Pagrindiniai makroekonomikos parametrai

Pagrindiniai makroekonomikos parametrai • Nacionalinės pajamos • Šalies gamybos apimtis BVP (BNP) • Nedarbo lygis • Infliacija (bendrasis kainų lygis) • Valiutos kursai • Valstybės biudžeto būsena • Valstybės skola 3 pagrindiniai makroekonomikos rodikliai 1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – baigtinių prekių ir paslaugų sukurtų tam tikroje šalyje srautas per metus. Tas srautas išreiškiamas vertina išraiška. Tai leidžia subendravardiklinti įvairius baigtines prekes ir paslaugas. 2. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – parodo šalies piliečių gautos pajamos nepriklausomai nuo to, ar tos pajamos gautos šalies viduje, ar užsienyje. BNP = BVP + šalies gyventojų gautos pajamos užsienyje – užsieniečių pajamos,gautos šalies viduje 1metodas. BVP kaip pridėtinės vertės suma, kuri gaunama iš bendros gamybos apimties atėmus turimą vartojimą. Pridėtinė vertė – kompensacija dirbantiesiems amartizacija (nusidėvejimas) Firmos TP (tarpinis) PV(pridėtinė vertė) GP 1.Ūkinė „išgauna“ a b a + b 2.Duonos kepykla a + b c a + b + c 3. Parduotuvė a + b + c d a + b + c + d 4. Vartotojas a + b + c + d e a + b + c + d + e Bendra: 4a + 3b + 2c + d b + c + d + e 4a + 4 b + 3c + 2d + e b + c + d + e = BVP 2 metodas Išlaidų metodas – kaip galutinių išlaidų baigtinėms prekėms ir paslaugoms pirkti suma Galutinių išlaidų elementai Y = C + I + G + (X + M) Y – bendras vidaus produktas C – namų ūkių vartojimo išlaidos I – investicijos G – vyriausybės išlaidos X – eksportas M – importas 3metodas Pajamų metodas – BVP yra visų gamybos veiksnių dalyvavusių kuriant prekes ir paslaugas pajamų suma • Amortizacija – tai atskaitoma nusidėvėjusio kapitalo suma į amortizacijos fondą (pajamos,kurios padengia nusidėvejimą) • Netiesioginiai verslo mokesčiai : PVM akcizai,muitas, žemės mokestis, verslo mokestis, kelių mokestis. Tie mokesčiai tiesiogiai patenka į nacionalinį biudžetą, tai pats didžiausias biudžeto pajamų šaltinis. • Kompensacijos dirbantiesiems , kurios apima ne tik darbo mokestį ir algos, bet įmokas į soc,draudimo fondą – pensijos fondas • Pelnas – tai bendrovių pelnas, nes individualus savininkų pjamos apmokestinamos pelno mokesčių • Renta (rentos mokėjimai) – apima pajamas,gaunamas išnuomavus žemę ir kitus • Grynosios palūkanos – tai palūkanos, kurias gauna bendrovė • Individualių savininkų pajamos Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai • Bendrasis vidaus produktas(BVP) • Bendrasis nacionalinis produktas(BNP) • Grynasis vidaus produktas • Grynasis vidaus arba nacionalinės pajamos • Asmeninės pajamos • Grynosios asmeninės pajamos arba disponuojamos pajamos BVP – pajamos, sukurtos ir gautos Lt plius užsienio gamybos veiksnių pajamos gautos Lt minus Lt piliečių pajamos gautos užsienyje. REALUSIS MAKRO MODELIS Uždaroji ekonomika atvira ekonomika Y = C + I +G Y = C + I +G + (X + M) (bvp) Naudojama nacionalinės sąskaitų sistemos klasifikacija, pagal kurią visi ekonomikos vienetai yra suskirstyti į atskiras grupes. NSS – tai sistema apibūdinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir turtą; sukurta 1938m ir nuolat tobulinama Pagal NSS visi ekonominiai vienetai skirstomi į 4 sektorius: 1. Namų ūkiai – individai šeimos ir nekomercinės organizacijos ( pvz: profsąjungos,labdaros bei mėgėjų sporto draugija) 2. Įmonės 3. Vyriasybės sektorius – apima įvairaus valstybinio lygio (centrinės,regioninės,valdžios ir instrukcija) nuosavybę ir valstybinį vartojimą 4. Užsienio šalių subjektai – tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio valstybėmis Lietuvoje šiuo metu iškiriami 5 valdžios lygiai 1. Pirmasis – visa Lt teritorija 2. Antrasis – aukštesnio rango regionai 3. Trečiasis – apskrytis 4. Ketvirtasis – savivaldybės 5. Penktasis – seniūnijos Baziniai metai – tai pasirinkti metai, kurių kainos lygis laikomas atskaitiniu,t.y. pagal kuriuos bus lyginamas ateinančių metų kainų lygis. Realusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų,pagamintų per tam tikrą laiką suma, įvertina bazinių metų kainomis. Nominalusi BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų,pagamintų per tam tikrą laiką suma apskaičiuota faktiškomis kainomis. Kainų lygio kitimą galima paskaičiuoti įvairių indeksų pagalba. Dažniausiai yra naudojami šie indeksai: 1. BVP defliatorius 2. Vartojimo prekių kainų, indeksas 3. Pramonės produkcijos gamintojų pardavimų kainų indeksas 4. Statybos kainų indeksas 5. Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas 6. Ekspertuojamos bei importuojmas produkcijos kainų indeksas 1. BVP defliatorius arba BVP kainų indeksas – rodiklis parodantis vidutiniška šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą. BVPdefl. = (NBVP) / (RBVP)*100% NBVP – nominalusis BVP RBVP – realusis BVP Metai Jautienos kg/kaina Lt Jautienos kiekis kg Nominalusis BVP (Lt) Kainų indeksas Realusis BVP (Lt) 1 6 11 66 6/8*100=75% 88 2 7 12 84 7/8*100=87.5% 96 3 8 13 104 100.0 % 104 4 9 14 126 9/8*100=112.5% 112 5 10 15 150 10/8*100=125% 120 2. Vartojimo prekių kainų indeksas ( CPI) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis,apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę išraiška atskirais laikotarpiais tai dažniausiai vartojama rodiklis pragyvenimo lygio dinamikai įvertinti. Lt šiuo metu vartojimo krepšelį sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugas CPI Lt apskaičiuojamas vadovaujantis Lasperso formule. Pavadinimas Kiekis , Lt Kaina 2000 m 2004 m Kojinės 12 2 7 Bandelės 25 0,55 2 Knygos 6 12 30 Marškiniai 3 12 25 3. PPI – apdirbamosios ir išgaunamosios 4. BPI – atrinktų statybos objektų užbaigimo kaštų 5. PIAP – danamikos rodikliai Eksportojamos – rodikliai parodantis parduodamų BVP yra panaudojamas nusidėvejusioms konkrečiais apimtis,sumažinta amortizacinių atskatymų dydžiu GrVP = BVP – De Nacionalinės pajamos – dalis pajamų, kurias gauna šalies piliečiai,cirkuliuoja iš vienos šalies į kitą ir taip sudaro gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautus. BNP(Y) = C + I + G + NX + NIF Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas (NIF) – tai gamybos veiksnių pajamų gautų už šalies (pvz. Lt) gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas ir užsienio gamybos veiksnių, teikiančių paslaugų šalies (pvz. Lt) ekonomikai,pajamų skirstimas. Pvz. Imame vieną konkrečią gamybos veiksnį – darbą Grynųjų pajamų iš darbo srautas = lietuvių dirbančių užsienyje gauti atlyginimai minus užsienio piliečių gautos pajamos už darbo Lt BNP = BVP + NIF NIF = IFd – IFr IFd = Wr + ir + Rf +f IFd – šalies piliečių gamybos veiksnių pajamų, gaunamų