Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.
Kursinio projekto tikslas – atlikti įmonės „xxx“ finansinę analizę apskaičiuojant įmonės veiklos efektyvumo, pelningumo rodiklius ir prognozuoti įmonės padėtį, atsižvelgiant į esamą situaciją.
7. Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
1. ĮMONĖS FINANSINĖS ANALIZĖS ESMĖ
Šiandieninėje nuolat kintančioje aplinkoje įmonėms išsilaikyti rinkoje darosi vis sudėtingiau. Naujų technologijų tobulėjimas, informacijos plitimo greitis, didėjanti konkurencija ir kiti veiksniai įmonių vadybininkus verčia nuolat tirti ne tik savo, bet ir konkurentų finansinę būklę, vertinti išorinę verslo aplinką. Nes tik tada galima priimti laiku ir tinkamus valdymo sprendimus.
Kiekvienoje įmonėje kasdien priimami sprendimai. Jie gali būti susiję su finansinių išteklių investavimu, jų gavimu ir panaudojimu. Kiekvienas sprendimas daro teigiamą ar neigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams, finansinei būklei. Tačiau, tai dažniausiai būna akivaizdu tik po tam tikro laiko. Norint išvengti arba sumažinti neigiamas pasekmes, riziką, įmonės finansų vadovas turi nuolat analizuoti, planuoti, vertinti anksčiau priimtus sprendimus ir planuoti būsimus, pasinaudodamas finansinės analizės metodika. Tai yra būtina siekiant užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą, gerus jos rezultatus ir veiklos nenutrūkstamumą.
Finansinė analizė yra vienas iš tinkamiausių, objektyviausių būdų vertinti informaciją.
Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir perspektyvas. Pasitelkus jos būdus, galima įvertinti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat numatyti būsimus sprendimus ( 1 pav.). Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas.
1 pav. Finansinės analizės vieta įmonės valdymo sistemoje
Šaltinis: Pagal J.Lazauskas, Įmonių veiklos analizės kursinio darbo metodikos nurodymai
Svarbiausi finansinės analizės tikslai yra:
1) įvertinti įmonės finansinį stabilumą, išteklių naudojimo efektyvumą, išsiaiškinti...

AB „Pieno žvaigždės“ vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita
6. AB „Pieno žvaigždės“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaita
7. Mokumo rodikliai
8. Turto pelningumo analizė pagal Du Ponto piramidę remiantis lietuviška atskaitomybe
9. Pelningumo rodikliai
10. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai
ĮVADAS
Kai rinka iš monopolinės struktūros pradėjo pereidinėti prie rinkos ekonomikos, t.y. prie konkurencinės aplinkos, kai daug kas priklauso nuo konkurentų diktuojamų sąlygų. Jei būtume dar gerai nežinomi ir norėtume patys diktuoti šias sąlygas, galim būti suprasti kaip išsišokėliai, bet jei tai diktuos iki tol lyderio savybes turėjusi įmonė, tai bus ir toliau į rinką žvelgiama nepervertinant jos. Kad galėtume numanyti kokias priemones gali pasitelkti mūsų konkurentai ir ar būsim pajėgus atsakyti tuo pačiu, ar reiks galvoti kontraargumentų yra pagrindinis klausimas. Kiekvienas finansinis sprendimas reikalauja įmonės lėšų, o galimų lėšų numatymas tai įžvalgaus verslininko požymis. Taigi finansinė analizė gali galiausiai identifikuoti rinkos lyderius ir parodyti, kas turi potencialo ir įdėjų kaip varžytis ir išsikovoti vietos po saule.
Kiekvienas verslininkas planuodamas savo gamybos apimtys gali atkreipti tiesiog į jau esančių konkurentų šakoje. Tačiau kaip taisyklė dažnas būsimas verslininkas pradeda savo verslą nuo mažos parduotuvės, kuri gali kaip pavyzdžiui prekiauti maisto produktais. Tada įgyjami pirmieji bendravimo įgūdžiai su tiekėjais. Kaip pastebima kai kuriuose sektoriuose labai maža konkurencija tarp tiekėjų, tokia pati pastebima ir pieno sektoriuje, kur tik nedaugelis įmonių verčiasi. Tad sėkmingo verslo pradžia daug kuom yra įtakojamą nuo tiekėjų pasirinkimo.
Mūsų pasirinktas darbo objektas yra vienas iš pieno sektorių lyderių AB „Pieno žvaigždės“, kurio finansiniai rodikliai įvairiais finansiniais metais svyravo nuo gaunamo pelno iki patiriamų nuostolių.
Tikslas – atlikti AB „Pieno žvaigždės“ finansinę įmonės būklės analizę.
Uždaviniai:
1. Atlikti įmonės finansinę analizę remiantis įmonės vidiniais dokumentais (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita) ir išskirti rodiklių kitimų tendencijas.
2. Apskaičiuoti įmonės mokumo, pelningumo, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodiklius.
3. Atlikti turto pelningumo analizė pagal Du Ponto piramidę remiantis lietuviška atskaitomybe ir pavaizduoti ją grafiškai.
4. Apskaičiuoti galimą bankroto tikimybę įmonėje.
1....

Akcinės bendrovės „Vilniaus Baldai“, seniausios Vilniaus baldų gamybos įmonės, istorija prasideda 1883 metais.
Pramonės baldų gamyba Vilniuje kūrėsi po antrojo pasaulinio karo kelių senųjų miesto lentpjūvių vietoje. Baldų gamybai 1941 m. pradžioje buvo pritaikytos buvusio odų fabriko patalpos Užupio rajone. Ten trisdešimt metų ir dirbo dabartinė bendrovė. Ji 1960 m. turėjo 3900 kv. m. gamybinio ploto. Naujoje vietoje (Savanorių pr. 178), pradedant 1963 m. per du kartus buvo pastatyta 31 tūkst. kv. m. gamybinių ir administracinių patalpų, sumontuota daug modernių įrengimų, keliolika automatinių linijų.
1998 m. bendrovė pradėjo bendradarbiauti su Švedijos koncernu IKEA ir vienintelė Lietuvoje įsisavino skydo gamybą. Dėl to sparčiai padidėjo gamybos apimtys, žmonių skaičius, bendrovė tapo viena didžiausių baldų eksportuotojų Lietuvoje.
2004 metai bendrovei buvo ypatingai svarbūs, per juos įvyko nemažai esminių pasikeitimų. Balandžio mėnesį buvo pakeistas įmonės pavadinimas iš akcinės bendrovės „Vilniaus baldų kombinatas“ į akcinę bendrovę „Vilniaus baldai“.
2004 metų vasarą buvo nuspręsta atidaryti naują baldų gamybos cechą, kuris leistų ne tik ženkliai padidinti gamybos apimtis bei pardavimus, bet ir lanksčiau tenkinti vartotojų poreikius, gaminant kuo įvairesnę produkciją – biuro, miegamojo, jaunuolio kambario, prieškambario baldus iš žinomų Europos gamintojų. Visas Bendrovės valdomas gamybinis plotas sudaro 48 tūkst. kv. m.
Akcinė bendrovė „Vilniaus baldai“ gamina patvarius, lengvus, modernius svetainės, miegamojo, prieškambario, jaunuolio kambario, biuro, korpusinius baldus iš laminuotos medžio drožlių plokštės bei drožtinės faneros. Produkcija itin kokybiška, funkcionali, paprasto dizaino. Bendrovė yra įdiegusi korpusinių baldų gamybos seriją – lovas, komodas, spinteles ir kitus. Šie baldai yra tvirti ir lengvi, nes vidaus užpildams naudojami popieriniai koriai.
1.3. Kokybė
Akcinėje bendrovėje „Vilniaus baldai" jau keletą metų sėkmingai dirbama pagal sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, atitinkančią standarto ISO 9001 reikalavimus. Bendrovė sistemingai dirba siekdama gerinti baldų kokybę - analizuoja ir vertina vartotojų lūkesčius, ieško priemonių ir būdų, kad gamybos procesas būtų kuo efektyvesnis, lankstesnis, o visi klientų poreikiai patenkinti.
Įmonė ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai, todėl bendrovėje įdiegta...

AB „Vilniaus baldai“ priklauso baldų pramonės šakai.
Pagrindinės jos veiklos kryptys – biuro, miegamojo, svetainės bei prieškambario baldų projektavimas, gamyba ir pardavimas (AB „Vilniaus baldai“ metų prospektas – ataskaita 2005).
AB “Vilniaus baldai” misija : masinė kokybiškų korpusinių baldų gamyba. Šios įmonės pagrindinės vertybės: tradicijos, įsipareigojimai, našumas ( ).
Bendrovė gamina aukštos kokybės bei įvairaus dizaino baldus. Bendrovė vis daugiau atsižvelgia į vartotojų poreikius ir tendencijas.
AB „Vilniaus baldai“, seniausios Vilniaus baldų gamybos įmonės, istorija prasideda 1883 metais. Pramonės baldų gamyba Vilniuje kūrėsi po antrojo pasaulinio karo kelių senųjų miesto lentpjūvių vietoje.
1998 metais bendrovė pradėjo bendradarbiauti su Švedijos koncernu IKEA ir vienintelė Lietuvoje įsisavino korinio skydo gamybą. Dėl to sparčiai padidėjo gamybos apimtys, bendrovė tapo viena didžiausiu baldų eksportuotoju Lietuvoje.
Įmonėje sėkmingai dirbama pagal sertifikuotas kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001) sistemas. AB „Vilniaus baldai“ 2004 metais aktyviai dalyvavo asociacijos „Lietuvos mediena“ bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikoje. Savo produkciją įmonė nuolat pristato specializuotose parodose.
2005 metais AB „Vilniaus baldai“ pardavė produkcijos už 110,85 mln. Lt, t.y. 10,33 proc. daugiau nei 2004 metais. Ši įmonė produkciją parduoda per prekybinius partnerius, kuriems keliamas pagrindinis reikalavimas užtikrinti didelius pardavimus išlaikant neplatų asortimentą. Bendrovės produkcija dažniausiai realizuojama pagal ilgalaikes sutartis. Su pirkėjais taip pat sudaromos ir trumpalaikės sutartys.
Nuo 2005 metų vidurio pardavimai Lietuvoje vykdomi per prekybinį partnerį UAB „Baldai plius“.
Didžiąją dalį (apie 75 proc.) savo produkcijos 2005 metais bendrovė pardavė stambiausiam savo partneriui Švedijos koncernui IKEA, turinčiam vieną didžiausių mažmeninių tinklų pasaulyje. Panašūs kriterijai lėmė prasidėjusį bendradarbiavimą su vienu didžiausių baldų didmenininku Didžiosios Britanijos kompanija NEXT.
Šiuo metu nemažą ir vis dar augančią pardavimų dalį sudaro eksportas į Angliją, Vokietiją. Bendrovė aktyviai dirba siekdama pateikti savo produkciją perspektyvioje JAV ir Rusijos rinkose (AB „Vilniaus baldai“ metų prospektas – ataskaita 2005).
1 lentelėje pateikiami duomenys apie AB „Vilniaus baldai“ pardavimus.
Produkcijos realizavimas pagal rinkas 2003-2005 metais
Šaltinis: AB...

Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslingesnius sprendimus. Daugeliui vadybininkų ji padeda atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų „kas būtų, jeigu...?„. Dabartiniame versle pasitaiko daug netikėtumų, nesėkmių, neapibrėžtumo, rizikos. Finansinė analizė tekia tokią informaciją, kurią tinkamai naudojant galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų.
Finansinė analizė, nors tiria praėjusių laikotarpiu rodiklius, tačiau ji orientuota į ateitį. Vienas iš svarbiausių jos tikslų – numatyti įmonės veiklos perspektyvas. Įmonių vadovai, verslininkai, kaip ir apskritai daugelis žmonių, dažnai kuria iliuzinius ateities planus, neįvertindami daugelio vidinių ir išorinių veiksnių, jų žalingo poveikio, supančios socialinės, politinės ir ekonominės aplinkos ypatybių. Žodžiu, neįvertina įmonės finansinės analizės reikšmės.
