Knygos veiksmas prasideda Aukštujų kaimo aprašymu: kaip čia viskas pasikeitę, užteršta, tuščia.
2. Pristatomi Šimoniai: Jie gyvena Įsros pakrantėje, bokšte, kur seniau buvo pilis. Vyriausiasis Šimonis su žmona turėjo 6 vaikus: Etmoną, Lukošių, Endrių, Matą, Lydiją ir Jonę. Tėvas kasdien vaikams pasakodavo istorijas apie iš vieno kamieno augusius du ąžuolus ir Lietuvių kunigaikštį, kurį kiekvienas įsivaizduodavo kitaip. Bet ramybę sudrumstė į kaimą įsiveržęs maras, kuris pasiglemžė daugybę gyvybių, taip pat ir Šimonių. Liko tik senasis Šimonis, Etmonas ir Matas, kurie priglaudė našlaičius ir po kiek laiko skausmas nurimo. Bet vieną dieną atvykę vokiečiai apsigyveno bokšte ir nužudė senąjį Šimonį. Etmonas, norėdamas atkeršyti už tėvo mirtį, pradėjo žudyti vokiečius. Vokiečiai nužudė ir Etmoną, todėl Matas palaidojo savo tėvą ir brolį ir išėjo iš gimtosios žemės.
3. Mato likimas: Ieškojo Matas kur apsistoti ir sutiko ūkininką Ašpurvį, kuris pakvietė keleivį į savo namus, supažindino su šeima ir pasiūlė padėti susikurti naują gyvenimą Aukštujuose. Matui krito į akį Ašpurvio duktė Gerda, bet ji buvo pažadėta vokiečiui, tačiau prisipažinusi, jog myli Matą su šeimos palaikymu ištekėjo už jo. Praėjo daug laiko, Matui gimė daug vaikų ir jis pasakojo tas pačias istorijas apie kunigaikštį ir senąjį kraštą. Mato sūnus Etmonas nusprendė išvykti, todėl Matas paprašė jo nueiti į Įsros pakrantę, apžiūrėti, pasimelsti prie giminių kapų. Grįžo Etmonas ir nors vengė pasakyti skaudžią tiesą, tėvui meluoti negalėjo. Matą ši žinia sukrėtė ir po kiek laiko jis mirė.
4. Puserna prisilietė prie Šimonių likimo: Amtmonas Puserna buvo baisus žmogus. Lamsotis Adomas vedė Anikę Šimonytę. Dėl įvykio su avimis buvo pakartas senasis tėvelis, o tai pamačiusi Anikė nukrito nuo suoliuko ir užsimušė. Lamsotis tapo našliu, apverkė jaunąją žmoną, tačiau vedė dar kartą. Dėja, jo naujoji žmona Rauslių Marinikė mirė gimdydama ir Adomas vėl tapo našliu. Adomas dėl gyvybės Pusernai atidavė žemes, bet Puserna po kiek laiko mirė.
5. Jokūbas...

Ieva Simonaitytė Aukštųjų Šimonių likime pasakodama apie buvusio bajoro Šimonio ir jo vaikų tragiškus likimus, tuo pat metu atskleidžia liūdną Mažosios Lietuvos istoriją.
Autorė istoriją pradeda pasakoti vaizdingu Aukštųjų aprašymu. Su giliu liūdėsiu aprašo Aukštųjų pasikeitimus, susvetimėjimą, žmonių ir kultūros kaitą. Sodybos pasikeitė, vis rečiau išgirstama lietuviška šneka.
