Pakruojo dvaras. Skaidrės

Pakruojo dvaras

Kas ir kada pastatė pakruojo dvarą?

• Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe.

Kokie pastatai sudaro dvaro ansamblį?

• Mūrinis dvaro ansamblis, alaus darykla, dvaro ūkiniai ir gamybiniai pastatai , vėjo ir vandens malūnai, Kruojos užtvanka, Pakruojo simboliu tapęs arkinis tiltas, arklidės.

Kokios medžiagos naudotos dvaro statyboms?

• Kaip ir daugelis to meto rūmų pastatų,Pakruojo dvaras buvo dengtas čerpėmis, šildomas krosnimis ir židiniais. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaro ūkiniai ir gamybiniai pastatai statyti iš natūralių statybos medžiagų – lauko akmenų ir dolomitų.

Koks yra dvaro rūmų architektūros stilius ar stilių derinys?

• Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys. Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėninio stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmų vidaus planas anfiladinis, o centre – ovali salė su jonėnų kolonada.

Arkinis tiltas –užtvanka

• Tai – gražiausias ir vienintelis toks Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo epochos statinys, primenantis senovės Romos akveduką. Jis, kaip ir anais laikais buvo būdinga seniesiems romėnų tiltams, simbolizuoja Antikos laikų didingumą, iškilmingumą. Žinoma, kad tiltas statytas XIX a. pab. kaip Kruojos upės užtvankos dalis pagal prancūzų inžinerinės hidrotechnikos mokyklos auklėtinio projektą iš vietinės, Pakruojo krašte kasamos uolienos – dolomito, tiksliau, tašytų jo plokščių. Būtent baronai fon Ropai ir surado Pakruojo „auksą“ – dolomito klodus. Datuojama, kad šis, toks vienintelis Europoje tiltas-užtvanka, pastatytas 1821 metais. Jo ilgis – 33 m, plotis – 4,8 m, o aukštis 5 m. Dabartinio, atstatyto tilto sienos su arkomis šiek tiek paaukštintos, senojo tilto sienos buvo žemesnės.

Dvaro žirgynas

• Jodinėjimas žirgais – tai pramoga, be kurios dvariškas gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Dvaro žirgynas mena dar XIX a. pirmąją pusę. Čia buvo laikomi veisliniai baronų ir kilmingųjų žirgai, kurie buvo pasitelkiami medžioklei, laisvalaikio pasijodinėjimams ar aprodant apylinkes svečiams. Daugiausia laikyta trakėnų ir žemaitukų veislės žirgų: pirmaisiais buvo jodinėjama, o antrieji buvo neatsiejama dvaro ūkio darbų dalis. Šiandien dvare visi norintys gali išbandyti jodinėjimą žirgais. Įgudę treneriai pamokys ne tik tvirtai sėdėti balne, tačiau ir tikro aristokratiško jojimo. Susipažinkite su eikliaisiais dvaro žirgais, patirkite jojimo grožį ir eleganciją.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!