Taigi tam, kad įmonė tinkamai funkcionuotų, jos vadovybė turi mokėti įvertinti ne tik savo įmonės, bet ir pagrindinių konkurentų finansinę būklę. Finansinės būklės vertinimui dažniausiai naudojama finansinė analizė. Jos paskirtis yra svarbiausių rodiklių, teikiančių tikslią ir objektyvią informaciją apie įmonės finansinę būklę, apskaičiavimais, kurių pagalba galima nustatyti mokumo, pelningumo ir veiklos efektyvumo lygį, o taip pat ir vystimosi perspektyvas.
Darbo tikslas – įvertinti AB „Vilkyškių pieninė“ finansinę būklę, panaudojant metinių ataskaitų duomenis.
3. Nustatyti finansinių rodiklių kitimo priežastis.
Darbe naudojami tokie metodai: duomenų sisteminimas, gautų rezultatų lyginamoji analizė. Duomenys apdorojami remiantis tipologiniu, struktūriniu ir analitiniu grupavimu, naudojant lenteles ir paveikslus.
Darbe remtasi AB „Vilkyškių pieninė“ pateiktais duomenimis: 2008-2009m. balansais bei pelno (nuostolio) ataskaitomis.
1. AB „Vilkyškių pieninė“ CHARAKTERISTIKA
1993m. įkurta AB „Vilkyškių pieninė“ šiuo metu yra viena moderniausių sūrių gamyklų šalyje. 15 proc. Lietuvos sūrių gamybos rinkos užimanti bendrovė visus šešiolika veiklos metų nuolat plėtėsi, gerino savo gaminių kokybę ir asortimentą.
Sėkmingai įsitvirtinusi Lietuvos ir kitų šalių rinkose, AB „Vilkyškių pieninė“ iš uždarosios akcinės bendrovės 2005 sausio 21 d. persitvarkė į akcinę bendrovę ir pradėjo naują brandžios veiklos etapą. Nuo 2006 m. pavasario AB „Vilkyškių pieninė“ yra sėkmingai išplatinusi 25,10. Vilkyškių pieninės laisvųjų akcijų (free float.).
Sėkmingos AB „Vilkyškių pieninė“ veiklos pagrindas –...

Darbo aktualumas Ekonominės veiklos įvertinimas yra plačiai naudojamas ir vienas iš efektyviausių būdų įmonės esamai padėčiai ir perspektyvoms įgyvendinti. Jis padeda patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Todėl šį būdą pasirinkome įmonės ekonominei veiklai nagrinėti. Ją tiriant svarbu išsiaiškinti, ar įmonės pelningumo ir plėtros galimybių prognozės yra teigiamos. Įmonės ekonominės veiklos įvertinime yra labai svarbu ekonominiai rodikliai, iš kurių galime sužinoti apie įmonės ekonominę būklę.
• mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;
• horizontalioji, vertikalioji, santykinė analizė,
• statistinių duomenų analizė
1.ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
AB „Rokiškio sūris“ - didžiausia sūrių gamykla Baltijos šalyse ir antroji pagal apyvartą Lietuvos pieno perdirbimo bendrovė. AB „Rokiškio sūris“ turi tris filialus: Ukmergės pieninė, Utenos pienas ir Eišiškių pieninė, bei keturias dukterines įmones: AB „Varėnos pieninė“, AB „Švenčionių pieninė“, AB „Ignalinos pieninė“ ir UAB „Kalora“. Kartu jos sudaro Rokiškio sūrio grupę.
Besispecializuojanti fermentinių sūrių gamyboje: bendrovė gamina 50 proc. visų Lietuvoje gaminamų fermentinių sūrių. Įmonė taip pat gamina sviestą, pieno cukrų, IBK, nenugriebto pieno produktus. Antra pagal svarbą kryptis – šviežių pieno produktų pardavimas Lietuvoje.
AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas įregistruotas 1999 m. liepos 19 d. yra 47.462.700 litų. 2003 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas buvo 47.462.700 litų, kuris padalintas į 4.746.270 paprastąsias vardines 10 Lt. nominalios vertės akcija.