Šimoniai gyveno Įsros pakrantėje – netoli bokšto, kurio vietoje seniau stovėjo pilis. Senasis Šimonis su žmona turėjo šešis vaikus: Etmoną, Lukošių, Endrių, Matą, Lydiją ir Jonę. Tėvas mokė savo vaikus gerbti ir ginti savo kilmę, mylėti savo žemę, didžiuotis lietuvybę, nepamiršti savo istorijos ir pagoniškų šaknų. Netrukus likimas sudavė savo pirmąjį smūgį – per šalį negailestingai slinkęs maras nusinešė mylimos žmonos ir keturių vaikų gyvybes. Išgyveno tik senasis Šimonis, Etmonas ir Matas, bet ir jie neatsilaikė prieš negailestingus jų žemes užgrobusius vokiečius, žuvo gindami savo namus, išsigelbėjo vienintelis Matas. Jis neturėdamas kitos išeities, palaidojęs savo tėvą ir brolį ir išėjo iš gimtosios žemės ieškoti naujų namų. Matas beieškodamas sutiko ūkininką Ašpurvį, kuris pasiūlė padėti susikurti naują gyvenimą Aukštujuose. Matas susituokė su Ašpurvio dukterimi Gerda ir susilaukė daug vaikų, kuriems jis pasakojo tas pačias istorijas apie kunigaikštį ir senąjį kraštą. Matą labai sukrėtė sūnaus Etmono parnešta žinia apie senojo bokšto likimą ir po kiek laiko jis mirė.
Jokūbas Šimonis turėjo du sūnus: Krizą ir Mikėlį, kuris vėliau persikraustė gyventi į Vokietiją. Tėvą begalo skaudino Mikėlio žavėjimasis Vokietija, skaudino jo abejingumas lietuvybei, savoms šaknims. Visi pavydėjo Šimonims turto ir sėkmės, skleidė apkalbas, griežė dantį. Net gimtasis brolis Anskis, vis ko nepatenkintas, kivirčijosi. Atėjus didelių sausrų metui, žiaurus likimas priminė apie save. Šimonių sodyboje kilo gaisras sunaikinęs visą didžiausiu darbu ir stropumu užgyventą turtą. Jau atrodo nieks negalėjo kirsti skaudžiau, kaip žinia jog tai brolio darbas. Sunkus laikai buvo Šimonims, Jokūbas atsigulė į ligos patalą...

Kūrinio žanras: kurie žanro specifiniai žanro bruožai ryškiausi? Įvardykite bent penkis.
Kūrinio žanras – romanas. Kūrinys turi daugybę veikėjų ir siužetinių linijų su veikėjų istorijomis. Teksto apimtis yra ganėtinai didelė. Veiksmas vyksta skirtingose vietose ir pastoviai besikeičiančiuose laikuose, nebūna pastovaus laiko.
Kūrinys parašytas tarpukariu, 1935 metais. Kai vokiečiai okupavo Mažąją Lietuvą. Priklausomybė nuo kitos valstybės ir karo žąla pasižymi kūrinyje, tarkime Maras.
Mano nuomone, kūrinys krypsta į realizmą. Vaizduojamas tikroviškas gyvenimas, nėra jokių fantastinių ar išgalvotų, keistų, žmogui sunkiai suprantamų reiškinių, būtybių.
Kūrinyje aprašomi veikėjai, kurie gyveno sunkų, tragišką gyvenimą, panašiai kaip pati autorė. Ieva Simonaitytė sirgo džiova nuo penkerių metų, tai nulėmė jos rašymą apie mirtiną ligą, Marą.
5. Kūrinio stilius: kuo ypatinga kūrinio raiška? Aptarkite įvardydami bent 3-5 ryškiausias meninės raiškos priemones, pateikite pavyzdžių.
1. Palyginimas: „Krūmeliai, rodosi, tyčia lankstosi vienas po kito lyg išdykauja vaikučiai, kurie dedasi turį kaži kiek paslapčių į vienas kito ausį pasipasakoti“.
2. Frazeologizmai.
3. Metaforos.
6. Svarbiausios problemos ir idėjos – įvardyti bent tris. Jas pakomentuoti remiantis literatūros kritikų mintimis (nurodyti kritiko pavardę, straipsnio / knygos pavadinimą, leidimo metus, puslapį).
1. Karo nusikaltimai. Kūrinyje pas Šimonius įsibrauna vokiečių kariai. Reikalavo maisto ir pradėjo vogti šeimos turtą. Besipriešindamas vyriausiasis Šimonius, buvo įsibrovėlių nužudytas, kaip ir jo du sūnūs.
2. Maras. Masinė epidemija, kuri nusinešė daugybė žmonių. Ypač tuomet, Mažojoje Lietuvoje, kai ją okupavo vokiečiai. Beveik visų kūrinio veikėjų likimą nulėmė ši liga. Nebuvo kaip išsigydyti.
7. Parinkite bent vieną meno (vardas, pavardė, kūrinio pavadinimas ir metai) kūrinį ir susiekite jį su knyga. Paaiškinkite, kodėl pasirinktas būtent šis kūrinys, nurodykite 2-3 sąsajas.
Šis meno kūrinys puikiai atvaizduoja pagrindinę kūrinio problemą, marą, mirtį ir jos negailestingumą. Tamsi figūrą su dalgiu – visus iš eilės žudanti mirtis.
8. Išrašyti 3-5 labiausiai patikusias kūrinio citatas. Pakomentuoti, kuo jos patiko.
1) „Kada bėda pro šalį , tai ji jau nebe tokia baisi“.
Šios citatos reikšmė yra man labai artima ypač mokyklos gyvenime. Gavęs...

Ieva Simonaitytė – ypatinga savo kartos rašytoja, Mažosios Lietuvos istorijos metraštininkė. Romane „Aukštujų Šimonių likimas“ vaizduojama vienos giminės, genties istorija. Moterų paveikslai šiame kūrinyje – itin ryškūs. Urtė Šimonytė – tai rašytojos motinos prototipas. Panašus, skaudus likimas lydėjo rašytojos motiną Etmę Simonaitytę, o Roželė primena pačią rašytoją. Paskutinės Šimonių kartos moters nelaimingas likimas negali nejaudinti.
Kadangi Urtė nebegalėjo daugiau likti savo namuose,motina susitarė,kad eis jinai pas Sobrius tarnauti.Iš pat pradžių Urtė nujautė,kad negalima jai pas juos tarnauti,nes kažkas blogo nutiks.Urtė maldavo motinos ir tėvo,kad neleistų jos pas Sobrius,tačiau kitos išeities nebuvo.Nes gyveno jie prastai,o visų pramaitinti buvo neįmanoma.Urtė norėjo būti laiminga,bet žinojo,kad tarnaudama pas Sobrius laimės nesulauks.Kai Sobriai atvyko pasiimti Urtės,jinai savo grožiu sužavėjo Miką.Viskas ko jis norėjo,tai,kad Urtė priklausytų tik jam vienam.
Urtė -labai naivi,jauna mergina,kurį norėjo būti mylima ir laiminga. ,,Aš išsiilgau ir troškau meilės,kaip išiilgsta ir trokšta kiekviena moteris‘‘.Prisiklaususi Miko žodžių apie tai,kaip stipriai jis ją myli,pati į jį įsimylėjo. Urtė laiminga. Jos krūtinė kone per menka apimti visus tuos jausmus, kurie ją pripildo. Ji norėtų rykauti visam pasauliui pasakyti, kokia ji laiminga“Iš tos didelės meilės mergina pasitikėjo Miku ir net negalvojo, kad jis gali taip pasielgti .Juk iš pradžių jis bėgiojo paskui, o dabar jos garbę kojomis suminė. Urtė vasario mėnesį turėjo tapti motina, bet liko apgauta ir vieniša.Juk užsitraukė didelę gėdą sau ir savo artimiesiems,o Mikas nenorėdamas ir sau gėdos padaryti,paliko Urtę,pasakydamas,kad jinai tokia, kaip ir visos kitos merginos.Sobriai taip pat apkaltino merginą,nes manė,kad ji pasileidėlė, suvyliojo jų sūnų....

Jie gyveno Įsros pakrantėje, šalia jų nebuvo nei vienos pasiturinčios šeimos. Jų šeima turėjo daug gerų bruožų, vienas iš jų buvo ginti engiamuosius. Taip pat jų pagrindinis tikslas buvo užauginti gerus ir dorus vaikus. Vieną kartą ėjo Matas Šimonis pro laukus ir išgirdo, jog Goldstromas muša jų šeimos draugą Dabarą už tai, kad jis ėjo sau pasirinkti nukritusių šakų į židinį jo teritorijoje. Matas apgynė nuskriaustąjį, tačiau kunigaikštis pažadėjo atkeršyti Šimonims.
Į kaimą įsiveržė maras, dėl kurio mirė daug kaimo gyventojų, taip pat ir Šimonių šeimos narių. Gyvi liko tik Matas, Etmonas ir senasis Šimonis. Dėl to kad jie buvo labai geri žmonės į savo namus įsileido vaikus, kurie liko be tėvų, dėl maro. Taip pat į jų duris pasibeldė ir vokiečiai. Geros širdies vyriškis priėmė juos taip pat svetingai. Neilgai trukus vokiečiai pradėjo šeimininkauti Šimonių šeimos namuose, tai nepatiko Šimačiui ir jis jiems pasisakė kad jis yra šių namų vadas, bet vokiečiai pasipiktino tai išgirdę ir jį nužudė. Etmonas pamatė kad yra puolamas jo tėvas ir pats pradėjo juos pulti, bet ir jam nesibaigė geruoju. Paskutinis likęs sūnus Matas palaidojo tėvą ir brolį ir išėjo laimės svetur ieškoti, nes suprato kad čia jam jau nieko nebeliko.
Savo kelionėje Matas sutiko vyrą, kuris sutiko Matui padėti susikurti naują gyvenimą Aukštujuose. Jaunam vaikinui krito ūkininko dukra į akį, jis jai taip pat patiko, tik gaila kad ji jau buvo pažadėta vokiečiui Francui. Bet ji jo nemylėjo, todėl išdrįso pasakyti tėvams, kokį vyrą ji iš tikro myli. Mama priešinosi, bet žinojo kad nenori dukros užtekinti už vyro, kurio ji nemyli, na o tėčiui ši žinia buvo labai džiugi, nes jam labai nepatiko Francas. Mergina pranešė šią puikią žinią ir Matui, jis be galo apsidžiaugė, nes suprato, kad galės ją pagaliau vesti.
Po daugelio metų jiedu jau turėjo daug vaikų, jie...

Darbo tikslas- sudaryti būtinasias programas, pateikti galimų rizikos veiksnių analizę bei nustatyti jų valdymą.
• išsiaiškinti galimas RVSVT rizikas.
UAB „ Viktorijos pyragai“ konditerijos gaminių gamybą ir prekybą vykdys Kaišiadorių mieste, girelės g. 4, iš NT „ Valdos “ išnuomotose patalpose. Patalpos įrengtos atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei taisykles taikomas įmonėms, kurios užsiima veikla susijusia su maisto gamyba ir prekyba. Patalpos įsikūrusios pačiame miesto centre, netoli Algirdo Brazausko vidurinės, Vaclovo Giržado pagrindinės mokyklos. Taip pat netoli yra vaikų darželiai- lopšeliai bei Kaišiadorių specialioji mokykla. Aplinka tvarkinga, geras privažiavimas, teritorija aptverta.
Maisto tvarkymas vykdomas vadovaujantis Geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms, patvirtintomis įmonės vadovo.
Numatoma, kad skyriuje dirbs 8 darbuotojai. Tai generalinis direktorius- įmonės vadovas, vedėjas, vyr. konditeris, 3 konditeriai, 2 pagalbiniai darbuotojai, pardavėja.
Veiklos metu skyriuje bus pildomi šie žurnalai: greitai gendančių maisto produktų priėmimo žurnalas, maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas ,šiluminio apdorojimo temperatūros ir laiko registravimo žurnalas ir valymo darbų registravimo žurnalas.
Konditerijos gaminiai gaminami pagal įmonės vadovo patvirtintas gaminių receptūras.
Ketinama gaminti bandeles, pyragus, tortus, sausainius, pyragaičius, keksus.
2 Personalas, personalo atsakomybių paskirstymas
Generalinis direktorius- įmonės vadovas- vadovauja visai įmonės veiklai, organizuoja, kad būtų įvykdyti numatyt koerciniai finansiniai rodikliai, priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartį, tvirtinti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisykles, kolektyvinę sutartį, darbuotojų pareigines instrukcijas, pareiginius atlyginimus, valandinius tarifinius atlygius, premijavimo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, leisti įsakymus, vykdyti atskiras užduotis, įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.
Vedėjas- tikrina gaminių, gamybos kokybę, sudarinėja konditerinių gaminių technologines korteles, taiso jas.
Vyr. konditeris- - atsakingas už žaliavas, priima jas, patikrina gautų žaliavų kokybę, tikrina šaldytuvų ir sandėlių temperatūrą.
Vyrėjai- gamina konditerinius gaminius pagal sudarytas technologines korteles, palaiko tvarką darbo vietoje, atsakingi už inventorių.
Pagalbiniai darbuotojai- padeda vyrėjams.
Pardavėja- priima iš klientų užsakymus, bei pardavinėja konditerinius gaminius.
3 Būtinosios programos
Būtinosios programos- tai dokumentai, kuriuose nustatytos pagrindinės maisto saugos sąlygos ir veikla, kurios yra būtinos užtikrinti...

Statinio statybos techninė priežiūra, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, jo funkcijos 17
8. Statybos darbų žurnalas, jo paskirtis, turinys 18
9. Darbų priėmimo aktai, jų paskirtis, turinys, įforminimo tvarka 18
10. Darbo laiko apskaitos informacija, jos įforminimas 19
11. Saugos darbe dokumentacija, jos įforminimas 19
12. Išvados ir pasiūlymai 21
13. Naudotų informacinių šaltinių sąrašas 21
1. ĮMONĖS VEIKLOS APRAŠYMAS
Uždaroji akcinė bendrovė „Sivysta“ įregistruota Valstybinės įmonės Vilniaus filialo Registro centre 2002 m. gegužės 16 dieną ir jai suteiktas identifikavimo kodas 125953185 (1 pav.). Įmonės buveinė įsikūrusi Krokuvos g. 8, LT-09314 Vilnius. Įmonės direktorius V. T. Sakalauskas.
UAB „Sivysta“ turi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotą atestatą Nr. 3003 (2 pav.), kuris suteikia teisę įmonei atlikti visus ypatingų statinių, gyvenamųjų, viešojo naudojimo ir kitos ūkinės veiklos pastatų statybos darbus. Šiuo metu bendrovėje dirba 150 darbuotojų, iš jų 8 atestuoti statybos vadovai, 11 kito inžinerinio-techninio personalo. Vidutinė metinė atliekamų darbų apimtis apie 10 mln. Lt Bendrovėje įdiegta tarptautinės kokybės kontrolės ISO 9001:2000 sistema (3 pav.) kuri reglamentuoja veiklos valdymą organizacijoje, susijusį su jos teikiamo produkto ar paslaugos kokybe, ir su organizacijos santykiais su klientais. Diegiama aplinkosaugos sistema ISO 14000 kuri reglamentuoja veiklos valdymą organizacijoje, susijusį su jos veiklos produkto ar paslaugos - poveikiu aplinkai. Visiems atliktiems darbams suteikiama garantija pagal statybos įstatymo reikalavimus.
1 pav. 2pav. 3 pav.
UAB „Sivysta“ pagrindiniai partneriai su kuriais yra pastatytas ne vienas objektas ir kurių darbu liko patenkinti užsakovai:
• AB „Šilduva“ atlieka šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, šaldymo ir oro kondicionavimo sisteminį montavimą bei remontą.
• AB „Lietuvos automatika“ elektros ir automatikos montavimo darbai.
• UAB „Santechnikos verslas“ vandentiekis bei nuotekų šalinimas, šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.
• UAB „Eugensa“ elektros instaliavimas, ryšių ir...

Šią temą pasirinkau remiantis tuo, kad organizacijos daro didelį poveikį mūsų gyvenimui bei pragyvenimo lygiui. Dažnai jungimąsis į organizacijas yra vienintelis būdas patenkinti tam tikrus poreikius. Sėkimingai klestinčios organizacijos sąlygoja visuomenės narių gerovę, o tinkamos valdymo organizacinės sistemos parinkimas yra viena iš įmonės sefektyvios veiklos sąlygų.
Ši tema svarbi praktiniu aspektu. Globalizacijos įtaka organizacijose pastaruoju metu sparčiai didėja, todėl organizacijoms labai svarbu pasirinkti tinkamą organizacinę valdymo struktūrą, kuri suteiktų įmonei konkurencinių pranašumų. Be to, tinkanas organizacinės valdymo struktūros parinkimas lemią organizacijos tikslų ir strategijos įgyvendinimo sėkmę bei veiklos efektyvumą.
Tema nėra nauja. Organizacinės valdymo struktūros bei jų svarba literatūroje nuolat nagrinėjamos. Nuolat besikeičianti verslo aplinka reikalauja kurti vis naujas organizacines valdymo struktūras, kurios sudarytų sąlygas patenkinti naujai iškylančius visuomenės poreikius bei kaip galima efektyviau panaudoti turimus išteklius. Kaip matome tema yra aktuali bei turėtų išlikti tokia ir ateityje.
Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti organizacines įmonių struktūras bei jų valdymo ypatumus.
3. Nustatyti kokiomis sąlygomis tikslinga nauditi vieną ar kita organizacinę valdymo struktūrą.
Šį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiama organizacinės valdtmo struktūros samprata, sudedamosios dalys bei paskirtis. Antroje dalyje analizuojami organizacinių valdymo struktūrų tipai. Iš pradžių pateikiami klasikiniai organizacinių struktūrų variantai, o vėliau pereinama prie modernių. Trečioje dalyje nagrinėjama neformalių organizacinių struktūrų įtaka įmonių veiklai.
Rašydama darbą radau nemažai literatūros apie klasikines organizacines valdymo struktūras. Dažniausiai pateikiama keturi pagrindiniai klasikinių organizinių struktūrų tipai: linijinė, funkcinė, linijinė-funkcinė ir matricinė struktūros. Visos kitos organizacinės struktūros sudaromos koreguojant keturias pagrindines organizacines valdymo struktūras struktūras.
Nagrinėti modernias organizacines valdymo struktūras buvo sudėtingiau, dėl jų įvairovės ir napakankamo literatūros šaltinių kiekio. Be to skirtinguose leidiniuose pateikiami skirtingi naujų organizacinių struktūrų tipai. Nėra vieningo modernių struktūrų klasifikavimo lyginant su klasikinėmis struktūromis. Suklasifikuoti naujų organizacinių struktūrų variantus beveik neįmanoma, nes nėra vieningo požymio, pagal kurį galima būtų jas suklasifikuoti. Šio požymio atrasti nepavyko ir man, nes, kaip pastebėjau, modernios organizacinės struktūros sudaromos prisitaikant...

Svarbiausias valdymo apskaitos objektas yra informacijos apie gamybos išlaidas formavimas. Valdymo apskaita svarbesnį vaidmenį atlieka perdirbimo įmonėse nei prekybos įmonėse, kadangi perdirbimo įmonėse yra daugybė išlaidų susidarymo vietų, todėl yra būtina išlaidas kontroliuoti.
Ekonominės krizės sąlygomis, siekiant išsilaikyti rinkoje bei konkurencinėje kovoje, reikia kuo tiksliau nustatyti gamybos išlaidas bei pagamintos produkcijos savikainą. Tinkamas išlaidų klasifikavimas padeda greičiau ir objektyviau surinkti informaciją apie išlaidas įvairiais aspektais ir įvairiuose valdymo lygiuose. Teisingai apskaičiuoti įmonės gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų savikainą yra viena iš pagrindinių buhalterijos darbuotojų užduočių.
Produkto savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti išlaidų, kad būtų pagamintas vienas ar kitas produktas. Šis rodiklis pateikiamas finansinėje atskaitomybėje, naudojamas vadyboje priimant sprendimus dėl gamybos kaštų mažinimo ir pan. yra labai svarbus informacijos apie įmonės veiklą šaltinis vadovams, priimantiems strateginius ir einamuosius sprendimus dėl įmonės veiklos plėtojimo ar pertvarkymo.
Darbo objektas – UAB „X“ gaminamos produkcijos skaičiavimas.
Darbo tikslas: išanalizuoti UAB „X“ produkcijos savikainos skaičiavimą.
1. Mokslinės literatūros ir informacijos šaltinių analizė.
2. Apibūdinti UAB „X“ ir jos veiklą.
3. Apskaičiuoti UAB „X“ užsakymo savikainą.
4. Atvaizduoti atliktas operacijas Didžiosios knygos sąskaitose.
1. PRODUKCIJOS SAVIKAINA IR JOS KALKULIACIJA
Mokslinėje literatūroje pateikiamas produkcijos savikainos apibrėžimas: savikaina, tai išteklių pinigine išraiška, kurie panaudoti tam tikrais tikslais. Pabrėžiami trys aspektai:
1. savikaina įgauna išraišką naudojant išteklius, t.y. nustatant, kiek ir kokių išteklių sunaudota;
2. sunaudotų išteklių dydis išreiškiamas pinigais;
3. savikaina visada siejama su konkrečiais tikslais ir uždaviniais.
Produkcijos savikainos skaičiavimas padeda surinkti informaciją apie sąnaudas, susijusias su konkrečiais gaminiais arba veiklos sritimis bei jas kontroliuoti.
Kalbant apie produkcijos savikainos kalkuliavimo reikšmę, svarbiausi yra du dalykai:
• kalkuliavimas turi garantuoti pagrįstą produkcijos savikainos nustatymą, jos mažinimo rezervų išaiškinimą ir kontrolę,
• kalkuliavimas turi padėti objektyviai įvertinti išlaidas, jų susidarymą ne tik pagal gaminius, bet ir pagal įmonės padalinius.
Pagrindinis kalkuliavimo tikslas – laiku pateikti informaciją apie produkcijos savikainą, kad įmonės vadovybė galėtų priimti sprendimą, kokią produkciją tikslinga gaminti ir kokiomis kainomis ją parduoti.
Kiekvienai įmonei...

Ieva Simonaitytė (1897 – 1978) – lietuvių literatūros klasikė, kilusi iš Mažosios Lietuvos krašto. Kadangi jos gyvenimas buvo susijęs su šio krašto dramatiška istorija, žmonių gyvenimo budu, jų kalba ir papročiais, tai ir knygos veiksmo vieta – Mažoji Lietuva. Šiame kūrinyje pasakojama graudi istorija apie bajorą Šimonį bei jo vaikus, apie vokiečius, kurie jėga užgrobė jų namus, vėliau ir apie marą, kuris nusinešė daugumos Mažosios Lietuvos gyventojų gyvybes. Senasis Šimonis buvo bajoriškos kilmės, todėl mokė savo vaikus mylėti savo žemę, o motinai Šimonienei svarbiausia buvo, kad vaikai būtų dievabaimingi. Dėl maro išmirus visai šeimai, lieka tik vienas Šimonis – Matas. Nuo jo priklauso Šimonių likimas. Šeimos gelbėtojas yra priverstas išeiti iš savo namų, nes ten įsikūrė svetimi vokiečiai. Ir tokioje sunkioje situacijoje Matas nepasiduoda – jis ateina į Aukštujus, čia įsimyli ir sukuria šeimą. Lieka užmiršta ir Įsros pakrantė, kur kadaise jis užaugo… Apskritai, kūrinyje pasakojama apie Šimonių kartų gyvenimą, juos užpuolusius vargus bei rūpesčius. Skaitant šią knygą, atrodo, lyg gyveni tame laikmetyje, kadangi didelis dėmesys yra skiriamas gamtos aprašymui. Išanalizavus šį kūrinį, iškėliau dvi problemas: tautinės tapatybės išsaugojimas ir žmonių tarpsavio santykiai (t.y. kokia įtaką religija ir tautybė daro...