Pasienio regionų ekonominės problemos

Dėst.
Beveik pusė Lietuvos savivaldybių yra pasienyje ir jose gyvena 0,8 mln. žmonių. Prieš dešimtmetį atsiradus realiai valstybės sienai suiro tradiciniai ekonominiai pasienio ryšiai. Pasienio regionai įgavo ekonominės ir socialinės stagnacijos bei depresijos požymių. Ilgainiui valstybės sienos pagal paskirtį diferencijavosi: eurointegraciniame procese dalyvaujančių kaimyninių valstybių pasieniai prarado ryškią izoliacinę funkciją. Europos Sąjunga skatino euroregionų formavimąsi bei sąveiką per sieną. Gilėjant integracijai, pasienyje atsiranda naujos verslo plėtros galimybės, susijusios būtent su geografine padėtimi (pasienyje). Vakarų ir Vidurio Europos šalių (ypač – Lenkijos ir Čekijos) patirtis eurointegracijos sąlygomis įgalina teigti, kad reikiamas naujų pasienio funkcijų įvertinimas ir panaudojimas sukuria palankias lokalaus ir regioninio masto verslo plėtrai prielaidas.
• Išaiškinti ekonomines sąlygas pasienio regionuose.
Uždaviniai:
• Nustatyti pasienio regiono sampratą, ribas;
• Nustatyti kaip valstybinė siena limituoja verslo sąlygas pasienio regionuose;
PASIENIO REGIONO SAMPRATA IR
LIETUVOS PASIENIO REGIONŲ APIBŪDINIMAS
Lietuvoje šiuolaikinė valstybinė siena yra sąlygiškai naujas reiškinys. Keletą dešimtmečių Lietuvos teritorija tebuvo atribota administracinių ribų, kurios neatliko jokių valstybinės sienos funkcijų. Vienintelis valstybinės sienos ruožas su Lenkija tenkino ne Lietuvos, o TSRS poreikius ir buvo išimtinai izoliacinio, barjerinio pobūdžio. Esant tokioms sąlygoms, per keletą sovietmečio dešimtmečių Lietuvoje įvyko didelių teritorinės sąrangos pokyčių. Susiformavo savitas, skirtingos valstybinės priklausomybės mažai saistomas pasienio gyvenviečių tinklas, nusistovėjo administracines ribas peržengiantys socialiniai ekonominiai ryšiai (Vilniaus traukos zonos pavyzdys).
Tikros valstybinės sienos su reguliuojančiomis ir barjerinėmis funkcijomis atsiradimas ir įteisinimas iš esmės pakeitė teritorinių socialinių ekonominių ryšių sistemą. Ženkliai pasikeitė pasienio teritorijų socialinės ekonominės sąlygos. Daugelis pasienio regionų, buvusių savotiškais subregionais tarp skirtingose respublikose funkcionavusių traukos centrų, tapo periferiniais regionais. Ypač pasikeitė lokalinė socialinė ekonominė teritorijos struktūra ir ryšiai.
“Pasienis” teritorine prasme suprantamas gana įvairiai (formaliai pagal Valstybinės sienos įstatymą – 5 km pločio pasienio ruožas), tačiau priimtiniausias būtų funkcinis požiūris, kuris reiškia, kad pasienio teritorija yra erdvė, funkciniais ryšiais susijusi su valstybės siena. Taigi pasienį traktavau kaip statistinių teritorinių vienetų, betarpiškai susijusių su valstybės siena, sistemą. Atsižvelgiant į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!