Pagrindinių ekonominės raidos rodiklių lyginamoji analizė Lietuvoje

ĮVADAS Kiekvienoje šalyje nuolat tiriama įmonių ekonominė veikla, gaunamos jų pajamos, paklausos struktūra, kainų lygis. Pagal gautus duomenis apskaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai, nusakantys ekonomikos būseną. Todėl ekonominė politika, vertindama ekonominius reiškinius remiasi makroekonomikos specialistų pagalba. Pagrindiniai ekonominės raidos rodikliai yra šie: metinis BVP, vartotojų kainų pokyčiai (infliacija), nedarbo lygis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, eksportas ir importas, valdžios sektoriaus skola. Metinis BVP – yra kertinis šalies makroekonominės aplinkos rodiklis, parodantis šalies ekonomikos bendrąjį pulsą. Vartotojų kainų pokytis – rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio, kurį įsigyja, už kurį sumoka ir kurį namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkindami vartojimo poreikius. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – tai yra darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydis, kada darbuotojui yra sumokama už kasmetines atostogas, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos. Eksportas tai prekių pardavimas užsienio pirkėjams, paslaugų teikimas užsienio subjektams. Importas – tai prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo įvežimas (pirkimas) iš užsienio šalies. Valdžios sektoriaus skola, prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis konsoliduota suma. Toliau bus nagrinėjami visi išvardinti rodikliai. Tyrimo objektas – ­­pagrindinių ekonominių raidos rodiklių lyginamoji analizė Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti pagrindinių ekonominių raidos rodiklių lyginamąją analizę Lietuvoje 2015-2019 m. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti metinius BVP ir infliaciją 2015-2019 metų. 2. Išanalizuoti nedarbo lygį, taip pat Išnagrinėti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio analizę 2015-2019 metų. 3. Aptarti eksportą ir importą, bei valdžios sektoriaus skolą 2015-2019 metų. Darbo metodai : mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė, naudojant apibendrinimo, apžvalgos ir refleksijos metodus. LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDOS RODIKLIAI Ekonominiai rodikliai - tai statistinės priemonės, leidžiančios pažvelgti į ekonomiką įvairiais pjūviais, ir supaprastinti jos stebėjimą bei analizę. Ekonominių rodiklių įvairovė tikrai didelė: kainų indeksai, nedarbo ir užimtumo indeksai, vartojimo rodikliai, gamybos rodikliai, valstybės finansų rodikliai ir aibė kitų. Paprastai rodikliai būna sugrupuoti į tris pagrindines plėtros vertinimo grupes – ekonominę plėtrą, socialinę plėtrą ir aplinkos būklę (Azapagic and Perdan, 2008). Ekonomistai (Čiegis, 2010; Čiegis ir Ramanauskienė, 2010) akcentuoja, kad konkrečių rodiklių gausą nulemia tai, kiek jie yra reikalingi sprendimų priėmimui ir valdymui, regionų propagavimui, tyrimams ir analizei. Yra tam tikri ekonominiai rodikliai, kurie parodo, kaip yra vykdoma ekonominė politika. Tokiais rodikliais galime įvardinti: BVP, eksportas ir importas, nedarbo lygis, darbo užmokestis šalyje ir kt. Šie rodikliai parodo realią šalies situaciją ir kryptis, kurias reikėtų tobulinti ar gerinti. Bendras vidaus produktas - yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomiką. SVARBIAUSIAS PAGRINDINIS LIETUVOS EKONOMINĖS RAIDOS RODIKLIS ,,BVP‘‘ V. Gontis (2012), analizęs šalių konvergencijos klausimą, kaip ypatingai aktualų šiandieninėje pasaulio ekonomikoje menkiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, pastebi, kad BVP yra vienas svarbesnių šalių konvergencijos aspektų, kai santykinai vienodėja ar išsiskiria šalių pajamos ir jų indėlis į pasaulio BVP. Apskritai šalių BVP pateikiamas įvairiomis formomis, dažniausiai vartojami yra tokie rodikliai (Gontis, 2012):  realaus BVP metinis augimas;  nominalus BVP nacionaline valiuta;  nominalus BVP kita tvirta valiuta (dažniausiai US doleriais);  BVP nacionaline ar užsienio valiuta, suskaičiuotas pastoviomis kainomis;  BVP perkamosios galios paritetais; Bet kuriuo būdu pateiktas BVP turi savo specialią paskirtį ir grindžiamas tam tikra ekonomine logika. Dažniausiai paplitęs realus BVP augimas, kuris šalyje reguliariai fiksuojamas – kas mėnesį, ketvirtį ar metus. Realus BVP tinkamesnis siekiant įvertinti nacionalinę gerovę (Lawn, 2003). 1. METINIAI BVP 2015-2019 METŲ Pirmiausia analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės veiklos rodiklių tai metiniai BVP. Metiniai BVP 2015-2019 metų pateikti (žr. 1 pav.) 1 pav. Metiniai BVP 2015-2019 metų, mln,. Eur Kaip matome iš 1 paveiksle pateiktų duomenų metinių BVP per nagrinėjamą 2015-2019 metų laikotarpį didelių pokyčių nebuvo. Lietuvoje BVP nežymiai augo. Didžiausias BVP buvo 2019 metais ir jis siekė 48,797 mln., Eur. Lyginant su 2018 m. BVP padidėjo 7,2 procento. 2019 metais BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei žemės ūkio įmonių veiklos rezultatų. BVP 2016 metais padidėjo apie 6 procentus lyginant su 2015 metais. 2017 metais BVP siekė 42,276 mln., Eur. ir buvo didesnis 8,7 procentų lyginant su 2016 metais. 2017 metais didelę įtaką BVP augimui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklių transporto priemonių, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė. 2016 metais BVP buvo 38,889 mln., Eur. ir buvo didesnis 4,1 procentų lyginant su 2015 metais. Labiausiai bendroji pridėtinė vertė augo statybos (15 procentų) ir prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (7,3 procentų) veiklos įmonėse. 2. INFLIACIJA 2015-2019 METŲ Toliau analizuojama iš Lietuvos ekonominės raidos rodiklių, tai infliacija. Infliacija 2015-2019 metų pateikti (žr. 2 pav.) 2 pav. Infliacija 2015-2019 metų, proc Kaip galima matyti iš 2 paveikslo, mažiausia infliacija per nagrinėjamą laikotarpį 2015-2019 metais buvo 2015 metais -0,2 procento. Tai yra defliacija. Pagrindinė priežastis, kodėl infliacija mažėjo buvo valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų sumažėjimas, o rinkos kainų padidėjimas. 2016 metais infliacija sudarė 2,0 procentus. Pagrindinė priežastis, kodėl infliacija didėjo lėmė kainų augimas. 2017 metais infliacija buvo 3,8 procento. Lyginant su 2016 metais buvo 1,8 procento didesnis. 2018 metais infliacija sudarė 1,8 procentą. Lyginant su 2017 metais buvo 2,0 procentais mažesnis. Infliacija pamažėjo tokiu dideliu procentu, nes sumažėjo namų ūkio vartojimas. 2019 metais infliacija sudarė 2,7 procento. Lyginant su 2018 metais buvo 2,7 procentu didesnė. 2019 metais infliacijos padidėjimą lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas. Per 2019 metus prekės pabrango 1,8 proc., o paslaugos 4,8 proc. 3. NEDARBO LYGIS 2015-2019 METŲ Šiame skyriuje analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės raidos rodiklių tai nedarbo lygis. Nedarbo lygis 2015-2019 metų pateikti (žr. 3 pav.) 3 pav. Nedarbo lygis 2015-2019 metų, proc. Kaip galima matyti iš pateiktų duomenų, nedarbo lygis Lietuvoje per 2015-2018 metų analizuojamą laikotarpį palaipsniui mažėjo, tačiau 2019 metais jis vėl pakilo 0,2 procentais. 2015 metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats didžiausias siekė 9,1 procento. Lyginant su 2016 metais buvo 1,2 procento punktu didesnis. 2016 metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,9 procento. Lyginant su 2017 metais buvo 0,8 procentiniu punktu didesnis. Pagrindinė priežastis, kodėl nedarbo lygis 2017 metais mažėjo buvo emigracija. 2017 metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento. Lyginant su 2018 metais buvo 1,0 procentiniu punktu didesnis. Pagrindinė priežastis, kodėl nedarbo lygis 2018 mažėjo taip pat įtakos turėjo emigracija. Vis daugiau žmonių išvažiuoja iš Lietuvos. 2018 metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,1 procento. Lyginant su 2019 metais buvo 0,2 procentiniu punktu mažesnis. 2019 metais nedarbo lygis buvo 0,2 procento punkto didesnis negu 2018 metais. To priežastis tai, kad ekonomikos lygis sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus darbuotojus buvo. 4.VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS 2015-2019 METŲ Toliau analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės raidos rodiklių tai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2015-2019 metų pateiktas (žr. 4 pav.) 4 pav. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2015-2019 metų, Eur. Kaip galima matyti iš pateiktų duomenų, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per analizuojamą laikotarpį didėjo. Kaip galima matyti iš 4 paveikslo duomenų, 2019 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per visą analizuojamą laikotarpį buvo didžiausias ir jis siekė 1296,2 Eur. Lyginant su 2018 metais buvo didesnis beveik 40 procentų. Tokį padidėjimą lėmė nuo sausio 1d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis. 2018 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 924,1 Eur. Lyginant su 2017 metais jis buvo didesnis beveik 10 procentų. 2017 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 840,4 Eur. Lyginant su 2016 metais buvo didesnis beveik 8,5 procentais. 2016 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 774 Eur. Lyginant su 2015 metais buvo didesnis 8,3 procentais. 5. EKSPORTAS 2015-2019 METŲ Toliau analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės raidos rodiklių tai eksportas. Eksportas 2015-2019 metų pateiktas (žr. 5 pav.) 5 pav. Eksportas 2015-2019 metų, tūkst, Eur. 5 paveiksle yra pateiktas eksportas 2015-2019 metų. Kaip galime matyti pagal pateiktus duomenis, eksportas nežymiai augo. 2016 metais Lietuvos eksporto apimtis siekė 22,6 mlrd. Eur, 0,3 mlrd. Eur mažiau negu 2015 metais. 2017 metais Lietuvos eksportas siekė 26,4 mlrd. Eur ir lyginant su 2016 metais, jis padidėjo 3,8 mlrd. 2018 metais Lietuvos eksportas išaugo iki 28,3 mlrd. Eur ir lyginant su 2017 metais buvo 1,9 mlrd. Eur didesnis. 2019 metais Lietuvos eksportas išaugo iki 29,6 mlrd. Eur ir, lyginant su 2018 metais, buvo 1,3 mlrd. Eur didesnis. 1 lentelė. Eksportas METAI METAI MLRD. 2016 METAI 22,6 mlrd. 2017 METAI 26,4 mlrd. 2018 METAI 28,3 mlrd 6. IMPORTAS 2015-2019 METŲ Toliau analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės raidos rodiklių tai importas. Importas 2015-2019 metų pateiktas (žr. 6 pav.) 6 pav. Importas 2015-2019 metų, tūkst., Eur. 6 paveiksle pateiktas 2015-2019 metų importas. Kaip galima matyti pagal pateiktus duomenis, Lietuvos importo apimtis 2016 metais siekė 24,7 mlrd., Eur, 0,7 mlrd., Eur mažiau negu 2015 metais ir jos nuosmukis jau buvo ryškesnis. . Lietuvos importo apimtis 2017 metais taip pat padidėjo 3,8 mlrd., Eur lyginant su 2016 metais ir siekė 28,5 mlrd., Eur. . Lietuvos importo apimtis 2018 metais, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 2,5 mlrd., Eur ir siekė iš viso 31 mlrd., Eur. Lietuvos importo apimtis 2019 metais buvo 31,8 mlrd., Eur ir lyginant su 2018 metais, buvo 0,8 mlrd., Eur didesnė. 2 lentelė. Importas METAI METAI MLRD. 2016 METAI 24,7 mlrd. 2017 METAI 3,8 mlrd. 2018 METAI 2,5 mlrd 7. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLA 2015-2019 METŲ Toliau analizuojama iš Lietuvos pagrindinių ekonominės raidos rodiklių tai valdžios sektoriaus skola. Valdžios sektoriaus skola 2015-2019 metų pateikta (žr. 7 pav.) 7 pav. Valdžios sektoriaus skola 2015-2019 metų, mln., Eur. 7 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį t.y. 2015-2019 metus valstybės skola nuolatos tai augo arba tai mažėjo. Tai vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Didžiausia valstybės sektoriaus skola buvo 2019 m. ir siekė 17523,7mln., Eur. Lyginant laikotarpio pradžia 2015 metus ir pabaigą 2019 metus valstybės sektoriaus skola per šį laikotarpį padidėjo beveik 10 procentų. Jei vyriausybė metai iš metų formuoja deficitinį biudžetą, tai valstybės skola auga. Didžiausia biudžeto deficito priežastis yra ekonomikos smukimas. Šiuo atveju deficitinis biudžeto sudarymas yra pateisinamas, nes visuomenės paklausos plėtimas valstybės skolintomis pajamomis leidžia įtraukti į gamybą laisvus išteklius ir išplėsti nacionalinio produkto apimtį. IŠVADOS 1. BVP per nagrinėjamą 2015-2019 metų laikotarpį didelių pokyčių nebuvo. Didžiausias BVP buvo2019 metais ir jis siekė 48,797 mln., Eur. BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, bei žemės ūkio įmonių veiklos rezultatų. BVP didėjo todėl, kad didėjo vartojimas. 2. Mažiausia infliacija per nagrinėjamą laikotarpį 2015-2019 metais buvo 2015 metais -0,2 procento. Tai yra defliacija, pagrindinė priežastis, kodėl infliacija mažėjo buvo valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų sumažėjimas, o rinkos kainų padidėjimas. 3. Nedarbo lygis Lietuvoje per 2015-2019 metų analizuojamą laikotarpį palaipsniui mažėjo, tačiau 2019 metais jis vėl padidėjo 0,2 procento. 2015 metais nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats didžiausias siekė 9,1 procento. 4. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per analizuojamą laikotarpį 2015-2019 metus nuolatos didėjo. 2019 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo per visą analizuojamą didžiausias ir jis siekė 1296,2 Eur. 5. 2019 metais eksportas buvo didžiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį ir sudarė 29,6 mlrd., Eur. 2019 metais importas buvo 31,8 mlrd., Eur. Pagrindinė priežastis, kodėl importas padidėjo buvo padidėjęs žalios naftos, antžeminio transporto priemonių, katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas. 6. Per 2015-2019 metus valstybės skola nuolatos augo arba nežymiai mažėjo. Tai vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Didžiausia valstybės sektoriaus skola buvo 2019 m. ir siekė 17523,7 mln., Eur. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos statistikos departamento internetinis puslapis [žiūrėta 2020-11-17]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!