Palieku vaikystės šalį

Kaip greitai bėga laikas. Atrodo dar visai neseniai buvau maža mergaitė, kuri po truputį išmoko vaikščioti, pamėgdžioti kitus, kalbėti, žaisti. Aš labai mėgdavau žaisti su draugėmis įvairius žaidimus, kapstytis smėlyje. Nuo trejų metų aš pradėjau lankyti darželį, kur suradau dar daugiau draugų. Man patiko darželyje, nes čia žaisdavome, piešdavome, vaidindavome, mokėmės dainų, eilėraščių, kuriuos sakydavome savo tėveliams.
Labai smagu prisiminti savo vaikystę. Tėveliai pasakojo, kad kai tik išmokau kalbėti, močiutę vadinau „ode“, o diedulį „odinu“. Net neišsivaizduoju, kodėl aš juos taip vadinau, tik vėliau jau teisingai vadinau juos. Kai jie man papasakojo, aš labai juokiausi.
Labai gerai, kad tėveliai nuo mažų dienų mane filmuodavo, nes aš juk nebūčiau galėjusi prisiminti, kokia aš buvau mažytė, kaip mėgdavau šokti, kai tik suskambėdavo muzika, aš linguodavau į šonus. Smagu pasižiūrėti, kaip mes su sese Rimgaile tėveliams deklamavome išmoktus vaikiškus eilėraštukus ar dainuodavome daineles. Kai mano mažesnė sesė Rimgailė kažkiek jau kalbėjo, tai mama pasakojo, kad aš daug geriau ją suprasdavau ir pasakydavau mamai, ko nori sesytė.
Geri vaikystės prisiminimai aplanko ir pažiūrėjus nuotraukas. Mes su sese mėgdavome ant galvos užsidėjusios pėdutes,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!