Jis keičia mūsų mokymosi, darbo, kūrybos, poilsio ir komercijos sąlygas. Interneto plėtra - efektyvus būdas skatinti privataus sektoriaus iniciatyvą.
Internetas Lietuvoje įgauna vis didėjantį pagreitį, tas atveria naujas verslo galimybes Lietuvos informacinių technologijų kompanijoms. Galima teigti, kad "Lietuvos telekomas" interneto teikimo rinkoje užima tvirtas pozicijas, tačiau taip pat be "Lietuvos telekomo" interneto paslaugas sėkmingai teikia daugiau kaip 15 Lietuvos IT bendrovių. Tad Lietuvos interneto tiekimo rinka nėra absoliučiai monopolizuota. Interneto prisijungimo planų pasiūla yra labai didelė, įvairi bei dinamiška.
Tad šio darbo tikslas yra pateikti informaciją apie interneto paslaugų tiekėjus Lietuvoje.
• Interneto apibrėžimas.
• Interneto paslaugų tiekėjų Lietuvoje pateikimas.
• Didžiausių interneto paslaugų tiekėjų aprašymas ir jų interneto planų pateikimas.
• Nagrinėtų interneto vartotojų paslaugų tiekimo palyginimas.
• Interneto vartojimo Lietuvoje statistika.
Darbe panaudota internetiniuose puslapiuose rasta informacija.
1. Kas yra internetas?
Internetas - tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Atskiri iki kelių kilometrų nutolę kompiuteriai yra jungiami į vietinius tinklus, vietiniai tinklai įvairiomis ryšio priemonėmis jungiami tarpusavyje. Taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas - Internetas. [1]
Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų savo įstaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todėl bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius.
Populiariausios Interneto paslaugos:
• žiniatinklis (WWW, Web);
• elektroninis paštas (E-mail), konferencijos (Usenet);
• pokalbiai internete (IRC, ICQ, NetMeeting);
• rinkmenų siuntimas (FTP).
Prisijungimui prie interneto namuose reikės:
• kompiuterio;
• užsiregistruoti interneto paslaugas teikiančioje firmoje: gauti vardą, slaptažodį ir kitą prisijungimui reikalingą informaciją;
• techninės įrangos (telefono linijos, modemo arba Interneto tiekėjo suteiktos įrangos);
• kompiuteryje įdiegti įrangą ir Interneto naršyklę.
Prisijungimas prie Interneto galimas dviem keliais:
1. Per DIAL-UP liniją (naudojant modemą).
2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.[2]
2. Interneto paslaugų tiekėjai Lietuvoje
Firmos, teikiančios Interneto paslaugas, vadinamos Interneto paslaugų tiekėjais (angl. Internet Service Providers – (ISP)).[3] Interneto paslaugų tiekėjai turi ir prižiūri specialius prie pasaulinio tinklo prijungtus Interneto serverius. Jų tarpininkavimą galima matyti 1 pav. pateiktoje schemoje.
1.pav....

Internetas1– tai pasaulinis infromacijos tinklas, kuris jungia į visumą daugybę kompiuterių tinklų, dirbančių pagal tas pačias taisykles. Šiame tinkle saugoma informacija gali naudotis visų pasaulio valstybių interneto vartotojai. Internetas nėra komercinė organizacija ir niekam nepriklauso. Kompiuterinio tinklo pagrindinis tikslas – greitas informacijos perdavimas. Vartotojų požiūriu, internetas reiškia įvairias paslaugas, tokias kaip pasauliniį tinklą (WWW arba World Web Wide), elektroninį paštą (e – mail), IRC (Internet Relay Chat), failų persiuntimus (FTP, P2P) ir kt. Interneto vartojimo tikslai šiandien yra labai įvairūs. Jis yra apėmęs ne tik darbo, bet ir laisvalaikio sferą, kaskart pasiūlydamas vis naujas programas. Su kiekviena diena žmonių, negalinčių įsivaizduoti savo gyvenimo be interneto, skaičius didėja, ir tie augimo tempai nelėtėja, o, tiesą sakant, priešingai – vis dar auga.