užsienyje,suma , Lt Wr – užsienyje dirbančių šalies piliečių piniginiai pervedimai savo šeimoms tėvynėje , Lt ir – palūkanų pajamos iš užsienio , Lt Rf – nuomos pajamos iš užsienio. Lt f – pelno pajamos iš užsienio, Lt IFf = Wd + id + Rd + d IFf – užsienio piliečių gamybos veiksnių pajamų gaunamų konkrečioje šalyje,suma , Lt Wd – šalyje dirbančių užsieniečių piniginiai pervedimai savo šeimoms užsienyje, Lt id – palūkanų pajamos į užsienį, Lt Rd – nuomos pajamos į užsienį, Lt d – pelno pajamos į užsienį, Lt Kai šalies piliečių gamybos veiksnių pajamos iš užsienio yra mažesnės negu užsienio piliečių pajamos konkrečioje šalyje NIF c > 0 Kiekvienas papildomas pajamų vienetas padidina vartojimą dydžiu,kuris mažesnis nei vienetas,t.y padidėjus pajamoms (dalis pajamų prieaugio naudojamui, o likusi dalis gali būti taupoma. Vidutinis polinkis vartoti (APC) – vartojimo apimties ir pajamų santykis APC = C/Y Didėjant pajamoms , APC mažėja, vadinasi daugiau disponuojamų lėšų lieka taupymui TAUPYMO FUNKCIJA Y = C + S ir S = Y – C 1. Namų ūkiai gauna pajamos iš darbo ir iš kapitalo nuosavybė šios pajamos lygios ekonomikoje sukurtam produktui Y 2. Namų ūkiai kiekvienas gali spręsti kokią dalį visų ių pajamų jie nori išleisti (skirti reikalingų prekių ir paslaugų, pirkimui) ir kokią dalį jie nori sutaupyti. C – vartojimas S – taupymas Taupymo funkcija – taupymo apimties priklausomybė nuo disponuojamų pajamų. Ribinis polinkis taupyti (s) koeficientasapskaičiuotas kaip santaupų prieaugio santykis su disponuojamų pajamų prieangiu. s = 1 = c + s Kadangi ribinio polinkio taupyti ir ribinio polinkis vartoti koeficientų suma visada lygi 1. s = 1 – c c = 1 – s Vidutinis polinkis taupyti APS = 1 – APC (nes vidutinio polinkio taupyti ir vidutinio polinkis vartoti suma irgi visada lygi 1) Autonominis vartojimas – tai vartojimas kuris nepriklauso nuo nacionalinių pajamų dydžio ar jo pokyčio. 1. Vartojimo gerovė – materialusis ir finansinio turto kainų kitimas a) Materialusis – žemė,namai,mašinos,buitinė technika,jachtos) b) Finansinis – grynieji pinigai,akcijos,pensijos,draudimo polisai,pensijos,santaupos. 2.Lukesčiai – susiję su piniginėmis pajamomis kainomis,prekių ir paslaugų asortimentu. a) laukiant prekių brangimo ar trūkumo – vartojimas padidėja, mažiau taupoma b) jei laukiamas kainų mažėjimas,vartojimas sustabdomas atidedamas vėlesniam laikotarpiui,daugiau taupoma 3.Vartotiškas kreditas – galimybė naudotis kreditais Kartojimas gali būti didinamas ar mažinamas priklausomai nuo to,kiek vartotojas yra JAV įsiskolinęs a) Jei įsiskolinimas jau yra didelis,jie vartojimą mažins b) Jei įsiskolinimas nedidelis,vartojimas gali didėti vartojimo funkcija pasistūmės į dešinę,o taupymo į kairę. 4.Mokesčiai Kai asmeniniai pajamų mokesčiai didėja,jie“suvalgo“ gyventojų didesnę pajamų dalį ir taip mažiau pajamų lieka vartojimui. Vartojimo funkcija judės į kairę. Bendruoji pasiūla ir bendroji paklausa svarbios tuo, kad jos atspindi visų pirkėjų ir visų pardavėjų elgesį visumoje. Visos šalies rinkos yra sujungtos į vieną. Atskirų prekių ir paslaugų kainos – sujungtos į vieną bendrą kainą – kainų lygį. Individualioji pasiūla bei jų pokyčiai P ir Q. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla – P ir Y ašių pagalba P – kainų lygis šalyje Y – realusis BNP Bendroji paklausa (AD) = suma galutinių prekių ir paslaugų,kurias įvairūs pirkėjai – privatūs asmenys,verslo formos valstybė,užsienio valstybių ūkio subjektai – nori ir gali įsigyti esant tam tikram kainų lygiui. Patenkindami savo poreikius prekėms ir paslaugoms minėtų keturių sektorių pirkėjai patiria išlaidas. Bendrosios išlaidos(AE) – tai prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų suma. Supaprastintas modelis AD = C + I Mišri uždara ekonomika: AD = C + I + G Atvira ekonomika AD = C + I + G + NX Bendroji paklausa yra keturių ūkių sektorių paklsausos: 1. Visų namų ūkių paklausa 2. Firmų paklausa ir investicijos 3. Vyriausybės paklausa prekėms ir paslaugoms 4. Grynojo eksporto paklausa Pagrindiniai 3 veiksniai lemiantys bendrosios paklausos kreivės formą 1. Palūkanų poveikis – kylant kainų lygiui, kyla palūkanų norma -> mažėja išlaidos investicijoms (namams,žemei) 2. Turto poveikis – pinigų santaupų nuvertėjimas dėl infliacijos (padidėkusio kainų lygio). Infliacija sumažina gyventojų turto realiąja vertę (jie tampa skurdesni) -> skatina mažiau vartoti 3. Importo poveikis – šalyje kylant kainų lygiui,šios šalies prekės tampa brangesnės palyginus su užsienio šalies prekėmis, todėl bus daugiau importuojama: užsieniečiai pirks mūsų prekių mažiau,nes jiems mūsų prekes bus pabrangę -> mažės eksportas Bendrosios paklausos pokytį įtakojantys veiksniai: 1. Bendras kainų lygis šalyje – kuo kainų lygis didesnis,tuo mažiau vartojama,kuo kainų lygis žemesnis – tuo namų ūkių vartojimas didesnis. 2. Namų ūkio vartojimo išlaidos pasikeitimai 3. Firmų investicijų išlaidų pasikeitimai 4. Grynojo eksporto išlaidų pasikeitimai Pusiausvyros nacionalinis produktas ( Ye) ◦ Toks BNP, kuris atitinka bendrąją paklausą (AD) ◦ Pajamų ir produkto lygis,kuriam esant numatomos išlaidos yra lygios faktiškam produktui ◦ Nėra nenumatytų atsargų,t.y. visos išlaidos yra numatytos Ye nustatymo būdai: Y = AD Supaprastintas modelis : Y = C + I Tačiau bendroji paklausa (AD) lygi pasiūlai (Y) nevisada.Tam gali turėti įtakos. Nenumatytos investicijos ( Iu) - tai gamybos apimties perteklius viršijantis bendrąją paklausą ; nenumatytas atsargų padidėjimas : Iu = Y – AD Kai šalyje yra nenumatytų investicijų bendroji paklausa nėra lygi pagaminto produkto dydžiui Gamybos apimtis Bendroji paklausa Nenumatytos atsargų pasikeitimas Gamybos apimties kitoms 200 300 -100 250 300 -50 300 300 0 pusiausvyra 350 300 +50 400 300 +100 Bendroji makroekonomikos pusiausvyra , kai S = I Santaupos turi būti lygios numatytoms investicijoms Multiplikatorius - koeficientas,rodantis kiek kartų pasikeis pusiausvyrą atitinkanti bendrasis nacionalinis produktas,pasikeitus bet kuriam bendrųjų išlaidų elementui Taupymo paradoksas – namų ūkių paslaugų daugiau taupyti mažina nacionalines pajamas ir pakerta taupimo galimybes Kuo namų ūkiai daugiau taupo,gamintojai priversti mažinti gamybos apimtis.Tai mažina bendrąjį nacion,produktą ir galiausiai bendrąsias nacion.pajamas Produktų pasiūla mažėja, kas skatina didinti kainas – kyla kainų lygis,infliacija didėja,gyventojų nerimas santaupos nuvertėja.Mažėja gyventojų užimtumo lygis, didėja nedarbas. Taupymo paradoksas rodo ekonomikai kaip visuma taupymas nėra naudingas Politika tikslai: 1. Visiškas užimtumas 2. Subalansuota plėtra 3. Kuo maažesnis ekonomikos ūkiniai svyravimai 4. Infliacijos tempai išderinti ekonomikos plėtros Pagrindiniai fiskalinės politikos įgyvendinimo priemonės: 1. Mokesčiai (jų namas,sąlygos) – svarbiausios biudžeto išlaidos 2. Vyriausybės išlaidos 3. Vyriausybės transferiniai mokėjimai Transferiniai mokėjimai – visi vyriausybės mokėjimai asmenims šeimoms,organizacijoms,teikiami be jokių prekių ir paslaugų ekvivalento: Pvz:soc,draudimas. Pajamos 1.Mokėstinamos pajamos a)Tiesioginės mokesčiai b)Netiesioginės Pagal apmokėstinimo būdą a)regresinis apmokėjimas b)progresinis c)proporcingas Nacionalinėje sąskaitoje išskiriamos nacionalinės produkto apyvartos stadijos 1. Gamyba 2. Paskirstymas 3. panaudojimas 3 apmokėjimo rūsys 1. Gamybos apmokėstinamas 2. Pajamų paskirstimo apmokestinimas 3. Pajamų panaudojimas Nemokėtinamos pajamos – kitas pajamų šaltinis: Pvz: pajamos iš valstybės nuosavybės,turto nuomos ar pardavimo rinkos Biudžetas Valstybės biudžetas – vyriausybės pajamų ir išlaidų saldas fiksaciniamas metams F – biudžeto saldas Bi – valstybės biudžeto pajamos G valstybes išlaidos prekėm ir paslaugom Tp – transferiniai mokėjimai Deficitinis – išlaidos didesnės nei pajamos,biudžeto saldas yra neigiamas Perteklinis – išlaidos mažesnės nei pajamos,biudžeto saldas yra teigiamas Subalansuotas – išlaidos lygios pajamoms biudžeto saldas lygys nuliui Nediskretinė politika – tai savaive veikiančios biudžeti politikos priemonės Vyriausybės įgyvendina skatinančių fiskalinę politika 1. Didinamos vyriausybės išlaidas 2. Mažinami mokesčiai arba didinamos transferinės išmokos 3. Didinamos vyriausybės išlaidos IR mažinami mokesčiai arba didinamos transferinės išmokos Rezultatas didėja biudžeto deficitas Vyriausybės skolinasi lėšas iš šalies gyventojų Vyriausybė kuria naujus pinigus Ekonomikos pakilimo atvejų Žemas nedarbo lygis Sparčiai auganti infliacija,augantis kainų lygi Bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą Vyriausybė gali Mažinti savo išlaidas Didinti mokesčius arba mažinti transferines išmokas Monetarinė politika – valstybės rengiamų ir vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, reguliuojanti ekonominius procesus, pinigų kiekio ir palūkanų normos kontrolės būdu. Pinigų , jų funkcijos ir pinigų paklausa Barteriniai mainai – prekyba,paremta natūriniais mainais, t.y. kai prekių savininkai nenaudoja pinigų ir už atiduodamą prekę gauna kitą prekę, kuri yra jiems naudingesnė Pinigai –tarpininkas,naudojamas perkant prekes ir paslaugas, tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, supaprastinantis ir palengvinantis prekių mainus. Pagal likvidumą pinigai klasifikuojami i 4 grupes: 1) M1 – grynieji pinigai (monetos,popieriniai pinigai),čekiuose,indėliuose,kelioniniai čekiai. 2) M2 – M1 plius taupomieji ir trumpalaikiai čekiai 3) M3 – M2 pinigai plius ilgalaikiai terminuoti indėliai 4) L – M3 pinigai plius kiti aktyvai (pvz: patvirtinti banko vekseliai Ekonomikos moklse , tyrinėjant pinigų pasiūla, dažniausia nagrinėjami M1 pinigai. Būtent M1 pinigai yra svarbiausi pinigų / monetarinės politikos priemonė. Kodėl? 3 Motyvai 1) Sandėlio motyvas – grynųjų pinigų laikymas,kadangi pinigų mokėjimas ir įplaukos nesutampa. Nedidelės vertės sandoriams sudaryti 2) Apsidraudimo motyvas – išankstinis nustatymas laikyti pinigus, tokių poreikių tenkinimui, kurių tikslus pobūdis dar neaiškus. Apsidraudimas nuo nežinomybės. 3) Spekuliatyvinis motyvas – grynųjų pinigų paveikimas palūkanas duodančių nerizikingų fanansinių turtu. Nuo ko gi priklauso paklausa gryniesiems pinigams (M1), 3 pagrindiniai veiksniai: 1) Realiojo BNP kiekis 2) Palūkanų norma 3) Kainų lygis (infliacija) Pinigų pasiūla : Bankai ir CB M.P. vyriausybė įgyvendina per bankininkystės sistemos struktūros t.y. 1) Centrinis valstybės bankas 2) Komerciniai bankai 3) Taupymo įstaigos Kaip ir iš kur atsiranda pinigai? Siaurąja prasme – spausdinami,kaldinami Plačiąja prasme – pinigai „atsiranda“ arba „dingsta“ , nes yra vykdoma monetarinė politika Bendroji pinigų pasiūla gali būti padidinta tuomet, kai bankai sukuria naujas atsiskaitymo sąskaitas ir taip sudaro sąlygas skolintis pinigus. • Indėlių atidarymo tvarką nustato ir kontroliuoja valstybė • Tai vyriausybė daro per šalies centrinį banka (CB) • CB nustato limitą, kurį turi turėti bankai grynaisiai pinigais savo seifuose arba centriniame banke. Makroekonominiais terminais – centrinis bankas nustato būtinųjų rezervų norma. Būtinieji rezervai – rezervai, kurios bankas privalo laikytis grynaisiais pinigais, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Rs = Rf – E Rf – faktinių rezervų suma E – perteklinių rezervų suma Būtinųjų rezervų norma (Rn) – komercinio banko indėlių dalis,perversta į būtinuosius rezervus. Rn = Būtinųjų rezervų suma(Rs) / čekinių indėlių suma banke (D) Banko balansas – banko turtas ir skolų sąrašas tam tikru momentu Banko turtas (banko aktyvas) – paskolintų lėšų visuma, visų rūšių indėliai ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Kiek ilgai pinigai didės ir dauginsis? Ar yra kokia riba? • Tai priklauso nuo M1 pinigų multiplikatoriaus • M1 pinigų pasiūla didėjo tol, kol pertekliai rezervai prilygsta būtinųjų rezervų dydžiui • M1 pinigų pasiūla čekiniuose indėliuose padidės tokia suma kuri yra lygi pradinių perteklių rezervų ir pinigų multiplikatoriaus sandaugai ∆D – pinigų M1 prieugio čekiniuose indėliuose E – pradinių perteklių rezervų suma mM1 – M1 pinigų multiplikatorius Nuo ko priklauso pinigų M1 multiplikatorius? Nuo būtinųjų rezervų normos. Rn – būtinųjų rezervų norma Pinigų prieaugis čekiniuose indėliuose =80*5=400Lt Bendras M1 pinigų kiekio (pasiūlos padidėjimas) Kaip tą balansą užtikrinti? Pagrindinės 3 priemonės, kuriomis vyriausybė (CB pagalba) siekia užtikrinti ūkis plėtra BE didelės infliacijos 1) Būtinųjų rezervų norma (Rn) ◦ Norint padidinti pinigų M1 pasiūla, būtinųjų rezervų norma (Rn / yra mažinama. Bankų galimybės teikti kreditus didėja. ◦ Norint M1 pinigų pasiūla sumažinti Rn yra didinama. Bankų galimybės teikti kreditus mažėja NEDARBAS Nedarbo lygio šalyje rodiklis – vienas iš 3 pagrindinių makroekonominių rodiklių. Kuo didesnis ar net visiškas užimtumas – bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas Gyventojai – nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje Darbo jėga (LF) – visi sulaukę 16metų šalies gyventojai, tiek dirbantys Užimti gyventojai (L) –dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose atliekantys karinę tarnybą, esantys įkalinimo įstaigose. Bedarbiai (U) – nedirbantys darbindo amžiaus darbingi asmenys nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užregistravę gyvenamosios vietos darbo valstybinėse darbo biržose kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui. Darbo jėgai nepriklauso: • Asmenys iki 16 metų • Studentai • Ligoniai • Namų šeimininkės • Pensininkai Darbo jėga sudaro dirbančiųjų skaičius ir bedarbių skaičius LF = L + U Kodėl egzistuoja nedarbas? Nedarbo priežastys: 1.Tekamasis nedarbs (Uf) – nedarbo forma, atsirandanti • Gyventojams savo noru keičiami gyvenamąją vietą ir profesiją • Esant atleistam darbo • Ieškant naujo darbo • Pirmą kartą patekus į darbo rinką Tekamasis nedarbas neišvengiamas. Gali būti net pageidaujamos žmonės pareidami į geresnį darbą, gauna didesnes pajamas, kaip racionaliau paskirstoma darbo jėga ir padidėja BNP 2. Struktūrinis nedarbas (Us) – nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant jėgos paklausos. • Atsiranda kai keičiasi gamybos technologijos, bendros paklausos struktūra • Darbuotojų turimi įgūdžių nebepatenkinami pasenę • Strukturiniai bedarbiai turi persikvalifikuoti • Strukturinio nedarbo trukmė ilgesnė nei tekamojo 3.Ciklinis nedarbas (Uc) – nedarbas atsirandantis esant žemai darbo jėgai paklausai visose šalies sferose, regionuose • Ciklinį nedarbą sukelia šalies ekonominis nuosmukis, gamybos nuosmukis • Didėjantį ciklinį nedarbą iššaukia bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas Bedarbių skaičių galima paskaičiuoti pagal formulę: U = Uf + Us + Uc U – bedarbių skaičius Uf – tekamasis nedarbas Us – struktūrinis nedarbas Uc – ciklinis nedarbas Visiškas užimtumas (Ef) – maksimalus darbo jėgos panaudojimo lygis, kai ekonomikoje egzistuoja tik tekamasis ir struktūrinis nedarbas ir jie neviršija leistinų ribų. Kadangi nedarbas šalyje egzistuoja esant kaip vadinamam visiškam užimtumui, visiškas užimtumas gali būti dar laikomas natūraliu nadarbo lygiu (NUR) NUR = (Uf + Us/LF)*100% Priimta laikyti, jog esant 4 - 6% nedarbo lygiui,šalyje ekonominių problemų Nedarbo pasekmės: Makroekonominiai nuostoliai – nuostoliai plačiąją prasme, kai nedarbo lygis viršija natūralų nedarbo lygį. Negalima nagrinėti prekių ir paslaugų tiek,kiek leidžia potenciali BNP gamybos galimybių kreive Negalime didinti metinio vartojimo prekių (C) investicijų (i) srauto Prislegtasis nedarbas – kai žmogus nusivylęs darbo paieška, nutraukia paieškas kaip beviltiškas, tuo pačiu sumažindamas ir darbo jėgos skaičių. Paslėptasis nedarbas – situacija, kai dalis žmonių negaudami pastovaus jų kvalifikaciją atitinkančio darbo sutinka dirbti bet kokį darbą. Taip pat ir tada, kai žmonės dirba ne visu pajėgumu arba su pastoviomis Nedarbo lygis (UR) – asmenų, galinčių ir norinčių darbti, tačiau nerandančių tinkamo darbo santykis su visais darbingais gyventojais. UR = U/LF*100% U – bedarbių skaičius LF – darbo jėga Mikroekonomin,nuostoliai – nuostoliai siaurąja prasme, padaryti žmogui Darbas – pajamų šaltinis, netekus darbo • Prarandamas pajamų šaltinis • Jei turėta santaupų, jei pradedamas vartoti, o ne investuojamos ar laikomos bankuose • Prarandama kvalifikacija • Psichologinės problemos,depresijos,savižudybių skaičius didėjamas Nedarbo mažinimo priemonės skirstomos į dvi grupes 1. Priemonės didinančios darbo pasiūla 2. Priemonės didinančios darbo paklausą Darbo pasiūlą didina: 1. Darbo rinkos paslaugų tobulinimas – gerinama informacija apie laisvas darbo vietas 2. Deficitinių specialybių darbuotojų rengimas, mokymo programų rengimas ir tobulinimas 3. Pajamų mokesčio sumažinimas Darbo paklausą didina 1. Ekonomikos, ypač paslaugų sektoriaus augimas 2. Vartojimo augimas 3. Naujų darbo vietų kūrimas Tarptautinė prekyba T,p – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Procesui būdingi 2 pagrindiniai bruožai: 1. T,p, vyksta tarp dviejų ar daugiau šalių 2. Prekyboje naudojamos įvairios valiutos, kurioms būdingi kurso svyravimai. O dėl ko šalys prekiauja viena su kita mainai ir specializacija atsirandantys dėl skirtingų gamybos sąlygų skirtingose salyse? Natūralios priežastis Afrikoje – auga bananai Lt – auga rūgiai Brazilija – kava Prancūzija – vinuogės Absoliutus pranašumas – sugebėjimas gaminti prekes sunaudojant darbo sąnaudų produkcijos vienetui mažiau negu kitose šalyse. Palyginamasis pranašumas – šalies pranašumas sąlygotas specializacijos , kuri kyla dėl skirtingų alternatyviųjų kaštų. Mokėjimo balasas – sąskaitos, rodančias šalies prekybos ir finansinius sandėrius tarp valstybių per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus, padarytas dvigubo įrašo principu. Kai iš operacijos gaunamos valiutinės pajamos, mokėjimų balanse šios pajamos žymimos pliuso ženklu (+) Kai pinigai palieka šalį – minuso ženklas ( - ) Mokėjimų balansas – yra dviejų sąskaitų suma. Einamoji sąskaita – rodanti tarptautinių prekių, paslaugų ir kitų grynųjų pajamų judėjimą, tarp valstybių per tam tikrą laiką , dažniausiai per metus: (krovinių ir keleivių pervežimas; draudimo ir tranzito mokesčiai; pašto perlaidos; dovanos; pensijos; subsidijos; dividendai, palūkanos). Kapitalo sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinių finansinių aktyvų sandėrių apimtį tarp valstybių per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus. Mokėjimų balansas gali būti 3 rūšių : 1. Deficitinis – jei einamoji ir kapitalo sąskaitos – abi yra dificitines. 2. Subalansuotas – jei deficitinė yra kuri nors viena sąskaita, o kita perteklinė 3. Perteklinis – jei vienas, kurios nors sąskaitos perteklius yra didesnis už kitas sąskaitos deficita. Laisvoji prekyba – tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų. Protekcionizmas – vyriausybės vykdoma ekonominė politika, sauganti nacionalinę ekonomiką, nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti užsienio rinką. Muito tarifai – mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma Kvota – administracinė priemonė produkcijai arba prekybai apriboti.tam tikras nustatytas kiekis prekių kurio negalima viršyti. Embargas – draudimas išvežti iš kurios nors šalies ar įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertibin popierius. Infliacija – bendrojo kainų lygio kitimas, pasireiškiantis piniginio vieneto pakamosios gabos smukimu. Valiutos kursas – nacionalinio piniginio vieneto kaina, išreišta kitos šalies piniginiais vienetais. Lankstaus plaukiojančio kurso sistema – valiutos kurso reguliavimo metodas, kai valiutos kursas keičiasi priklausomai nuo valiutos paklausos iki pasiūlos pokyčių. Fiksuoto valiutos kurso sistema – valiutos kursas reguliavimo metodas, kai vyriausybė įsipareigoja palaikyti tam tikrų valiutos keitimo kursą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!