2003 m. AB „Rokiškio sūris“ produkcijos pardavimai siekė 364 mln. Lt., įskaitant 182 mln. litų Lietuvoje. Konsoliduotas grynasis 2003 metų pelnas buvo 14 mln. 906 tūkst. Lt. Pelnas vienai akcijai – 3,31 Lt.
Misija:
• Pasiekti, kad AB „Rokiškio sūris“ taptų ir liktų pieno perdirbimo lyderė Lietuvoje ir pirmaujanti sūrio gamintoja Pabaltijyje. Einant šiuo keliu siekti, kad visas pieno perdirbimas Lietuvoje prilygtų geriausiems ES standartams.
• Būti stipria, finansiškai pajėgia įmone, kuriančia ir maksimaliai didinančia vertingumą akcininkams.
Ilgalaikiai tikslai:
• Sukurti svarią ir pelningą rinką Europos sąjungoje AB „Rokiškio sūris“ prekėms ir paslaugoms.
• Per naujų produktų kūrimo...

Organizacijos vertę galima nustatyti kaip potencialią jo pardavimo (pirkimo) vertę. Tai piniginių vienetų suma, kuri investuotojas šiuo momentu yra pasiruošęs mokėti už konkretaus objekto įsigijimą. Valdant verslo vertę, negalima apsiriboti vien tik sąnaudų jo kūrimui ar įsigijimui įvertinimu, papildomai turi būti analizuojami tokie faktoriai kaip laikas ir rizika, rinkos konjunktūra, socialiniai, teisiniai, politiniai faktoriai, technologinė ir fizinė aplinka ir kt. Būtent dėl to verslo vertę reikia skirti nuo jo turto vertės, kadangi sistemos, procedūros, personalas irgi yra verslo turto dalis ir kuria esama verslą. Šis dviejų rūšių turto skirtumas aiškinamas sinergijos efektu, kuris pasireiškia esant tinkamai organizacinei struktūrai, kolektyvui, gabumams, valdomo personalo kvalifikacijai, kooperaciniams ryšiams, verslo reputacijai ir kitiems faktoriams.
Vertinant organizacijos turtą, dažniausiai, įvertinami tik materialūs dalykai, o visa nematerialaus turto grupė (prekės ženklai, autorinės teisės, kontraktai ir kt.) lieka neįvertinta. Tačiau kuo labiau turto vertė priklauso nuo nematerialių faktorių, tuo šie faktoriai reikšmingesni vertinant turto ir verslo vertę.
Be to turtas dažniausiai nagrinėjamas neįvertinus skolinto kapitalo dydžio. Tačiau vertinant verslą analizuojamas skirtumas tarp organizacijos turto ir įsipareigojimų sumos. Efektyviai naudojant kapitalą, organizacijos vertė gali ne tik ne mažėti, bet ir didėti, nežiūrint, kad dalis turto turi nusidėvėjimo tendencijas. Be to verslo sąvoka yra daug „mobilesnė“ nei turto, ypač nekilnojamojo turto atžvilgiu.
Organizacijos ir verslo vertės sąvokos yra du skirtingi dalykai. Verslo vertė – tai skirtumas tarp ūkio subjekto ar jo dalies įsigijimo ir rinkos vertės. Verslo rinka, kaip taisyklė, labiau įtakojama greitais ir stipriais pokyčiais, lyginant su nekilnojamojo turto rinka. Ryšium su tuo ir vertė dvejuose išvardintuose rinkose keičiasi skirtingu greičiu. Ši padėtis ypač aktuali silpnoms nekilnojamojo turto rinkoms pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu.
Darbo tikslas – Atlikti AB „X“ finansinės veiklos analizę ir įvertinti įtaką organizacijos turto ir verslo vertei.
