Oro klampos koeficiento bei molekulių laisvojo kelio matavimas

Išmatuoti oro klampos koeficientą ir molekulių laisvąjį kelią.
Matuojant skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą ir molekulių laisvą kelią turime naudoti du tiriamuosius skysčius: vandenį ir spiritą.
Čia ρ – manometrą užpildančio skysčio tankis, g – laisvojo kritimo pagreitis. Kapiliaro spindulys r yra nurodytas, h reikia išmatuoti.
Į indą su tiriamuoju skysčiu įstatytas kapiliaras. Kapiliaro spindulys r = 0,16×10-3m. Vandens tankis ρ taip pat duotas (ρ = 1130,5 kg/m3). Laisvojo kritimo pagreitis g yra 9.81 g/cm3. h1– aukštis į kurį buvo pakilęs tiriamasis skystis.
h1 = 110-28 = 82×10-3m.
Taigi visas reikšmes sustatę į pagrindinę formulę (1) ir apskaičiavę gausime:
Gavę atsakymą turime apskaičiuoti ir paklaidą. Taigi vietoj h reikšmės 0,0885 m įstatome 0,0884 m, nes pasirinkome 0,0001 m mažesnę reikšmę nei gautoji. Įsistatę į formulę gauname:
Na o dabar pasirenkame 0,0001 m didesnę reikšmę, t.y. 0,0886 m. Įsistatę į formulę gauname:
Na ir atlikę šiuos veiksmus gauname, kad paklaida yra ±0,0001 m:
0,061 – 0,062 = - 0,001
0,063 – 0,062 = 0,001
Galutinį tyrimo su vandeniu atsakymą galime užrašyti taip:
.
4. Antrasis bandymas bus atliktas taip pat burbuliukų metodu, tačiau tiriamasis skystis jau bus spiritas
Antrasis bandymas bus vykdomas panašiai. Keisis tiks tiriamojo skysčio pakilimo aukštis h, o kitų duomenų reikšmės išliks tos pačios. Šiuo atveju h bus 0,038 m. Taigi įsistatę į pagrindinę formulę (1)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!