Pamokos planas: lietuvių daina "Žemė kėlė žolę"

Tema: lietuvių daina ,,Žemė kėlė žolę”.
ją dainuoti.
2.Supažindinti su lietuvių papročiais, su pagarba žemei, vandeniui, gyvūnams bei motinai, išsiaiškinti jų svarbą ir vietą mūsų tautos gyvenime.
3.Dainos vaizdais pakelti žvilgsnį nuo žemės iki motinos.
3.M.Grigonis ,,200 žaidimų”V .1988
4.E.Marcelionienė,V. Plentaitė,,Šaltinis”4d. 1997
Pamokos eiga.
1.Įvadinė dalis
Žmogus ant Žemės stovi tvirtai tol, kol sugeba semtis energijos iš jos ir perduoti ją kitiems.Šiandien mes ir išmoksime vieną iš skambiausių ir gražiausių lietuvių dainų.
2.Dainos mokymasis ir nagrinėjimas
Klausomės dainos įrašo:
Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą,
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė žirgą.
Žirgas kėlė raitą,
Raitas kėlė kepurėlę,
Senai motinėlei.
Daina prasideda žodžiu ,,žemė”.
Mūsų bočiai kasdien vaikščiojo žeme,juos, kaip ir mus, žemė maitino, rengė,tačiau mūsų protėviai ne tik gražiausiais vardais – Žemynėle,Žiedkele –ją vadino, bet ir aukas aukojo, meldėsi jai.
Skaitomas eilėraštis apie žemę:
Žemele,Žemuke,
Žemynėle,
Tavo vardai iš gilumos ataidi.
Gražiausiais perlais gula jie į širdį,
Ir norisi kalbėti tarsi maldą;
Žiedkele,Žiedkelėle,
Žemele Motinėle,
Kas aš būčiau be tavo žolelės,
Be melodijos margo paukštelio?
Ar galėčiau aš skausmą kentėti?
Ar turėčiau aš jausmą mylėti?
Be tavęs ir manęs nebebūtų.
Tik jį tave pasėjame grūdą
Gėrio,Meilės,Vilties ir Tiesos.
Mes pasėjame grūdą- juk dainoje dainuojama ,,žemė kėlė žolę,žolė kėlė rasą”.Pakėlę akis nuo žemės, mes matome žalią žolę.
Vaikai, sustoję į ratelį, šoka jiems gerai žinomą ratelį ,,Žalia žolė’’:
Žalia žolė,žalia žolė čia po mano kojom
Aš tą žolę mindydams sau draugų ieškojau.
Visi eina ratu dainuodami, o vienas stojasi vidurin ir daro taip, kaip apdainuoja, paskui parodo ranka jį vieną asmenį ir palieka jį vietoj savęs.
Dar aukščiau pakėlę akis ant žolės matome rasą.
Rasa- tai vanduo.O vanduo – didis gamtos stebuklas.Žmonės naudojo jį su pagarba ir dėkingumu.Iki mūsų dienų išlikę posakiai liudija žmogaus dvasinį ryšį su vandeniu:
,,Jeigu spjausi į vandenį, tai apspjaudysi Dievo veidą”.
,,Užterštą vandenį žmogus iki mirties turės gerti”.
,,Sunku kentėti vandens dvasioms, kai į vandenį spjaudo ir teršia”.
Žmogus senovėje laikė vandenį šventu.Net dvi Lietuvos upės turi gražius Šventosios vardus.
Pakeldami akis dar aukščiau, matome,kad ,,rasa kėlė pasagėlę”
Senovėje(o kartais ir dabar) sakydavo,kad žmogus, radęs pasagėle ir pakabinęs ją ant durų bus laimingas.
Toliau dainoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!