Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ yra kalbama apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir jo valdymo laikus. Kūrinys parodo, kad karalių galios ir valdžios troškimas labai paveikia ir pakeičia jo asmenybę ir bendravimą su aplinkiniais. Šis valdžios troškimas apsvaigina Mindaugą ir jis tampa neprognozuojamas, kenkia sau, bei aplinkiniams.
Mindaugo santykiai su aplinkiniais pradėjo byrėti tada, kai jis pajuto galios skonį ir pradėjo visiškai kitaip elgtis negu ankščiau, prieš atėjimą į valdžią. Morta ir Mindaugas buvo karštai vienas kitą įsimylėję ir norėjo būti kartu, tačiau Morta jau buvo susituokusi ir tai trukdė jiems. Mindaugas liepė Mortai nužudyti jos dabartinį vyrą, kad jie galėtų būti kartu, tačiau iš tikrųjų Mindaugas tai daro ne dėl jų santykių, o dėl savęs, kad būtų kuo mažiau pasipriešinimo jam vienijant Lietuvą. Vėliau kai kalbasi Mindaugas ir jo dukra yra atskleidžiama, kad Mindaugas taip nemylėjo Mortos kaip atrodė iš tikrųjų, todėl galima suprasti, kad Mindaugas pradeda meluoti, ko ankščiau jis nedarė. Mindaugas taip pat prisižadėjo pakelti kalaviją tik tada kai reikės ginti tėvynę, žmonių gerovę, bei Dievų garbę, tačiau jis kalaviju aiškinasi ir mažiausias iškilusias problemas. Mindaugo brolis Dausprungas taip pat mato, kad jo brolis, ankščiau buvęs geras ir doras, pradeda į viską žiūrėti lyg jam būtų norima pakenkti ir supranta, kad jis pražudė savo artimiausius norėdamas gero Lietuvai. Mindaugas net pagrobia Dausprungo šeimą, galvodamas, kad Dausprungas bendradarbiauja su jo priešais. Tai labai paveikia santykius tarp brolių, nes nebelieka to šeimyniško ar artimo pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus aplinkoje, ypač šeimoje. Mindaugo meilė tėvynei yra naudojama kaip pasiteisinimas dėl visų žudymų ir ištrėmimų. Galima suprasti, kad šios Mindaugo savybės kenkia ne tik...

Kristijonas Donelaitis- Švietimo epochos europos rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. Epinė poema „Metai“, parašyta hegzametru, yra žymiausias jo kūrinys. Jame aprašomas Mažosios Lietuvos 18a. būrų gyvenimas.Kūrinyje yra didaktinių posakių, o moralizmas siejamas su Baroko epocha. „Pavasrio linksmybių“ ištraukoje apie lakštingalą pabrėžiamas neatskiriamas žmogaus ryšys su gamta, bet labiausiai- paukštės išskirtinės savybės, kurios yra pavyzdys būrams.
Pirmojoje ištraukos dalyje pasakotojas išskiria lakštingalą iš kitų paukščių, taip pabrėždamas jos ypatingumą. Tai parodo priešinamoji dalelytė „bet“, kuria poetas pradeda ištrauką. Veiksmas vyksta „nakties čėse“, kai visi miega. Na, o lakštingala „budėdama garbina Dievą“- tarsi atlieka visų pareigą. Nakties laikas, kai tylu, pasirinktas tam, kad nepaprastas balsas būtų išgirstas. Žiemą paukštė kartu su būrais ilsisi, o pasakotojas nuolat sakydamas „mes“ ir „tu“ pabrėžia gamtos ir žmonių vienybę. Kreipinys „paukšteli miels“ rodo, kad pasakotojas į lakštingalą žiūri kaip į sau lygią, Deminutyvas „paukšteli“ ir epitetas „miels“ pabrėžia devynbalsės mielumą. Atėjus pavasariui lakštingala pradeda dainuoti „nutvėrusi vamzdį“ ir savo balsu lengvina būrų darbą. Tai leidžia mums į darbą pažvelgti kaip į vertybę, o ne kaip į sunkumą. Taigi lakštingala vaizduojama kaip darbinga, pareiginga, o tokios vertybės turėtų būti pavyzdys būrams.
Antroje ištraukos dalyje pasakotojas labiausiai išaukština lakštingalos išskirtinį balsą, Kreipiniu „gaidel“ jis tarsi užmezga dialogą su lakštingala kaip su žmogumi. Na, o deminutyvinė forma (gaidel)...