Darbo tikslas – susipažinti su internetu, pagrindinėmis interneto paslaugomis ir jų naudojumo galimybėmis.
1. Susipažinti su pagrindinėmis sąvikomis.
2. Trumpai apžvelgti interneto istoriją.
3. Išsiaiškinti pagrindines interneto pauslaugos, jų naudojimą.
Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. Tačiau pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir gamybos ministerijos kompiuterių tinklas (ARPANET). Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Tuomet tai sukėlė didžiulę visų nuostabą ir paskatino tinklo tobulinimo procesą. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje susjungti. Šis naujas darinys pavadintas Inernetu. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kai Nacionalinis mokslo fondas sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Viena iš žymiausių Interneto vystymąsi skatinusių naujovių yra hiperteksto2 pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90 – ųjų pradžioje. 1990 metais tai buvo pavadinta „Pasauliniu voratinkliu“ (World Wide Web, The Web, WWW). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser3) Mosaic tapo didžiausiu Interneto vystymosi stimulu. Iki 9 – ojo...

Internetas - tai tarptautinis kompiuterių tinklas, apimantis milijonus kompiuterių tinklų visame pasaulyje. (Pav.1)
Pav.1 Internetas
Interneto atsiradimas įnešė revoliucinius pokyčius kiekvienoje žmogaus veiklos srityje, taip pat ir ryšių technologijose. Šiandien internetas ir su juo susijusios technologijos — tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia beveik visas mūsų gyvenimo sritis. Internetas sudaro sąlygas informacijos perdavimui, sąveikai tarp kompiuterių ir jų naudotojų, prijungia mūsų kompiuterius prie pasaulinių informacijos lobynų bei sujungia mus vienus su kitais nepriklausomai nuo geografinės buvimo vietos.
1.2 Interneto istorija
Kad ir kaip keista, bet Internetas buvo kurtas ne tokiems tikslams kaip dabar naudojamas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirtą palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas. Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kaip pagrindinis Interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialaus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado Internetas. Tais pačiais 1990m. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis Interneto serverių augimas. Šiuo metu Interneto populiarumas įgavo pakankamą pagreitį, jo net nebereikia reklamuoti.
1.3 Interneto paskirtis
Internetas yra informacijos paieškos, mainų, perdavimo, bendravimo, mokymo ir mokymosi priemonė. Informacijos mainai internetu tampa vis įprastesni, nes tai yra pigesnė, greitesnė alternatyva:
• paštui
• tarpmiestiniams telefono pokalbiams
• faksams
• kurjeriams
Internetas atveria naujas verslo galimybes, nes šiandien tiesiog būtina savo verslui suteikti visapusę reklamą, taip pat ir reklamą internete. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi. Pramogų, produktų ir bankinių paslaugų pardavimas per internetą, galimybė virtualiai mokytis...

Internetas, internetas, internetas… Dar visai neseniai jis buvo naujas, toli gražu ne visiems pasiekiamas bei suprantamas dalykas. Šiandien jo vartotojų skaičius nebesustabdomai auga, vis daugiau žmonių pripažįstą jį esant patogiu bendravimo būdu, nuolatos plečiamas jo siūlomų paslaugų tinkle, jis tampa vis populiaresniu informacijos šaltiniu.
Interneto vartojimo tikslai šiandien labai įvairūs: ne tik mokymasis, pirkimas, darbas, bet ir laisvalaikis. Internetas – visą pasaulį apimanti transliavimo priemonė, sudaranti sąlygas informacijos perdavimui, bendradarbiavimui bei sąveikai tarp individų ir jų kompiuterių, nepriklausomai nuo geografiškai apribotos jų buvimo vietos. Šios technologijos atsiradimas atnešė tiesiog revoliucinius pokyčius kompiuterijos be komunikacijų srityje. Internetas, globalus tinklas, „UseNet'as“, elektroninis paštas, žinutės, intranetas – visa tai kuria elektroniškai išskaidytą, beveik nuolat vykstančią komunikacijos formą, kuri daugeliui žmonių pakeičia senesnius sąveikos būdus: ne tik paštą, telefoną, faksą, tradiciniu būdu veikiančius televiziją ir radiją, bet kartais net tiesioginį bendravimą. Šiandien internetas ir su juo susijusios technologijos – tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį.
