Pagrindinės virusų ypatybės
ultramikroskopiniai dydžiai;
turi tik vieno tipo nukleorūgštį, arba DNR, arba RNR;
nukleorūgštis apsupta baltyminio apvalkalo (kartais lipidais ar karbohidratais)
neturi augimo ar binarinio dalijimosi sąvybių;
dauginasi atkurdamas save iš nuosavos genominės nukleorūgšties;
neturi nuosavos energijos mobilizavimo sistemos, t.y. energetiniai parazitai;
neturi nuosavų baltymus sintezuojančių sistemų, t.y. absoliutūs intraląsteliniai parazitai;
turi tik kelis ar visiškai neturi fermentų baltymų sintezei bei ATF generavimui
nejautrūs antibiotikams (neturi taikinių).
R N R V I R U S A I
NR | Šeima | “Rūšis” |
RNR | Orthomyxoviridae | Gripo (žmonių ir gyvulių) virusai |
Paramyxoviridae | Paragripo virusai Tymų virusas Respiracinis-sincitijinis virusas Epideminio parotito virusas | |
Rhabdoviridae | Pasiutligės virusas Vezikulinio stomatito virusas | |
Coronaviridae | Žmonių koronavirusai Žinduolių koronavirusai Paukščių koronavirusai | |
Togaviridae | Geltonosios kartštligės virusas Erkinio encefalito virusas Japoniškojo encefalito virusas Denge virusas Raudonukės virusas |
NR | Šeima | “Rūšis” |
RNR | Bunyaviridae | Krymo hemoraginės karštligės virusas |
Arenaviridae | Limfocitinio choriomeningito virusas Lasso ligos virusas | |
Retroviridae | Rauso sarkomos virusas HTL virusai | |
Picornaviridae | Poliomielito virusas Koksakio virusas ECHO virusas Rinovirusai | |
Reoviridae | Reovirusai Rotavirusai Orbivirusai |
NR | Šeima | “Rūšis” |
DNR | Poxviridae | Raupų virusas Vakcinos* virusas Aliastrimo virusas Kiti |
Herpesviridae | Herpes simplex virusas Vėjaraupių virusas Žmonių CMV(citomegalijos virusas) ir Kiti | |
Adenoviridae | Žmonių adenovirusai | |
Papovaviridae | Papilomos virusas Žmonių karpų virusas Poliomos virusas | |
Parvoviridae | Adenoasocijuoti virusai | |
B ir C hepatitų virusai |
VIRUSŲ STRUKTŪROS VARIANTAI
Išorinis apvalkalas (superkapsidė), nevisada ( žymiai atsparesni)
NR
Kapsidė
Kapsomerai
Virusinių infekcijų laboratorinės diagnostikos metodai
Virusinės infekcijos sukėlėjo, jo antigenų ar nukleorūgščių indikavimas klinikinėje medžiagoje.
Viruso išskyrimas iš klinikinės medžiagos ir jo tapatumo nustatymas.
Serodiagnostika: antivirusinių antikūnų ligonio kraujo serume nustatymas.
Genetiniai (PGR).
Virusų išskyrimas ir identifikavimas
Virusologinio diagnostikos metodo tikslas: išskirti virusus iš klinikinės (ar kitos tiriamosios) medžiagos, juos pagausinti ir identifikuoti.
Virusai yra obligatyvūs viduląsteliniai parazitai, jie nesidaugina įprastinėse maitinamosiose terpėse. Todėl visų virusologinio tyrimo procedūrų yra šie etapai:
Šį darbą sudaro 2237 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!