Pasaulio medis tai pasaulio ašis, jungianti žemę, dangų ir požemį. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šis medis jungia gyvuosius ir mirusiuosius; praeitį, dabartį ir ateitį.
• Žmogus privalo trokšti šviesios ateities savo tėvynei.
• Tautos išlikimą lemia viltingai nusiteikusių žmonių vienybė.
• Žmogus privalo suvokti protėvių sukurtos kultūros vertę, ja domėtis ir puoselėti
• Žmogui labai svarbu jaustis savo tėvynės dalimi bei tapatintis su savo istorija.
Eilėraščio erdvė
Gedos teksto įvaizdžiai sukuria neįprastą erdvę ir laiką. Tekstas pradedamas tarsi vieno žmogaus įspūdžiais „besėdint“ – reikia suprasti „man besėdint“ – ir pereinama prie „mes“, prie kolektyvinio veikėjo „mes, žmonės“. Tasai ,,aš“ parodomas prie marių, „ant slenkančiosios kopos“ – tai, matyt, yra Kuršių Nerija, ypatinga Lietuvos vieta, susijusi su Rėza (ten buvo jo gimtasis Karvaičių kaimas).
Pagrindiniai įvaizdžiai
„Marių bangos“ primena Maironį, o „slenkančiosios kopos“ įvaizdis atspindi...

Mes dažnai apie ją kalbame, dažnai sakome, kad mylime, bet juk mylėti galima daug dalykų – draugą, šeimą, gyvūną, Tėvynę, knygą, gamtą. Taigi kuri iš šių meilių yra tikroji? Mano manymu tikroji meilė yra – šeima ir draugai. Jeigu mes jų neturėtume mes neegzistuotume, nes mylėti –vadinasi egzistuoti, o jeigu mes nemylėsime mūsų gyvenimas bus panašus į asfaltą – pilkas.
1.Meilė yra neatsiejama nuo kančios. Dažnai žmonės įsimyli uždraustą vaisių ir paskui kenčia. Kaip Antano Vaičiulaičio romane „Valentina“. Jaunuolio Antano ir Valentinos meilė pražydo, bet jai nebuvo lemta gyvuoti . Šių žmonių meilė atnešė daugiau skausmo nei laimės. Jie...

Vincas Kudirka 1858 12 31Paežeriai 1899 11 16Vladislavovas (dabar Kudirkos Naumiestis), lietuvių rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, visuomenės veikėjas. Gydytojas. Vienas žymiausių 19 a. antros pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų.
2. Nuo 1871 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1877 įstojo į Seinų kunigų seminariją, iš kurios 1879 pašalintas dėl pašaukimo stokos. Netekęs materialinės tėvų paramos V. Kudirka savo lėšomis sidabro medaliu 1881 baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Varšuvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Už ryšius su lenkų darbininkų Proletariato partija 1885 kalintas ir pašalintas iš universiteto. Po malonės prašymo carui 1887 vėl priimtas į universitetą (1889 jį baigė).
3. Perskaitęs mėnraštį Aušra dar studijuodamas įsitraukė į tautinio atgimimo judėjimą. 1888 Varšuvoje su kitais įkūrė slaptą studentų draugiją Lietuva. 1890–94 dirbo gydytoju Šakiuose. Pablogėjus sveikatai 1894–97 gydėsi Kryme ir Adrijos pajūryje, vasarai sugrįždavo į Lietuvą. 1895 viešėdamas Plokščiuose buvo caro žandarų suimtas už lietuvybės skleidimą ir kurį laiką kalintas Kalvarijos kalėjime. 1896 amnestuotas apsigyveno pas tėvą Paežeriuose. Grįžęs iš Opatijos gydyklos (prie Adrijos) nuo 1897 gyveno Naumiestyje.
4. 1889 sausį išleido lietuviško žurnalo Varpas (iki 1899 su pertraukomis jį redagavo) pirmąjį numerį, 1890 organizavo laikraščio Ūkininkas leidimą. Varpe įkurtam skyriui Tėvynės varpai rengtose publicistinėse kultūros ir ekonomikos naujienų apžvalgose V. Kudirka siekė veikti visuomenės sąmonę, skatino ugdyti tautinę ir pilietinę savivoką, gynė žmogaus ir tautos teises, rūpinosi lietuvių valstietijos ekonominiu ir agrariniu lavinimu, skatino lietuvių savivaldos kūrimąsi, kritikavo valdininkų dorovę, apeliavo į žmogiškus piliečių santykius, griežtai smerkė Rusijos valdžios vykdomą rusinimo politiką; straipsniams būdinga gyva kalba, sąmojis, ironija ir sarkazmas, meninių priemonių derinimas su faktais, pasakos elementai, dialogai.
5. Reikšminga V. Kudirkos literatūrinio palikimo dalis – grožinė kūryba. Mėnraštyje Aušra išspausdino savo pirmąją publikaciją lietuvių kalba – eiliuotą vertimą Kodėl žydai nevalgo kiaulienos (1885 nr. 6). 1888–97 parašė eilėraščių, skirtų svarbiems savo...

Jis buvo Lietuvos poetas, kalbininkas ir Seinų vyskupas. Baranauskas palaidotas Seinų katedroje (dabartinėje Lenkijos teritorijoje).
2. A. Baranauskas dirbo raštininku, buvo Varnių seminarijos auklėtinis ir Peterburgo dvasinės akademijos kunigų seminarijos auklėtinis. Tobulinosi Romos, Miuncheno universitetuose, dirbo Kauno kunigų seminarijoje, dėstytojavo dvasinėje akademijoje: dėstė lietuvių kalbą ir homiletiką (pamokslų sakymo meną) bei teologiją. Baranauskas buvo pirmasis lietuvių kalbos dėstytojas kunigų seminarijoje. Tai sutapo ir su Motiejaus Valančiaus siekiais – lietuvinti dvasininkiją.
3. Baranauskas pasižymėjo kaip lietuvių kalbos tyrinėtojas. Jis laikomas dialektologijos (mokslo apie tarmes) pradininku Lietuvoje. Rašė lietuvių kalbos gramatiką, bet nebaigė, sukūrė tokius dabar plačiai vartojamus terminus kaip: būdvardis, balsis, dvibalsis, skaitvardis, žodynas, tarmė, sakinys, rašyba ir taisyklė.
Pasižymėjo kaip matematikas, kartais net yra vadinamas pirmuoju Lietuvos matematiku. Jį ypač domino begalybės problema, o vienas iš siekių buvęs – matematiškai apskaičiuoti pragaro tūrį.
4. A. Baranauskas pasižymėjo ir kaip Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą. Tai paskutinis jo darbas. Jis suspėjo išversti tris penktadalius Biblijos teksto.
5. Tačiau Antanas Baranauskas buvo ir liko poetas. 1863 m. sukilimas sudaužė jo mūzą, pakeitė gyvenimą. Kai jis lankėsi užsienyje, jo brolius ištrėmė į Sibirą. Atsisveikindamas su poezija tuo metu parašė eilėraštį „Ko gi maudžia man širdelę“. Senatvėje prie eiliavimo sugrįžo – eiliavo religines giesmes.
6. Eiliuoti pradėjo anksti ir pradžioje lenkiškai net parengė rinktinę. Vėliau ėmė rašyti lietuviškai. Vienas iš įdomesnių faktų yra išlikęs ir išleistas A. Baranausko dienoraštis, rašytas nuo 18 iki 21-erių metų....