Šio referato tikslas yra supažindinti Jus su Lietuvos interneto tiekėjais ir jų teikiamomis paslaugomis. Palyginti jų kainas, privalumus ir trukumus. Aprašant kiekvieną atskirai interneto paslaugų tiekėją pateikti kuo išsamesnę informaciją apie jo atsiradimo istoriją, bei paslaugas, kurias siūlo plačiai visuomenei.
INTERNETO PASLAUGOS.
Šiandien internetas ir su juo susijusios technologijos — tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Internetas sudaro sąlygas informacijos perdavimui, sąveikai tarp kompiuterių ir jų naudotojų, nepriklausomai nuo geografinės buvimo vietos. Interneto populiarumas įgavo pakankamą pagreitį, jo net nebereikia reklamuoti. Internetas atveria naujas verslo galimybes. Šiandien tiesiog būtina apie savo verslą tinkamai paskelbti internete. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi. Informacinėje visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Svarbus įrankis šios kompetencijos didinimui yra informacinės ir...

Prezentacija apie interneto paslaugas. Įvadas. Ineterneto paslaugos. www paslauga. Ftp paslauga. Telnet paslauga. Usenet paslauga. IRC paslauga. Elektroninio pašto paslauga. Išvados.

Vienas labiausiai įtakojančių šiuo metu XX amžiaus antros pusės išradimų – internetas. Jis dėl savo unikalios prigimties padeda žmonėms bendrauti nepriklausomai nuo atstumo, laiko, valstybių sienų. Tokiu būdu šioje universalioje ir ypatingoje erdvėje panaikinami bet kokie geografiniai apribojimai duomenų judėjimui. Interneto teikiamų paslaugų dėka gyvenimas elektroninėje erdvėje tampa vis intensyvesnis, naujos bendravimo galimybės vis labiau domina pačius įvairiausius informacijos vartotojus. Tačiau tuo pačiu internete gana neretai aptinkamas turinys, kurio viešą skelbimą įstatymai riboja ar visai uždraudžia. Autorių teisėmis apsaugoti kūriniai gali būti lengvai nukopijuojami ir patalpinami internete, dėl to tampa prieinami viso pasaulio vartotojams. Čia ir iškyla pagrindinė problema – kas turi teisę reguliuoti interneto subjektų veiksmus, ir kokiomis priemonėmis tai padaryti įmanoma? Interneto savybės lemia tai, kad teisės aktų taikymas šioje srityje tampa gerokai sudėtingesnis nei tradicinėse informacijos skleidimo priemonėse.
Interneto prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybė – tai gana naujas institutas, mažai dar kieno nagrinėtas, tačiau svarbus. Kartu su interneto svarba didėja ir jo keliamos grėsmės, tame tarpe ir ribojamos ar draudžiamos, tiesiog kenksmingo turinio informacijos sklaida bei didžiulę žalą autorinių teisių turėtojams darančių intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų mastas. Įvairiais būdais stengiamasi užkirsti tam kelią, o vienas iš jų – numatyti atsakomybę interneto prieglobos paslaugų teikėjams.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti interneto prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę įvairiais aspektais.
Kad būtų įgyvendintas tikslas, šiam darbui iškelti tokie uždaviniai:
1. išanalizuoti dabartinį interneto prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybės reglamentavimą ES ir Lietuvos Respublikos mastu;
2. išsiaiškinti tokio reguliavimo trūkumus;
3. aptarti alternatyvius reguliavimo būdus.
Šiame darbe buvo naudojamasi įvairiais metodais. Visų pirma, lyginamuoju, kadangi jau pats temos pavadinimas sufleruoja, jog čia aptariami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinio reguliavimo ypatumai, taigi jie ir palyginami. Taip pat naudotasi ir sisteminiu, gramatiniu, loginiu bei teleologiniu metodu.
