Palyginkite Putino, Škėmos ir Katiliškio romanų veikėjus: ar jie laisvi žmonės, galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus i

Liudas Vasaris – kunigas. Ši profesija sukuria begalę apribojimų, priverčia atsisakyti daugumos gyvenimo malonumų: santuokos, vaikų, linksmybių, naujų potyrių ir pan. Taip pat Liudas Vasaris negali būti tuo, kuo iš tiesų nori – tai poetu. Tai taip pat savotiškas suvaržymas, kurybos laisvės atėmimas.
Garšva norėtų nusivilkti uniformą ir būti tiesiog žmogus, kūrybinė asmenybė, tačiau jo laisvę negailestingai suvaržo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Toks darbas yra tiesiog pražūtingas – jis kenčia lyg narve užda­rytas dresuotas žvėris, kuris dar neužmiršo laisvės. Tai gyvenimas – kalėjimas.
Tilius tampa visiškai priklausomas nuo Monikos, jos valdomas. Jis prisiriša prie jos ir be jos nebeįsivaizduoja tolimesnio savo gyvenimo, kas liudija apie Tiliaus asmeninės laisvės suvaržymą. Jo laisvę varžo ir darbas: Jis privalo dirbti Doveikos vienkiemyje samdiniu, nes negavo išsvajotos valdiškos tarnybos.
Liudas Vasaris, Antanas Garšva ir Tilius Gelažius – tai laisvę praradę žmonės. Liudas Vasaris laisvės neteko dėl kunigystės, kūrybos suvaržymo, Antanas Garšva – dėl liftininko pereigų bei svetimos, širdžiai nepriimtinos užsienio aplinkos, o Tilius Gelažius – dėl meilės Monikai ir samdinio darbo. Būtų galima teigti, jog visi šie veikėjai laisvę prarado dėl savo neryžtingumo, nuolankumo bei paklusnumo.
ATSAKOMYBĖ UŽ SAVO VEIKSMUS, GEBĖJIMAS KURTI SAVO LIKIMĄ
Negali apsispresti, kurį kelią pasirinkti – poeto ar kunigo. Nors jo meniškos sielos tikrasis pašaukimas - kūryba, (ką Liudas Vasaris puikiai supranta) jausdamas pareigą tėvams, nenorėdamas jų įskaudinti jis pasirenka kunigo kelią. Liudas Vasaris jaučiasi nelaimingas, negalėdamas daryti to, kas širdžiai miela ir brangu. Jis yra ne tiek išorinių aplinkybių, kiek savęs paties auka. Visų bėdų pagrindinė priežastis yra jis pats. Jis nuolat maištauja, bet nie­kad iki galo. Iš kunigystės jis negali išsivaduoti dėl to, kad nelaisvė ir maištas yra tapę jo būties forma, jo buvimo būdu. Nepaisant to, Liudas Vasaris prisiima atsakomybę dėl savo, kaip kunigo, pareigų ir atsakingai atlieka jas. Romano pabaigoje Liudas Vasaris, kaip ir jo autorius realybėje, meta kunigystę dėl Auksės, kas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!