Keturis taškus, kurių bet kurie trys yra ne vienoje tiesėje, sujungus uždara nepersikertančia laužte, gaunamas keturkampis. Keturios poromis susikertančios tiesės riboja keturkampį.
Viršūnės: A, B, C, D teigiamąją apeigos kryptimi.
Kraštinės: AB, BC, CD, DA.
Įstrižainės: AC, BD.
ADC – viršūnės D kampas; jo didumas δ.
Keturkampė sritis: keturkampei sričiai priklauso visi keturkampio kraštinių taškai ir visi to keturkampio viduje esantys taškai.
Pastabos:
1. Jei neatsiranda painiavos, trumpai kalbame apie
iškiliojo keturkampio ABCD kraštines a, b, c, d ir
kampus α, β, γ, δ.
2. Keturkampio ABCD kampams α, β, γ ir δ gretutiniai kampai α1, β1, γ1, δ1 vadinami keturkampio ABCD priekampiais.
Keturkampių rūšis pavaizduota schema:
KETURKAMPIŲ RŪŠIAVIMAS PAGAL JŲ SIMETRIJOS SAVYBES
keturkampio elementų skaičius
Simetrijos
ašių
skaičius
1
4
Vertikalioji Įstrižaininė
simetrija simetrija
2
2
3
1
(ašis arba centras)
4
Pasviroji ašis
5
Nėra jokios simetrijos
YPATINGŲJŲ KETURKAMPIŲ APIBRĖŽIMAI IR SAVYBĖS
Kvadratas
Apibrėžimas:
Keturkampis, kurio visos kraštinės lygios, o kampai statūs, vadinamas kvadratu.
Savybės:
Kiekvieno kvadrato įstrižainės yra lygios ir susikerta stačiuoju kampu, o jų sankirtos taškas dalija kiekvieną įstrižainę į dvi lygias dalis.
Kiekvienas kvadratas turi keturias simetrijos ašis.
Kadangi stačiakampis yra lygiagretainis, tai kvadratas yra lygiagretainis.
Kadangi kvadrato kraštinės yra lygios, tai jis yra ir rombas, todėl kvadratą galima apibrėžti ir taip:
Kvadratas yra rombas, kurio visi kampai statūs.
Vadinasi, kvadratas yra ir lygiagretainis, ir stačiakampis, ir rombas. Todėl jis turi visas lygiagretainio, stačiakampio ir rombo savybes.
Kvadrato plotas:
Stačiakampis
Apibrėžimas:
Keturkampis, turintis keturis stačiuosius kampus, vadinamas stačiakampiu.
Savybės:
Kiekvieno stačiakampio priešingosios kraštinės yra lygios ir lygiagrečios, o įstrižainės lygios ir susikirsdamos dalija viena kitą pusiau.
Apie kiekvieną stačiakampį galima apibrėžti apskritimą, kiekvienas stačiakampis turi dvi simetrijos ašis (vertikalioji simetrija).
Stačiakampio plotas:
Rombas
Apibrėžimas:
Keturkampis, kurio visos keturios kraštinės yra lygios, vadinamos rombu.
Savybės:
Kiekvieno rombo priešingieji kampai yra lygūs, o priešingosios kraštinės lygiagrečios, įstrižainės susikirsdamos dalija viena kitą pusiau.
Į kiekvieną rombą galima įbrėžti apskritimą, kiekvienas rombas turi dvi simetrijos ašis (įstrižaininė simetrija).
Rombo priešingieji kampai lygūs
Lygiagretainis
Apibrėžimas:
Keturkampis, kurio priešingosios kraštinės yra lygiagrečios (poromis), vadinamas lygiagretainiu.
Savybės:
Lygiagretainio priešingosios kraštinės yra lygios: a = c, b = d;
Lygiagretainio priešingieji kampai yra lygūs: α = γ, β = δ;
Taškas O dalija įstrižaines pusiau...

Simonas Daukantas (1793–1864) – lietuvių istorikas, pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius.
2.Gimė 1793 m. Žemaitijoje, Kalvių kaime (dab. Skuodo r.), buvo vyriausias vaikas pasiturinčioje valstiečių Daukantų šeimoje. Tėvas Jurgis Daukantas aplinkiniuose Sapiegų miškuose dirbo eiguliu. Valstiečių Daukantų šeima neliko XVIII a. pabaigos Respublikos istorinių įvykių nuošalyje: abu tėvai dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime.
3. Simonas Daukantas gimimo metrikose įrašytas bajoru, tad galėjo siekti mokslo. Mokėsi Kretingos pradinėje, Žemaičių Kalvarijos apskritinėje mokyklose, Vilniaus gimnazijoje, Vilniaus universitete, kur įgijo teisės magistro laipsnį. Daukantas VU studijavo 1816–1822 m. – klestėjimo laikotarpiu, klausėsi žymiausių to meto mokslininkų paskaitų. Greičiausiai tuo metu susipažino su aktyviais studentais žemaičiais, kurie puoselėjo darbo lietuviškos kultūros labui idėjas.
4. Baigdamas VU, 1822 m. Simonas Daukantas parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių.
5. S. Daukanto visuomeninės – politinės pažiūros atsispindi jo istoriniuose ir populiariuose veikaluose (visi jie rašyti lietuvių kalba). Dirbdamas mokslinį ir kultūrinį darbą jis klojo lietuvių tapatybės pagrindus. Svarbiausiu savo uždaviniu laikė ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą.
6.S. Daukantas pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu S. Daukantui yra...