Kaip jau minėta, ši tema kol kas nagrinėta mažai, todėl daugiausiai analizuojama norminė literatūra – įvairūs Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Specialiosios literatūros labai nedaug – paminėtina...

• Internetas (angį. inter - tarp, net - tinklas) - tai pasaulinis kompiuterių tinklas, kuris apjungia kompiuterių tinklus per palydovinę anteną, telefono, televizijos kabelinę ar mobiliojo ryšio linijas ir pateikia tokias paslaugas kaip elektroninis paštas, WWW, FTP ir naujienos.
• Interneto perspektyva pirmiausia priklauso nuo technologinių ir verslo struktūrinių pokyčių. Interneto tikslas - apjungti informacijos rūšis į bendrą centrą, kartu informaciniu tinklu aprėpti ir visus žmogaus aplinkos prietaisus.
• Kartu su internetu plinta ir elektroninė komercija, kasmet įgaunanti vis didesnį pagreitį. Kaip viena sparčiausiai besiplečiančių sričių, elektroninė komercija atveria naujas veiklos erdves, kurių nė viena įmonė negali ignoruoti.
• INT paslauga per realų laiką, leidžianti bendrauti vienu metu ir balsu, ir raštu: pirma, nustatant pardavėjo ir pirkėjo ryšių kanalus, antra, prieiti prie informacijos iš TV. radijo ar telefonų stoties prijungties būsenos (tiesioginės kreipties, online režimu).
• naujienos (angį. News), leidžiančios skaityti ir siųsti pranešimus, kurie buvo atsiųsti į bendrąją naujienų grupę.
Informacijos perdavimas
• Informacijos perdavimo interneto greitis gali būti užtikrintas tik maksimaliai išnaudojus interneto technologines galimybes, kurios gali būti išskiriamos:
◦ perduoti HTTP (angį. Hyper Text Transfer Protocol) protokolu tekstinius, grafinius, vaizdo ir garso formatus;
◦ perduoti duomenų rinkmenas FTP (angį. File Transfer Protocol) protokolu;
◦ prisijungti prie tekstinių rinkmenų ir juos administruoti;
◦ dalyvauti telefoniniuose pokalbiuose, virtualiose konferencijose, forumuose, teikti kitas komunikavimo paslaugas.
Intranetas
• Intranetas skirtas vidinei elektroninei veiklai. Jis leidžia mažinti administravimo ir kitas išlaidas bei gerinti paslaugų kokybę, bendravimą ir autorizuotų kompanijos darbuotojų, klientų, tiekėjų bei partnerių bendradarbiavimą. Intranetu gali naudotis tik autorizuoti darbuotojai, t. y. tie, kurie turi specialų priėjimą prie tinklo.
Ekstranetas
• Intraneto tinklai, esantys skirtingose vietose, naudojant ekstraneto ir interneto galimybes, yra sujungiami į vieną sistemą. Tai leidžia ekstranetą suvokti kaip išplėstą intranetą, įkūnijantį intraneto tinklų saugumą ir privatumą bei interneto visuotinumą.
Interneto nauda
• Internetas, kaip verslui ir visuomenei prieinama informacinių telekomunikacinių - įmonių dalis, gali tenkinti ir vienų, ir kitų reikalavimus ir poreikius:
◦ padėti kurti,...

Internetas – pasaulinis ryšių tinklas, tarsi milžiniškas voratinklis išsiraizgęs per visą Žemės rutulį iki pačių atokiausių jos kampelių.
Internetą galima palyginti ir su milžiniška biblioteka, kurioje yra daugiau nei 2 milijardai įvairiausių dokumentų. Tiek informacijos nesutalpintų jokia paprasta biblioteka. Interneto knygų puslapiai prieinami iš karto milijonams žmonių – tą patį puslapį tuo pačiu metu gali skaityti šimtai žmonių, gyvenančių priešinguose pasaulio pusrutuliuose. Interneto puslapiai nuolat atsinaujina, juose akimirksniu atsiranda žinios apie pačius naujausius pasaulio įvykius. Norint pasinaudoti interneto talpykloje saugomais dokumentais, reikia dviejų paprastų dalykų: telefono linijos ir kompiuterio su modemu.
