JUOZAS APUTIS – tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam buvo žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. Kaip sako literatūros kritikai, Juozas Aputis sukūrė jautrios dvasinės sandūros veikėjo tipą, o žmogų vaizduoja su empatija. Bendra J. Apučio kūrybos tema – žemdirbio kultūros ir lietuvių tautos likimas istorijoje. Rašytojo proza atspindinti okupuotos tautos būseną, yra persmelkta rūpesčio, nerimo ir graudulio. Lietuvių literatūroje Apučio novelė reikšminga ne dėl kūrybinių ieškojimų ar modernizmo bandymų, jo asmeninio savitumo esmė – aiški autoriaus dorovinė pozicija, etinis žmogaus vertinimas, humanistinio dvasingumo įtaiga.
Novelės menininkas, sukaupė lietuvių realistinės prozos patirtį ir suteikė jai modernių bruožų. Jo novelėse, kadangi tęsė Biliūno tradiciją, tarytum atgimsta Biliūno dvasia, kurią galima atpažinti iš jautrios, jausmingos kalbos, nuoširdaus bendravimo su skaitytoju, iš demokratiškų nuostatų, būdingas artimas dėmesys paprastam žmogui, skriaudos tema, kreipimasis į žmogaus sąžinę, dorovinių principų teigimas. J. Apučio novelės, savo lyriškumu ir grauduliu primena sentimentalią Vienuolio prozą. Liaudišku komiškumu ir tikroviškais charakteriais rašytojas yra artimas P. Cvirkai. Simpatijos paprastiems veikėjams, lydi jų nelaimių, gyvenimo vargų apmąstymai, problemų sprendimų ieškojimai, teikiantys Apučio kūrybai intelektualumo. Filosofiškas požiūris į tautos ir žmogaus egzistenciją, primena J. Grušo ir J Marcinkevičiau idėjinius kūrinius. Dėl polinkio viską apmąstyti, ieškoti sprendimų, Apučio novelės kartais įgyja eseistinių ir publicistinių bruožų. Tradicinę kaimo gyvenimo ir paprasto žmogaus tematiką, rašytojas praturtina psichologine gelme, po tekste slypinčiais filosofiniais apmąstymais, humanistinėmis nuostatomis, demokratinių idealų teigimu. Dėmesingumas vidiniam žmogaus pasauliui, kaip tik ir yra esminis moderniosios literatūros požymis. Kaimo pasaulį galima laikyti svarbiausiu Apučio įkvėpimo šaltiniu, pasaulėjautos pagrindu. Rašytojas darniai įsijungia į lietuvių tautinės literatūros tradiciją.
„Dobilė“, 1954 m. naktis.
„Dobilė“ – vienas tipiškiausių J. Apučio kūrinių. Kūrinyje išryškintos dvi svarbios temos, sukuriančios dramatinę įtampą. Dobilė (karvės vardas) – lietuviškosios kaimo kultūros nuoroda, 1954 m. naktis – istorinio laiko sutemos. Novelėje yra vaizduojama, kaip nuo...
Šį darbą sudaro 2003 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!