėje be diskontų, nuolaidų, pirkėjų grąžintų prekių sumos (grynosios pardavimo pajamos). Detalūs duomenys pardavimo pajamų straipsniui užpildyti imami iš įmonės Didžiosios knygos pajamų sąskaitų kredito dalies. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina. Šiame straipsnyje pateikiama suma patirtų sąnaudų, tiesiogiai susijusių su prekių pardavimų (tarp jų ir paslaugų suteikimo) pajamų uždirbimu. Tai sunaudotų žaliavų, komplektavimo gaminių bei tiesioginio darbo užmokesčio, apskaičiuoto parduotų prekių gamintojams, suma. Šioje eilutėje nurodomos visos sąnaudos, kurias įmonė tiesiogiai padarė gamindama parduotas prekes, kitaip sakant, kurias galima tiesiogiai priskirti tam tikriems gaminiams. Sakykime, baldų įmonėje gaminamoms kėdėms, suolams ar stalams tiesiogiai galima priskirti medieną, dažus, laką bei stalių darbo užmokestį, nes galima tiksliai apskaičiuoti, kiek šių sąnaudų buvo patirta gaminant konkrečius gaminius. Tačiau nė vienam iš išvardytų gaminių būtų negalima tiesiogiai priskirti, pavyzdžiui, įmonės naktinio sargo atlyginimo, todėl jis šiame straipsnyje ir nenurodomas. Prekybos įmonėse, negaminančiose produkcijos ir neteikiančiose paslaugų, bet perparduodančiose pirkėjams iš tiekėjų pirktas prekes, parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos rodiklį sudaro suma, kurią prekes pardavusi įmonė sumokėjo už jas tiekėjams.(3; p 108) Pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną (nuostolį). Bendrasis pelnas - tai negalutinis įmonės veiklos rezultatas, atitenkantis jos savininkams. Tai yra tarpinis rodiklis, kuris nusako visos įmonės tipinės veiklos rezultatą. Jis svarbus analizuojant ir prognozuojant įmonės veiklą, parodo, ar įmonė gali išsilaikyti iš savo tipinės veiklos.(2; p 247-248) Pelnu šis rodiklis vadinamas sąlygiškai, nes atspindi skirtumą tarp to, ką įmonė uždirbo pardavusi prekes, ir sumos, kurią pati sumokėjo jas pirkdama. Savaime aišku, savininkai negali išsidalyti šio pelno, nes iš jo pirmiausia reikia padengti visas su prekių perpardavimu susijusias sąnaudas, be kurių jokia įmonė negalėtų veikti.(3; p 109) Pelno (nuostolio) ataskaitoje veiklos sąnaudos išskirtos į atskirą straipsnį. Jų dydį lemia ne parduotų prekių ar paslaugų apimtis, o laikotarpio trukmė. Jos nepriskiriamos pardavimo savikainos rodikliui. Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.(7) Veiklos sąnaudos skirstomos į pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Šios sąnaudos susijusios su įmonės tipine veikla. Pardavimo sąnaudoms priskiriama dalis veiklos sąnaudų, susijusių su prekių per ataskaitinį laikotarpį pardavimu. Pavyzdžiui, pre­kybos patalpų naudojimas, nuoma, prekių sandėliavimo išlaidos, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, prekių reklamos išlaidos ir kt. Bendrosios ir administracinės sąnaudos yra ataskaitinio laikotarpio sąnaudų dalis. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriama: administracinių ir bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, nuoma ir nusidėvėjimas, įmonės valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis, socialinis draudimas, įmonės reprezentavimo išlaidos, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ir kt. Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas gaunamas tipinės veiklos pelnas (nuostolis). Taip apskaičiuojamas įmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas. Tačiau daugelis įmonių verčiasi ne tik tipine veikla, dėl kurios buvo sukurta įmonė, bet ir kita, tarsi šalutine veikla. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinę ir investicinę) veiklos rezultatą. Iš šios veiklos galima uždirbti pajamų bei patirti sąnaudų ir apskaičiuoti bendrą rezultatą - pelną (nuostolį). Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos netipinės veiklos produkcijos pajamos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš ilgalaikio turto perleidimo, honorarai (prekių ženklų, autorinių teisių, kompiuterinių programų ir kt.). Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos patirtos sąnaudos ir nuostolis, susiję su kitos veiklos pajamų uždirbimu. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriamos visos su kitos veiklos pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotinų prekių ir paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai. Finansinė ir investicinė veikla yra įmonės netipinės veiklos dalis. Beveik visos įmonės vykdo finansinę investicinę veiklą. Iš šios veiklos taip pat galima uždirbti pajamų ir patirti sąnaudų. Paprastai prie finansinės veiklos pajamų priskiriamos palūkanos, kurias įmonė uždirba bankuose laikydama pinigus, pajamos iš dividendų, baudos, delspinigiai, gauti iš pirkėjų už pavėluotus atsiskaitymus, teigiama valiutos perkainojimo įtaka ir kt. Prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų priskiriamos sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos) palūkanos už gautas paskolas, neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka, nuostolis, susijęs su skolomis (piniginės baudos, delspinigiai, mokami už įsipareigojimų nevykdymą, įvairios palūkanos, mokesčiai už paskolų administravimą ir pan.). ( 2; p 248) Kitos veiklos rodiklis atspindi įmonei netipinės veiklos rezultatą. Tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, arba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla, negalinti būti priskirta prie tos veiklos, dėl kurios įmonė buvo įsteigta. Taigi tokios veiklos pajamų ir sąnaudų bendras rezultatas - pelnas ar nuostolis - ir matyti iš šio rodiklio. Finansinės ir investicinės veiklos straipsnis taip pat apima vienos iš netipinių įmonės veiklų rezultatą. Kadangi didesnę ar mažesnę finansinę arba investicinę veikla vykdo beveik visos perdirbimo ar prekybos bei paslaugų teikimo įmonės (pavyzdžiui, visos įmonės gauna palūkanas už banke laikomus pinigus, be to, dažniausiai ir pačios naudojasi banko paskolomis, už kurias mokamos palūkanos registruojamos kaip finansinės veiklos sąnaudos), ši veiklos rūšis išskiriama į atskirą straipsnį.(3; p 109) Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) yra apskaičiuojamas remiantis šia formule: TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) + KITOS VEIKLOS PAJAMOS - KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS + FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS - FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS = ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) Kartais įmonės veiklos rezultatams daro įtaką ir atsitiktiniai, nuo įmonės valdytojų valios nepriklausantys veiksniai. Tokie rezultatai pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi ypatinguosiuose straipsniuose. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagaute ir netekimai. (2; p. 249) Pagaute laikoma netikėta, neplanuota nauda, gauta per ataskaitinį laikotarpį. Kadangi tokios naudos įmonė neplanuoja, todėl ji turi būti parodyta atskirai nuo kryptingos įmonės veiklos rezultatų. Tai ypač svarbu, jei pagaute sudaro gana dideles sumas. Šiuo atveju išoriniai apskaitos informacijos vartotojai apsaugomi nuo neteisingo įmonės veiklos įvertinimo, t. y. pervertinimo. Pagautei apskaityti skirta 54 Pagautės (ypatingasis pelnas) sąskaita, kuri skiriama į 4 trečiojo lygio sąskaitas. Ši sąskaita skirta apskaityti ilgalaikio turto nurašytų ir nudėvėtų sumų atstatymams, taip pat atkuriant ankstesniais finansiniais laikotarpiais sudarytus atidėjimus ir kitam ypatingam pelnui. Atkuriant ankstesniais laikotarpiais nurašyto ar nudėvėto ilgalaikio turto sumą, atstatymo suma debetuojama pagal atitinkamą ilgalaikio turto sąskaitą, o kredituojama pagal 540 Ilgalaikio turto nurašytų ir nudėvėtų sumų atstatymai sąskaitą.(1; p 162) Netekimai (ypatingieji praradimai) – tai įmonės nuostolis, patiriamas įmonės neįprastinėje veikloje, t.y. nepriklausantis nuo įmonės vadovų sprendimų. Netekimų patiriama dėl ypatingų priežasčių, pavyzdžiui, gaisro, potvynio, turto pasisavinimo ar kitokio išorės poveikio. Tiek atsitiktiniai netekimai, tiek pagaute pateikiami atskirais straipsniais. Pagal VAS nuostatas pagautės ir netekimų straipsniai klaidoms taisyti nenaudojami. Kaip registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija apie klaidų taisymą, nurodyta 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas". Ataskaitinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą rodiklis apima įmonės tipinės, netipinės, ypatingosios veiklos rezultatus ir rodo visos įmonės veiklos rezultatą. Jis skaičiuojamas remiantis šia formule: ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) + PAGAUTE - NETEKIMAI_______________________________________________________ = ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą skaičiuojamas vadovaujantis finansinės apskaitos tvarka, o ne įmonių apmokestinimo taisyklėmis. Jis parodo įmonės veiklos rezultatą, bet neparodo, kokia suma turi būti apmokestinama pelno mokesčiu. Pelno mokesčio sumą, apskaičiuotą pagal pelno mokesčio įstatymo nuostatas, buhalteriai įrašo iš pelno mokesčio deklaracijos. Šis rodiklis parodo ne tik biudžetui mokėtiną sumą, bet ir išankstinius pelno mokesčio mokėjimus. Šiuo metu mokesčių įstatymai dažnai keičiasi, todėl skaičiuojant mokesčius iškyla daug sunkumų. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) paskirstymui gaunamas iš ataskaitinių metų pelno prieš apmokestinimą (nuostolio) atėmus pelno mokesčio sumą. Šis rodiklis yra galutinis įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio rezultatas, parodantis per ataskaitinius metus uždirbtą pelną, kuris lieka įmonės savininkų žinioje ir bus skirstomas įmonės savininkų nuožiūra (tarp jų ir dividendams). Šis rodiklis labiausiai domina akcininkus. Reikia įsidėmėti, kad patirtas nuostolis padengiamas įmonės savininkų sąskaita. Nepaskirstytoji ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse kaip sudedamoji savininkų nuosavo kapitalo dalis. Uždirbtas pelnas nuosavą kapitalą didina, patirtas nuostolis - mažina. (2; p. 250) 4. UŽDIRBTO PELNO (PATIRTO NUOSTOLIO) REGISTRAVIMAS BUHALTERINĖS APSKAITOS SĄSKAITOSE. 4.1 Pajamų ir sąnaudų suvestinė Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) pabaigoje visos paja­mų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos per Pajamų ir sąnaudų suvestinę, kurioje išvedamas ir to laikotarpio įmonės veiklos rezultatas - pelnas (kai pajamų sąskaitų apyvartų bendra suma viršija sąnaudų sąskaitų apyvartų bendrą sumą) arba nuostolis (kai sąnaudų sąskaitų apyvartų bendra suma viršija pajamų sąskaitų apyvartų bendrą sumą). Bendroji pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo schema (5pav.): Taip Didžiosios knygos sąskaitose baigiamas atvaizduoti ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo procesas. Iki šiol aptardami sąskaitų uždarymo procedūrą darydavome prielaidą, jog Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitoje išvestasis pelnas iškeliamas į sąskaitos Nr. 340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas kreditą (debetuojant Pajamų ir sąnaudų suvestinę), o nuostolis - į sąskaitos Nr. 341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis (-) debetą (kredituojant Pajamų ir sąnaudų suvestinę). Tačiau tuo nesibaigia visi ataskaitinių metų ūkiniai įmonių procesai, nes sąskaitose dar neatspindėtas pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas. Labai svarbu atspindėti ir pelno (nuostolio) paskirstymo procesus, nes tik po jų tampa aiškūs ataskaitinio­­­­­­­­ laikotarpio įmonės veiklos galutiniai rezultatai ir įmonės būklė kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės: 59-oji ir 69-oji. Pirmosios iš jų-pajamų klasės 59-osios sąskaitų grupės - sąskaitose atspindimi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną nuostolį veiksniai. Šios sąskaitos priskiriamos V klasės sąskaitų grupei teisingo sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi tų sąskaitų kredituose. Taigi šie procesai traktuojami tarsi skirstytino pelno „uždirbimas". Suprantama, jų negalima laikyti klasikinėmis „pajamų uždirbimo" sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant ir parduodant prekes. Tačiau šitaip galvojant lengviau suprasti toliau aiškinamas sąskaitų korespondencijas. Antra vertus, jeigu atskirtume pelno paskirstymo procesą nuo pelno uždirbimo proceso (ne kartą pabrėžėme, jog taip ir reikia daryti), tai likusį po akcininkų susirinkimo nepaskirstytą pelną būtų galima laikyti savitu „akcininkų susirinkimo uždirbtu grynuoju pelnu", kuris paliekamas nepaskirstytas. Tuomet ir tą pelną didinantys veiksniai (pvz., pervedimai iš anksčiau sudarytų rezervų) gali būti traktuojami kaip savotiškos „pajamos". Antrosios - sąnaudų klasės 69-osios sąskaitų grupės - sąskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to pelno „sunaudojimui" ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidėjimas). Kadangi skirstomas/dengiamas ne tik per ataskaitinį, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis, galimi keturi pelno skirstymo (nuostolio padengimo) atvejai (1 lentelė). 1 lent. Įmonės veiklos rezultatų variantai 4.2 Pelno registravimas buhalterinės apskaitos sąskaitose Šiame poskyryje išsamiai paaiškinsime variantą „pelnas + pelnas“, t. y. kai įmonės sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas ir per ataskaitinį laikotarpį įmonė taip pat uždirbo pelno. Tarkime, visuotiniam ataskaitiniam įmonės akcininkų susirinkimui, įvykusiam 20X3 m. kovo 5 d., buvo pateikti tokie duomenys apie praėjusių finansinių metų kai kurių (jau sukoreguotų) sąskaitų likučius 20X2 m. gruodžio 31 dienai: -Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas 4000 Lt - Nr. 33 Rezervai (suma, kurią akcininkai buvo rezervavę tam tikriems tikslams, tačiau kuri vis dėlto nebuvo panaudota tiems tikslams iki akcininkų susirinkimo) 1500 Lt - visų V klasės (pajamų) sąskaitų (išskyrus 59-osios grupės) likučių suma (visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos) 26 000 Lt - visų VI klasės (sąnaudų) sąskaitų (išskyrus 69-osios grupės) likučių suma (visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos) 23 000 Lt Iš pateiktų duomenų paaiškėja, kad per ataskaitinius metus įmonė uždirbo 3000 Lt (26 000 Lt -23 000 Lt) grynojo pelno. Tačiau iš 6 pav. matome, jog skirstytiną pelną 4000 litų didina dar ir nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas (1 korespondencija) bei 1500 litų anksčiau sudaryti ir nepanaudoti paskirstytini rezervai (2 korespondencija). Taigi bendras paskirstytinas rezultatas - suma, kurią turi teisę skirstyti visuotinis akcininkų susirinkimas - sudaro 8500 Lt (5500 Lt, uždirbtų praėjusiais laikotarpiais, ir 3000 Lt ataskaitinio laikotarpio pelno). Kaip matome, skirstytinam pelnui suformuoti naudojamos specialios penktosios klasės sąskaitos Nr. 59 Pelno paskirstymas subsąskaitos: Nr. 590 Praėjusiųjų metų nepaskirstytasis pelnas ir Nr. 592 Pervedimai iš rezervų. Toliau aptarsime, kaip Didžiosios knygos sąskaitose registruojamas savininkų sprendimas dėl pelno paskirstymo. Šis procesas pavaizduotas 7 pav. Tarkime, akcininkai nutarė pervesti į rezervus 800 Lt, išsimokėti 5200 Lt dividendų ir 2500 Lt (8500-800-5200) nepaskirstytojo pelno perkelti į kitus metus. Pelno paskirstymas (jo „sunaudojimas") registruojamas specialios šeštosios klasės sąskaitos Nr. 69 Pelno paskirstymas subsąskaitose Nr. 691 ir/arba Nr. 692 Pervedimai į kitus rezervus, Nr. 694 Dividendai ir Nr. 693 Nepaskirstytasis pelnas. Susirinkimas patvirtino paskirstytiną ataskaitinio laikotarpio rezultatą - pelną (8500 Lt), kuris apskaičiuojamas kaip grynojo pelno, pervedimų iš rezervų bei per praėjusius laikotarpius uždirbto ir iki susirinkimo dar nepaskirstyto pelno suma (3000 + 4000 + 1500 = 8500 Lt). Akcininkai nutarė apriboti skirstytino pelno dalies (800 Lt) panaudojimą, suformuodami tam tikrą rezervą (1 korespondencija), dalį pelno (5200 Lt) išsimokėti dividendais (2 korespondencija), o likusią pelno dalį (2500 Lt) palikti įmonėje nepaskirstytą (3 korespondencija). Reikia atkreipti dėmesį į vieną labai reikšmingą dalyką. Buhalterinės apskaitos sąskaitose iš pradžių registruojamas ataskaitiniais, o tik vėliau - praėjusiais metais uždirbto pelno paskirstymas. Grįžkime prie mūsų nagrinėjamo pavyzdžio. Pradedant skirstyti pelną, ankstesniais metais nepaskirstyto pelno suma buvo 4000 Lt, dar 1500 Lt paskirstymui buvo pervesta iš ankstesniais metais suformuotų ir nepanaudotų rezervų. Taigi įmonės savininkai galėjo paskirstyti 5500 Lt ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais uždirbto pelno. Per ataskaitinį laikotarpį įmonė uždirbo dar 3000 Lt grynojo pelno, kurį galėjo paskirstyti savininkai. Kaip pamenate, iš viso jie paskirstė 6000 Lt (5200 Lt skyrė dividendams, o 800 Lt - į rezervus). Jeigu iš pradžių būtų skirstomas praėjusiais metais uždirbtas pelnas, sąskaitoje Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas nebeliktų jokio likučio, nes iki paskirstymo joje buvo 4000 Lt pelno, o sąskaitoje Nr. 340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas būtų likę 2500 Lt nepaskirstytojo pelno, nes 1500 Lt būtų paskirstyta iš ankstesniųjų metų nepanaudotų rezervų, o dar 500 Lt - iš ataskaitiniais metais uždirbto pelno. Tačiau pirmiausia paskirstomas visas ataskaitiniais metais uždirbtas pelnas - 3000 Lt, taip pat ir 1500 Lt iš ankstesniais metais nepanaudotų rezervų. Likusi paskirstytina suma (6000 Lt - 4500 Lt = 1500 Lt) skirstoma iš ankstesniais metais uždirbto pelno - 4000 Lt. Todėl paskirsčius pelną sąskaitoje Nr. 340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas nebelieka jokio likučio, o sąskaitoje Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas registruojamas likęs nepaskirstytas 2500 Lt pelno likutis. Taip daroma dėl to, kad skirstydami pelną savininkai žinotų, ar jie nepaskirsto daugiau nei uždirbo ataskaitiniais metais. Antra vertus, po pelno paskirstymo „ataskaitiniai metai" tampa „ankstesniais“, taigi ir šia prasme toks pelno paskirstymo pavaizdavimas yra visiškai logiškas. Visi įrašai, kuriais registruojamas pelno paskirstymas, atliekami po visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo. Tačiau pažymėtina, kad jie sąskaitose datuojami paskutiniąja ataskaitinio laikotarpio diena (mūsų pavyzdyje - 20X2 m. gruodžio 31 d.), kad nebūtų painiavos apskaitoje -praėjus keleriems metams, kiekvienam šios informacijos vartotojui būtų aišku, kad šiais įrašais užregistruotas 20X2 metams pasibaigus susidaręs įmonės veiklos rezultatas. Kaip žinote, vienas baigiamųjų apskaitos ciklo elementų yra pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, kurio esmė yra ta, kad šiose sąskaitose kaupiamos tik tam tikro ataskaitinio laikotar­pio pajamos bei sąnaudos, todėl nesvarbu, ar įmonė tik pradeda savo veiklą, ar veikė daugelį metų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje šių sąskaitų likučiai turi būti lygūs nuliui. Šiam tikslui visos per ataskaitinį laikotarpį sukauptos pajamos ir sąnaudos laikotarpio pabaigoje iškelia­mos iš atitinkamų sąskaitų ir jų likučiai prilyginami nuliui, kitaip tariant, sąskaitos uždaromos. 8 pav. Pajamų ir sąnaudų bei pelno paskirstymo sąskaitų uždarymas Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymui naudojama speciali tranzi­tinė sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė, į kurios debetą kredituojant sukoreguotas sąnaudų sąskaitas sukeliamos visos sąnaudos, o į kreditą - visos pajamos iš sukoreguotų pajamų sąskaitų. Kartu su anksčiau minėtomis pajamų ir sąnaudų sąskaitomis turi būti uždarytos ir pelno paskirstymo (59-osios ir 69-osios grupių) sąskaitos, nes ateinantiems ataskaitiniams me­tams pasibaigus bus iš naujo skirstomas pelnas arba padengiamas nuostolis. Uždarysime visas pajamų ir sąnaudų sąskaitas mūsų nagrinėjamame pavyzdyje (žr. 8 pav). 8 pav. schemos sąskaitų korespondencijų paaiškinimas: 1) uždaromos pajamų sąskaitos: visos pajamų sąskaitos debetuojamos kreditinio likučio suma (26 000 Lt), ta pačia suma kredituojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; 2) uždaromos sąnaudų sąskaitos: visos sąnaudų sąskaitos kredituojamos debetinio likučio suma (23 000 Lt), ta pačia suma debetuojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; 3), 4) uždaromos visos pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) sąskaitos: • pirmiausia kreditinių likučių suma debetuojamos visos 59-osios grupės pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) sąskaitos (Nr. 590 Praėjusiųjų metų nepaskirstytasis pelnas - 4000 Lt; Nr. 592 Pervedimai iš rezervų - 1500 Lt); visų (šiuo atveju dviejų) pelno paskirstymo (nuostolio kompensavimo) sąskaitų likučių suma (5500 Lt) kredi­tuojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; • atlikus anksčiau aprašytas korespondencijas ir uždarius 59-osios grupės sąskaitas, analogišku būdu uždaromos visos 69-osios grupės sąskaitos. Tuo tikslu debetinių likučių suma kredituojamos visos šios grupės sąskaitos (Nr. 691 Pervedimai į įstatymais numatytus rezervus - 800 Lt; Nr. 694 Dividendai - 5200 Lt; Nr. 693 Nepaskirstytasis pelnas -2500 Lt); visų šių pelno paskirstymo sąskaitų likučių suma (8500 Lt) debetuojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Taip Didžiosios knygos sąskaitose atspindimas visas pelno uždirbimo ir jo paskirstymo procesas. Sąskaita Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas, kaip ir visos kitos turtinės sąskaitos uždaroma ir vėl atidaroma per sąskaitą Nr. 392 Turto ir nuosavybės suvestinė. 4.3 Nuostolio registravimas buhalterinės apskaitos sąskaitose Ne kiekviena įmonė ir ne visada sugeba ūkininkauti pelningai, todėl gali patirti nuostolį. Trumpai aptarkime atvejį „pelnas + nuostolis", t. y. kai sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas, o per ataskaitinį laikotarpį įmonė patyrė nuostolį. Išsiaiškinkime, kuo skiriasi sąskaitose atliekami įrašai šiuo atveju nuo anksčiau išnagrinėtojo. Ataskaitiniam įmonės akcininkų susirinkimui, įvykusiam 20X3 m. kovo 5 d., buvo pateikti tokie duomenys apie kai kurių (jau sukoreguotų) praėjusių finansinių metų sąskaitų likučius 20X2 m. gruodžio 31 dienai: Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas 4000 Lt Nr. 33 Rezervai (suma, kurią akcininkai buvo rezervavę tam tikriems tikslams, tačiau kuri nebuvo panaudota tiems tikslams iki akcininkų susirinkimo dienos) 1500 Lt visų V klasės (pajamų) sąskaitų (išskyrus 59-osios grupės) likučių suma (visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos) 26000 Lt visų VI klasės (sąnaudų) sąskaitų (išskyrus 69-osios grupės) likučių suma (visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos) 32500 Lt Taigi per ataskaitinius metus įmonė patyrė 6500 Lt (32 500 Lt - 26 000 Lt) nuostolį. Tarkime, akcininkai, susidarius tokiai padėčiai įmonėje, nutarė neišsidalyti dividendais ankstesniais metais uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno (4000 Lt), bet nusprendė jį skirti nuostoliui padengti, taip pat įnešti 800 Lt nuostoliui padengti bei išformuoti anksčiau sudarytą 1500 Lt rezervą ir šia suma taip pat sumažinti patirtą nuostolį. Taigi bendras padengtinas rezultatas - 6500 Lt nuostolis - sumažintas iki 200 Lt (6500 Lt - 4000 Lt - 800 Lt -1500 Lt) nepadengto nuostolio, kuris bus perkeltas į ateinančius metus. Visus šiuos akcininkų sprendimus apskaitininkai registruoja analogiškomis korespondencijomis, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju - debetuojant turto ar įsipareigojimų sąskaitas ir kredituojant atitinkamas 59-osios grupės pelno paskirstymo (nuostolio kompensavimo) sąskaitas. Šiame pavyzdyje nuostolio kompensavimo procedūroje nedalyvauja nė viena 69osios grupės sąskaita,nes jokiu akcininkų sprendimu pelnas nebuvo skirstomas (žr.9pav.) 9 pav. Nuostolio padengimo registravimas sąskaitose Kaip matote, šiuo atveju pelno skirstymo rezultatas atspindimas sąskaitoje Nr. 341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis (-). Tai visiškai logiška, nes ankstesniais laikotarpiais buvo uždirbtas pelnas, kuris visas buvo panaudotas šiais metais patirtam nuostoliui padengti. Tačiau jo neužteko visam ataskaitinių metų nuostoliui padengti. Taip Didžiosios knygos sąskaitose atspindimas visas pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo) ir jo paskirstymo procesas. Sąskaita Nr. 341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis (-), kaip ir visos kitos turtinės sąskaitos, uždaroma ir vėl atidaroma per sąskaitą Nr. 392 Turto ir nuosavybės suvestinė. Reikia atkreipti dėmesį, kad 20X3 metų pabaigoje būtinai reikės atlikti koregavimą, šį nuostolį perkeliant iš sąskaitos Nr. 341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis (-) į sąskaitą Nr. 343 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų nuostolis (-): {D 343 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų nuostolis (-) 200 K 341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis (-) 200 Neatlikus tokios korespondencijos 20X3 metų pabaigoje registruojant ataskaitinio akcininkų susirinkimo nutarimus, kiltų painiava, nes 20X2 metai būtų jau „ankstesnieji". Beje, dėl tos pačios priežasties, kaip minėjome, tarpinius veiklos rezultatus galima (ir reikia!) apskaičiuoti dažniau nei kartą per metus, tačiau sąskaitų uždarymo procedūra turi būti atliekama tik vieną kartą per metus - finansiniams metams pasibaigus. Būtina prisiminti, kad užregistravus nuostolio padengimo procedūras, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju, galiausiai pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos (žr. 9 pav.). 9 pav. Sąskaitų korespondencijų paaiškinimas. 1) uždaromos pajamų sąskaitos: visos pajamų sąskaitos debetuojamos kreditinio likučio suma(26 000 Lt), ta pačia suma kredituojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; 2) uždaromos sąnaudų sąskaitos: visos sąnaudų sąskaitos kredituojamos debetinio likučio suma (32 500 Lt), ta pačia suma debetuojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; 3) uždaromos pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) sąskaitos: kreditinio likučio suma debetuojamos visos 59-osios grupės pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) sąskaitos(Nr. 590 Praėjusiųjų metų nepaskirstytasis pelnas – 4000 Lt; Nr. 592 Pervedimai iš rezervų - 1500 Lt; Nr. 593 Nepaskirstytasis nuostolis - 200 Lt; Nr. 594 Akcininkų [našai nuostoliams padengti - 800 Lt); visų pelno paskirstymo (nuostolio kompensavimo) sąskaitų likučių suma (6500 Lt) kredituojama sąskaita Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. IŠVADOS Atlikus informacijos šaltinių analizę galima konstatuoti, kad: Kiekviena įmonė vykdo veiklą, kurios tikslas uždirbti pajamų ir pelno. Tačiau, norėdama uždirbti pelno, įmonė be pajamų patiria ir tam tikrų sąnaudų.. Apskaitinis pelnas (nuostolis) - tai bendrojoje finansinėje apskaitoje išvedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir sąnaudų skirtumas. Apmokestinamasis pelnas - tai ataskaitinio laikotarpio veiklos pelnas, kurį valdžia apmokestina pagal tuo laiku, kai šis pelnas buvo uždirbtas, galiojusias taisykles. 1. Visi įmonės veiklos (įprastinės, neįprastinės, finansinės, investicinės, kitos ir pan.) rezultatai yra pateikiami įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje pats galutinis įmonės veiklos rezultatas yra grynasis pelnas, kuris gaunamas iš bendrojo pelno atėmus įmonės veiklos ir pelno mokesčio sąnaudas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuota grynojo pelno sumos nepaskirstyta dalis perkeliama į balanso nuosavybės dalį. 2. Kiekvienos įmonės apskaitininkai turi kuo tiksliau apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatą – uždirbtą pelną ar patirtą nuostolį. Norint tai pasiekti, reikia tiksliai ir teisingai atlikti pajamų ir sąnaudų pripažinimą apskaitoje, atlikti teisingas sąskaitų korespondencijas. Tiek dirbtinis ataskaitinio laikotarpio pelno padidinimas, tiek jo sumažinimas gali labai neigiamai veikti įmonės valdymą ir jos vėlesnių laikotarpių veiklos rezultatus. 3. Per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Uždirbamas pelnas apskaitoje parodo, kiek padidėjo savininkų nuosavybė. Šis pelnas gali būti panaudotas (paskirstytas) labai įvairiai. Tik savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę nuspręsti, kaip turi būti panaudojamas per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas. Tačiau pelnas - tai ne pinigai ar kitas turtas; jis rodo, kiek turto prieaugio priklauso savininkams. Tačiau įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo būdus ir sąlygas taip pat turi nustatyti savininkai. Akcininkams svarbiausias rodiklis yra grynasis ataskaitinių metų pelnas, skirtas paskirstyti, nes tik šia suma jie gali laisvai disponuoti: išsidalyti dividendus, dovanoti tretiesiems asmenims ar reinvestuoti į gamybos plėtojimą. Tačiau įmonės valdymo personalui ne mažiau svarbus yra ir tarpinis rodiklis - bendrasis pelnas. 4. Sąskaitų plane pelno paskirstymui išskirtos dvi sąskaitų grupės - 59 ir 69. 59 grupės sąskaitose atsispindi visos operacijos, didinančios skirstytiną pelną arba mažinančios padengtiną nuostolį. 69 grupės sąskaitose parodomas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas). 5. Yra išskiriami šie pelno paskirstymo sąlyginiai atvejai: a. kai įmonės praėjusių laikotarpių nepaskirstytasis rezultatas ir ataskaitinio laikotarpio rezultatas - pelnas; b. kai praėjusių laikotarpių nepaskirstytasis rezultatas - nuostolis, ataskaitinio laikotarpio - pelnas; 6. Apskaičiuodami per tam tikrą laikotarpį uždirbto pelno sumą, apskaitininkai vadovaujasi Bendraisiais apskaitos principais, kuriuos Lietuvos Respublikoje deklaruoja Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Verslo apskaitos standartais, kitais Lietuvos respublikoje veikiančiais teisės aktais Literatūros sąrašas 1. Gudaitienė, Ona. Finansinė apskaita. – Vilnius: Vilniaus Kolegija, 2002. – 225 p. 2. Ivanauskienė, Aldona. Buhalterinės apskaitos pagrindai. — Vilnius : TEV, 2004. — 320 p. 3. Kalčinskas, Gediminas. Buhalterinė apskaitos pagrindai. — Vilnius: Pačiolis, 2003. — 860 p. — ISBN 9955–04–082-3. 4. Kačinskas , Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai, 4 - oji laida. – Vilnius: Pačiolis, 2001, p. 339, 340. 5. Pačiolis. Naudinga informacija buhalteriams apie mokesčių apskaitą. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2005 Kovas, Nr. 3 (127), p.98. 6. „Apskaitos institutas“. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. balandžio 25d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!