PASTRAIPA – PAGRINDINIS TEKSTO VIENETAS. JOS KŪRIMAS.
šaltinius___________________________
Parašas, data
Studijų dalyjo dėstytoja
V. Remeikytė
_____________________
Parašas, data
Vilnius 2006
ĮVADAS
Ar kada matėte knygą, kurioje grožinis tekstas nėra suskirstytas į pastraipas? Tikriausiai sutiksite, kad vientisą tekstą, be jokių išskirtų minčių neįdomu ir sunku skaityti, bei jį suprasti. Šio referato tema yra pastraipa kaip teksto struktūros vienetas; jos kūrimas. Čia bandoma išanalizuoti pastraipos sandarą ir kokią funkciją ji atlieka tekste. Aptariamos įvairios pastraipos rūšys bei pastraipos kūrimas.
Pastraipos samprata
Pastraipa - tai išorinis teksto struktūros vienetas, sudarytas iš tarpusavyje glaudžiai susijusių sakinių (kartais pastraipą gali sudaryti ir vienas sakinys), išreiškiančių vientisą mintį ir apipavidalintas taip, kad būtų matomos ribos tarp pastraipų.
Pastraipų išskirimo būdai:
1) rašant iš naujos eilutės ir atitraukiant nuo krašto,
2) paliekant eilutės tarpą tarp pastraipų (kai pastraipa labiau atsieta).
Didelės apimties darbuose galima naudoti abiejų rūšių pastraipas. Eilutės tarpu galima atskirti ir naują poskyrį ar skyrelį, kuris susideda iš atitrauktų nuo krašto pastraipų.
Nauja eilute pradedama nauja teksto mintis arba kitas jos interpretavimas. „Viena teksto pastraipa turi atskirą, aiškią teksto mintį reikšti", - sakė J. Jablonskis. Tekstą pastraipomis rašytojai skirsto pagal stilių ir individualybę. Meninio stiliaus tekste jos skiriamos daugiau intuityviai, o publicistinio, dalykinio ir mokslinio stilių skirstymas pastraipomis turi būti apgalvotas, atsižvelgiant į tai, kaip skaitytojas turėtų segmentuoti pateikiamą medžiagą. Taigi, galime teigti, jog pastraipa yra kompozicijos instrumentas.
Pastraipų rūšys pagal rašymo stilių
Turinį pastraipa gali aprašyti bei vaizduoti, jį atpasakoti bei apie jį samprotauti. Pagal tai ir skiriamos trys jų rūšys:
1. aprašomoji (arba vaizduojamoji),
2. pasakojamoji,
3. samprotaujamoji.
Kur kuri tu rūšių bus vartojama? Tai priklausys nuo keleto veiksnių:
1. nuo funkcinio stiliaus ir jo žanro,
2. nuo to, koks yra autorius - vaizduotojas, pasakotojas ar samprotautojas,
3. nuo temos, turinio.
Mokslo literatūroje vyrauja samprotaujamoji pastraipa. Jos lyginamasis svoris labai didelis ir publicistikoje, pavyzdžiui, literatūros, meno kritikoje. Bet nereta ji ir grožinėje literatūroje, ypač intelektinėje. Išmokti rašyti tinkamą samprotavimo pastraipą yra išmokti eiti nuo bendro prie konkretaus.
Pastraipų rūšys pagal...
Šį darbą sudaro 1361 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!