Internetas - tai pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus. Tai didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje, sudarytas iš daugybės mažesnių nacionalinių ir komercinių kompiuterių tinklų ir apimantis daugiau nei 160 šalių.
Internete rasite politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galėsite prieiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, surasite oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.
Pasaulinis kompiuterinis tinklas šiuo metu jungia apie daugiau kaip 62 000 tūkstančius TCP\IP ryšio protokolų dirbančių tinklu ir virš 60 milijonų vartotojų. Prie Internet tinklo prijungtų kompiuterių skaičius kasmet padidėja 2 kartus. Apie 10 % tarptautinio telefoninio srauto yra susiję su informacijos perdavimu Internet tinkle. Internet tinklo abonentai tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu (E-MAIL), turi galimybę tiesiogiai prisijungti prie bet kurio tinklo kompiuterio ir naudotis jo resursais bei gali tiesiogiai kalbėtis per kokią nors programą (mIRC, ICQ etc.).
Klientams Internet tinklas siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę:
• Naudojimasis tekstinėmis bei hypermedia (tekstas+garsas+vaizdas+video) bylomis.
• Informacinės duomenų bazės.
• Patogios informacijos paieškos bei pateikimo priemonės (Gopher, World Wide Web, Wais, Veronica, Archie).
• Elektroninis paštas (E-Mail).
• Darbas su tolimu kompiuteriu.
• Bylų persiuntimas.
• Interneto telefonas.
• Video konferencijos.
Daugialypės informacijos tinklas.
Archyvų peržiūra.
Interneto radijas.
Interneto pradžia siekia "šaltojo karo" laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA...

Internetu namuose naudojasi beveik pusė (48 proc.) Lietuvos namų ūkių, turinčių asmeninius kompiuterius namuose (tai sudaro 5,9 proc. visų Lietuvos namų ūkių). Šiauliuose (kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose) internetu namuose naudojasi 55 proc. turinčių namuose asmeninius kompiuterius namų ūkių (15 proc. visų namų ūkių), kaime atitinkamai 34 proc. turinčių kompiuterius (1,7 proc. visų namų ūkių). 2002 m. šalyje nuolatiniai interneto vartotojai sudarė 13,1 proc. visų gyventojų (STD duomenys). Didžiausią visų interneto vartotojų dalį – 78 proc. - sudaro 15-34 m. amžiaus žmonės (jaunimas iki 24 m. - 52 proc., 25-34 m. amžiaus žmonės – 26 proc.) („SIC rinkos tyrimų“ duomenys, 2002 m.). Viena iš svarbiausių kliūčių platesniam interneto vartojimui Lietuvoje yra aukšti interneto paslaugų naudojimo tarifai. Statistikos departamento 2003 m. atliekamo namų ūkių biudžeto tyrimo duomenimis, beveik pusė namų ūkių, turinčių kompiuterius ir neprisijungusių prie interneto, kaip priežastį nurodo aukštus interneto paslaugų naudojimo tarifus. Devyni iš dešimties interneto ar elektroninio pašto vartotojų prie interneto prisijungę per komutuojamą telefono liniją, t.y. naudojasi Teo LT paslauga dial–up. Šiaulių regione veikia ir kiti stambūs nacionalinio masto interneto ir kitų informacinių paslaugų tiekėjai: "Omnitel", "Bitė GSM", gana aukšta Šiaulių kabelinės televizijos S plius skvarba. Šiaulių mieste nemaža dalis interneto vartotojų naudojasi Šiaulių kabelinės televizijos S plius interneto paslaugomis. Tinklai apima ne tik didžiąją dalį Šiaulių miesto teritorijos ir suteikia galimybę internetu naudotis beveik visiems miesto gyventojams, bet ir Radviliškio, Joniškio bei Kuršėnų miestams.
