Pagrindiniai graikų mitai

titanas Japetas. Prometėjas, nors pats buvo titanas, rėmė Dzeusą, kovojusį su jo gimine.
nesugebėjo skirti metų laikų. Prometėjas išaiškino žmonėms, kodėl žvaigždynai bei
šviesuliai pateka ir nusileidžia, išmokė skaičiavimo ir rašto. Be Prometėjo, žmonės nebūtų
gebėję prisijaukinti gyvulių, pasistatyti laivų, pasigaminti vaistų, išsikasti metalų, suprasti
sapnų ir kitų pranašingų ženklų. Kitaip tariant, titanas Prometėjas atnešė žmonėms
dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir padarė juos kultūringus. Tai milžiniška dovana, nors ji
tebuvo menka absoliutaus žinojimo dalelė – žmonėms vis dėlto neleista žinoti ateities ir
suprasti daugelio kitų dalykų. Titanas, turėdamas ateities matymo galią, žinojo, kad dėl
savo poelgio sulauksiąs bausmės, bet negalėjo jos išvengti: nei apsukrumu, nei atvirai
priešinantis neįmanoma pakeisti už Dzeusą viršesnių trijų lemties deivių Moirų valios.
Dzeusas už jo nustatytos tvarkos griovimą rūsčiai nubaudė Prometėją: įsakė kalviui
Hefaistui jį prikalti prie uolos tolimuose Kaukazo kalnuose, kur atskrisdavęs erelis ir
lesdavęs jo kepenis, o šios vis ataugdavo. Prometėjui buvo lemta kentėti prirakintam ilgus
amžius, kol jį išvadavo garsus karžygys Heraklis. Dzeuso nubaustą titaną žmonės garbino
kaip savo geradarį, laikė net žmonijos sukūrėju, kultūros nešėju.
Sizifo mitas
Sizifas laikytas Korinto miesto įkūrėju ir pirmuoju karaliumi. Jis visoje Graikijoje garsėjo
įvairiomis žiniomis ir gudrumu. Sizifas permanydavo ir žmonėms išduodavo dievų
paslaptis. Už tai supykęs Dzeusas nusiuntė pas Sizifą mirties dievą Tanatą. Tačiau Sizifas ir
jį sugebėjo pergudrauti: sukaustė Tanatą grandinėmis ir taip pralaikė kelerius metus. Dėl
to sutriko pasaulio tvarka – žmonės nustojo mirti. Tik Dzeuso pasiųstas karo dievas Arėjas
išlaisvino mirties dievą Tanatą, kuris iš karto pasirinko Sizifą savo pirmąja auka. Tačiau net
iš Hado karalystės, apgavęs dievus, Sizifas sugebėjo ištrūkti.
Už savo nuolatines apgaules ir pasaulio tvarkos griovimą Sizifas pagaliau sulaukė
amžinos bausmės: dievai sugrąžino jį į pomirtinę karalystę ir pasmerkė amžinai risti į
aukštą statų kalną didžiulį akmenį. Kaskart pasiekus viršūnę akmuo išsprūsta Sizifui iš
rankų ir su trenksmu nurieda žemyn – ir jam tenka pradėti vargti iš naujo.

Narcizo mitas
Narcizas, vandenų dievybių sūnus, buvo nepaprasto dailumo jaunuolis. Daug nimfų ir
merginų buvo jį įsimylėjusios. Tačiau išdidus Narcizas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!