Orinių kalkių savybių tyrimas

LABORATORINIS DARBAS Nr. 2 ORINIŲ KALKIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS Statybinės kalkės: atitikties įvertinimas LST EN 459-3+AC:2004 lt Kalkės (kaip ir gipsas) yra seniausia rišamoji medžiaga. Orinės kalkės - karbonatingų uolienų degimo produktas: kreidos, klinties, dolomitizuotos klinties. Klinties ar kreidos pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas (CaCO3). –Klintis degama 900 - 1200 °C temperatūroje iki visiško CO2 pašalinimo šia reakcija: CaCO3=CaCH-C02. Degimo produktas, be CaO (pagrindinės sudedamosios dalies), taip pat turi ir šiek tiek magnio oksido, susidariusio dėl magnio karbonato terminės disociacijos: MgCO3=MgO+CO2. Kuo didesnis kiekis bazinių oksidų (CaO+MgO) kalkėse, tuo plastiškesnė kalkių tešla ir tuo aukštesnė jų rūšis. Nepasigesinusių dalelių, kurioms priklauso nevisiškai išdegtos ir perdegtos, kiekis pablogina kalkių kokybę. Kalkės dažniausiai degamos šachtinėse arba sukamosiose krosnyse. Degant klintį pašalinamas anglies dvideginis, sudarantis 44% CaCO3 masės, todėl susidaro poringi negesintų kalkių gabalai, kurie aktyviai reaguoja su vandeniu. Orinių kalkių gesinimas yra kalcio oksido hidratavimas veikiant vandeniu negesintas kalkes: CaOH20 =Ca(OH)2. Gesinimosi metu išsiskiria didelis šilumos kiekis - 950J/kg. Svarbiausi oriniu kalkių parametrai yra kalkių aktyvumas, kalkių tešlos išeiga, nepasigesinusių daleljų kiekis, gesinimosi greitis. 2.1. Kalkių aktyvumo nustatymas Metodo esmė: Magnio ir kalcio oksido bendro kiekio kalcitinėse kalkėse nustatymas. Naudojamos medžiagos ir priemonės: 1 N druskos rūgštis; TCao -titras l N druskos rūgšties, išreikštas CaO g; 1% spiritinis fenolftaleino tirpalas; kolba; biuretė; 0,63 mm akučiu sietas. Bandymo eiga. Orinės kalkės susmulkinamos [miltelius, persijojamos per sietą Nr. 063. Atsveriamas l g bandinys, kuris suberiamas į 250 ml talpos kolbą, įpilama 150 ml distiliuoto vandens ir kaitinama 5-7 min, kol mišinys užverda. Tirpalas atšaldomas iki 20 - 30 °C, įlašinami 2-3 1% spiritinio fenolftaleino tirpalo lašai ir titruojama l N druskos rūgštimi, kol tirpalas tampa bespalvis. Titravimas baigtas, jeigu per 8 min periodiškai maišant tirpalas išlieka bespalvis. Aktyvių kalcio ir magnio oksidu kiekis procentais (A %) negesintose kalkėse apskaičiuojamas naudojantis šia formule: 7 lentelė. Orinių kalkių atmainos Kalkių atmaina Žymuo CaO+MgO, % MgO, % Kalcitinės kalkės CL90 >90 80 70 85 >30 Dolomitinės kalkės DL 80 >80 >5 Dolomitinės kalkės DL 70 >70 >5 2.2 Kalkių tešlos išeiga Metodo esmė: kalkių tešlos išeigos kubiniais decimetrais nustatymas, kai l kg negesintų kalkių gesinama vandeniu. