Pagoniui svarbiausia...

Pagoniui svarbiausia...
Pagonimis buvo laikomi lietuviai, prūsai, latviai, daugelis kitų tautų. Faktiškai visi pirmieji tikėjimai buvo pagoniški. Tai - gamtiniai tikėjimai. Gamta , jos jėgos, jos reiškiniai bei dangaus kūnai buvo sudvasinti, dauguma iš jų įgijo dievybių statusą. Lietuvių pagonių dievas buvo. Praamžius , bet tikima dar buvo į Perkūną, kuris turėjo dar ir kitus vardus-Aukštėjaus, Andajaus , Sutvaro . Perkūnas senų senovėje nereiškė griaustinio, jis reiškė gamtos stichiją, jėgą, einančią medžius, ypač ąžuolus, juos taip per visus kūnus. Pagonys gerbė ugnį, nes ji buvo panaši į saulę, vandenį, nes jis teikė gyvybę, žemę, nes ji maitino ir į ją tekdavo grįžti mirus. Jiems tai buvo šventi dalykai. Gerbė pat laikė šventais. Per kiekvieną šventę svarbiausias ritualas be ugnies uždegimo buvo medžio pasodinimas. Svarbiausios šventės buvo susijusios su Saulės ciklu - tai lygiadieniai, Sulėgrįža (Kalėdos), Rasos, Ilgės(Žiemos metas). Pagonys kabai rimtai žiūrėjo į apeigas, atliekamas gimus kūdikiui, varduves, vestuvių apeigas, laidotuvių apeigas. Jų negalima buvo pažeisti, atlikti reikėdavę labai tiksliai. Svarbiausi žodžiai pagonio gyvenime buvo DORA ir SKAISTA (sąžinė) bei DARNA. O darna įmanoma tik gyvenant didžiulėje meilėje su gamta.
Baltų kultūra čia vadiname kelių Pabaltijo tautų bendrą kultūrinį paveldą, o taip pat gyvąją tradiciją, kurioje žymios šios kultūros apraiškos.
Kai kurie mūsų istorikai baltų kultūrą laiko civilizacijos prasme gerokai atsilikusia. Europos kontekste mūsų daug kas pavėluota - ir krikštas, ir civilizacija ir t.t. Teigiama, jog toks vertinimas yra objektyvus, paremtas faktais. Vis dėlto, vertinimų matas gali būti ir kitoks, o pati "atsilikimo" sąvoka yra daugiau reliatyvi. Juk tautinio atgimimo laikais, XIX amžiuje, buvo pasirinkta valstiečių kultūra ir jų neišlavinta "atsilikusi" kalba, o ne dvarelių kultūra. Vydūnas beveik visa savo kūryba sprendė savo tautos "atsilikimo" problemą, ieškodamas ir rasdamas savoje kultūroje reikšmingų vertybių, kurios dažniausiais slypėjo tame " atsilikime ". Poetas Jonas Aistis svarstė: "Kartais aš pagalvoju: gal ir mes klaidingai elgiamės, dėdami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!