1 pav. Interneto tiekimo greičio kitimas 1997 – 2005 m.
2. PATIKIMAS „BALTICUM INTERNETAS“
Iki šiol teikusi skaitmeninės televizijos programų rinkinį, Klaipėdos telekomunikacijų bendrovė ”Balticum TV” parodoje ”Šiauliai’2005” pristatė naujieną - bevielį “Balticum Internetą”.
Tai yra bevielis internetas, teikiamas Šiauliuose ir iki 30 km aplink Šiaulius, nuosavuose namuose ir daugiabučiuose.
Tiek Šiauliuose, tiek ir užmiestyje internetas teikiamas MDTV tinklais (kaip ir skaitmeninė TV). MDTV tinklai (mikrobangė daugiakanalė televizija) priklauso belaidėms technologijoms. Tai puikus sprendimas privačioms...

Labai svarbus istorinis žingsnis kompiuterių pasaulyje po paties kompiuterio atsiradimo buvo technologijų, įgalinančių kolektyvinį atskirų kompiuterių darbą, sukūrimas.
3. Patogios ryšio priemonės.
Kanalas apibrėžia fizinę duomenų perdavimo liniją. Tai gali būti vietinis laidinis sujungimas, telefono linija, optinis kabelis. Labiausiai paplitęs yra duomenų perdavimas per tą pačią telefono liniją, kuri naudojama ir balso perdavimui.
Tiek telefono linijų, tiek ir optinių bei mikrobanginių ryšio linijų atvejais, kiekviename ryšio linijos gale turi būti prijungtas specialus prietaisas. Šis prietaisas yra vadinamas modemu, kaip santrumpa nuo moduliatoriaus - demoduliatoriaus terminų, ir yra naudojamas kompiuterio arba terminalo elektroniniams signalams paversti į kanalui priimtinus elektroninius signalus ir atvirkščiai.
Tuo būdu, kompiuterizuotą ryšį galima apibrėžti kaip koduotų duomenų ir informacijos perdavimą iš vieno taško į kitą, panaudojant kompiuterių techninę įrangą, elektros ir elektromagnetinius įrenginius, telefono linijas, optinius kabelius bei radijo bangas.
Paprasčiausias kompiuterizuoto ryšio atvejis yra terminalo prijungimas prie kompiuterio. Sudėtingesniais atvejais, kai tarpusavyje sujungiami keli arba daug elementų, visa ši sujungtų ryšio priemonių sistema yra vadinama tinklu.
Be techninių perdavimo priemonių dar reikia nustatyti taisykles, apibrėžiančias duomenų perdavimą iš vieno kompiuterio į kitą. Šios taisyklės yra vadinamos protokolu.
Visa tai, kas buvo apibūdinta aukščiau, veda prie kompiuterių tinklo sąvokos, apibrėžiant jį kaip grupę tarpusavyje sujungtų kompiuterių, dirbančių kartu pagal tam tikrą taisyklių rinkinį (protokolą).
Pagrindiniai 2 kompiuterių tinklų tipai yra šie:
1. Plačios aprėpties tinklas (Wide Area Network -WAN),
2. Vietinis kompiuterių tinklas (Local Area Network - LAN).
Plačios aprėpties tinklas (WAN) apima didelę geografinę zoną su įvairiausiomis ryšio priemonėmis, tokiomis kaip didelio nuotolio telefono linijos, palydovinio ryšio kanalai, povandeniniai optiniai kabeliai, taip toliau. Į plačios aprėpties tinklo sudėtį įeina tarpusavyje sujungti kompiuteriai ir daugybė ryšio techninės bei programinės įrangos. Bendros paskirties plačios aprėpties tinklo pavyzdžiu gali būti Interneto kompiuterių tinklas, o specializuoto plačios aprėpties tinklo pavyzdžiu – bilietų rezervavimo sistema.
Paskirstytose sistemose svarbu yra užtikrinti ryšio patikimumą. Nutrūkus vienai ryšio linijai, turi būti numatyti atsarginiai ryšio keliai, kad...