3. Apskaičiuoti AB „X“ vertę;
4. Nustatyti finansinių rodiklių įtaką AB „X“ vertei;
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Matematiniai – statistiniai metodai;
3. Koreliacinė –...

UAB “XXX” 2003 II, 2003 III, 2003 IV metų balanso analizė............8
3.1 Vertikali analizė .8
3.2 Horizontali analizė 10
4. UAB “XXX” santykinių finansinių rodiklių analizė 11
4.1 Pelningumo rodikliai ...............................................................................12
4.2 Likvidumo rodikliai ................................................................................13
4.3 Padengimas .............................................................................................13
4.4 Finansinis stabilumas ..............................................................................14
4.5 Apyvartumas ...........................................................................................14
4.6 Rinkos rodikliai .......................................................................................15
5. Įmonės bankroto tikimybės įvertinimas pagal Altmano modelį 15
Išvados 17
Literatūra 18
Įvadas
Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai.
Finansinė analizė tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informaciniais šaltiniais.
Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės, todėl tarpusavyje persipynę tiek finansinės, tiek ūkinės veiklos aspektai.
Šiame darbe yra atliekama UAB “XXX” 2003 II, 2003 III ir 2003 IV ketvirčių finansinės veiklos analizė. Turimi atskaitomybės dokumentai yra 7-tame skyriuje – “ UAB “XXX” metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos palyginimai”.
Šio darbo pagrindiniai uždaviniai:
1. Atlikti UAB “XXX” balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų horizontalias ir vertikalias analizes (už 3-jų metų laikotarpį: 2003 II 2003 III, 2003 IV);
2. Apskaičiuoti UAB “XXX” santykinius finansinius rodiklius ir atlikti jų analizę;
3. Įvertinti UAB “XXX” bankroto tikimybes kiekvienais ketvirčiais pagal Altmano pasiūlytą modelį.
Vertikalios analizės esmė ta, jog atskiri balanso ataskaitos straipsniai yra išreiškiami procentais, skaičiuojant nuo visos turto (įsipareigojimų) sumos, kuri prilyginama 100%. Šis santykis investuotojui leidžia pažiūrėti, kokia yra įmonės turto ar įsipareigojimų struktūra. Vertikali analizė ypač naudinga lyginant kelių ataskaitinių laikotarpių struktūros pokyčius. Analizuojant atskirų metų pokyčius matoma, kaip keitėsi bendrovės aktyvų ir pasyvų struktūra ir kas turėjo esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams.
Vertikali analizė naudojama ir pelno nuostolių ataskaitai. Šiuo atveju visi pelno nuostolių ataskaitos straipsniai yra dalijami iš visų pardavimų. Gauti procentiniai santykiai parodo, kokią dalį pardavimuose sudaro veiklos kaštai, grynasis pelnas. Lyginant atskirus periodus aiškiai išryškinamos bendrojo ir...

Darbo tikslas: Susipažinus su AB „Rokiškio sūris“ veikla atlikti finansinę analizę bei prognozavimą.
Darbo objektas: AB „Rokiškio sūris“ ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas.
6. Atlikti finansinio poreikio prognozavimą.
Literatūra: Literatūros šaltiniai, kuriais remsiuosi nagrinėdama šią temą yra AB „Rokiškio sūris“ 2003-2002 metų balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos, G. Smalensko „Įmonės finansų pradmenys“, Buškevičienės E. ir Mačerinskienės I. „Finansų analizė“, Juozaitienės Z. „Įmonės finansai: analizė ir valdymas“, AB „Rokiškio sūris“ internetine svetaine – http:/
2. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
AB „Rokiškio sūris“ – didžiausia sūrių gamykla Baltijos šalyse ir antroji pagal apyvartą Lietuvos pieno perdirbimo bendrovė. AB „Rokiškio sūris“ turi tris filialus: Ukmergės pieninė, Utenos pienas ir Eišiškių pieninė, bei keturias dukterines įmones: AB „Varėnos pieninė“, AB „Švenčionių pieninė“, AB „Ignalinos pieninė“ ir UAB „Kalora“. Kartu jos sudaro Rokiškio sūrio grupę.
Besispecializuojanti fermentinių sūrių gamyboje: bendrovė gamina 50 proc. visų Lietuvoje gaminamų fermentinių sūrių. Įmonė taip pat gamina sviestą, pieno cukrų, IBK, nenugriebto pieno produktus. Antra pagal svarbą kryptis – šviežių pieno produktų pardavimas Lietuvoje.
AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas įregistruotas 1999 m. liepos 19 d. yra 47.462.700 litų. 2003 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas buvo 47.462.700 litų, kuris padalintas į 4.746.270 paprastąsias vardines 10 Lt. nominalios vertės akcija.
2003 m. AB „Rokiškio sūris“ produkcijos pardavimai siekė 364 mln. Lt., įskaitant 182 mln. litų Lietuvoje. Konsoliduotas grynasis 2003 metų pelnas buvo 14 mln. 906 tūkst. Lt. Pelnas vienai akcijai – 3,31 Lt.
Misija:
• Pasiekti, kad AB „Rokiškio sūris“ taptų ir liktų pieno perdirbimo lyderė Lietuvoje ir pirmaujanti sūrio gamintoja Pabaltijyje. Einant šiuo keliu siekti, kad visas pieno perdirbimas Lietuvoje prilygtų geriausiems ES standartams.
• Būti stipria, finansiškai pajėgia įmone, kuriančia ir maksimaliai didinančia vertingumą akcininkams.
Ilgalaikiai tikslai:
• Sukurti svarią ir pelningą rinką Europos sąjungoje AB „Rokiškio sūris“ prekėms ir paslaugoms.
• Per naujų produktų kūrimo ir efektyvaus marketingo veiklą plėsti sūrių asortimentą, atitinkant Pabaltijo ir pasaulio rinkų poreikius.
• Tapti ir...

Kiekvienoje įmonėje per metus įvyksta daug ūkinių operacijų, nuolat juda pinigai, uždirbamos pajamos, patiriamos sąnaudos. Kiekvieno laikotarpio pabaigoje reikia viską apibendrinti ir apskaičiuoti veiklos rezultatus. Taip pat parodyti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų likučius. Ši informacija yra sugrupuojama ir pateikiama finansinėse ataskaitose. Kad iš finansinių ataskaitų galėtume daryti išvadas apie įmonės veiklą, reikia atlikti įmonių veiklos finansinę analizę. Atliekant įmonių finansinių ataskaitų analizę, nagrinėjami įvairūs rodikliai, jų dinamika ir struktūra, tarpusavio ryšiai ir priklausomybė, nustatomi veiksniai, turėję įtakos tam tikrų rodiklių pokyčiams.
Problema. Panašias prekes gaminančios įmonės ir realizuojančios jas toje pačioje rinkoje turi konkuruoti dėl klientų, todėl vienai iš jų bankroto tikimybė dažniausiai yra didesnė nei kitai.
Darbo objektas. AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“ 2006 – ųjų, 2007 – ųjų ir 2008 – ųjų metų finansinės ataskaitos.
Tikslas. Išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“ finansines ataskaitas ir palyginti abiejų įmonių būklę bei finansinę veiklą.
Darbo uždaviniai:
1. Trumpai aptarti finansinės veiklos analizės reikšmę ir būtinumą
2. Apžvelgti finansinių analizių šaltinius.
3. Išskirti pagrindines finansinių analizių rūšis, jas trumpai aptarti.
4. Pateikti pagrindinius santykinius rodiklius, jų apskaičiavimo metodiką bei vertinimą.
5. Atlikti AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“ horizontaliąsias ir vertikaliąsias analizes.
6. Apskaičiuoti įmonių pagrindinius santykinius rodiklius ir paaiškinti jų reikšmę.
7. Apskaičiuoti įmonių bankroto tikimybes.
8. Palyginti AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“ finansinę būklę.
9. Pateikti išvadas.
Loginė struktūra. Pirmoji darbo dalis – teorija. Joje remiamasi moksline literatūra. Iš pradžių apžvelgiamas finansinių analizių reikšmė ir būtinumas, pateikiama jų šaltiniai. Išskiriamos pagrindinės finansinių analizių rūšys. Pateikti pagrindiniai santykiniai rodikliai.
Antroji darbo dalis – analizė. Atliekama pasirinktų įmonių AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“ finansinė analizė. Atliekama įmonių horozontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės. Lyginama jų finansinė būklė.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, naudotos literatūros sąrašas bei priedai.
I. Finansinės veiklos analizės reikšmė ir būtinumas
Finansinės veiklos analizė – tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų...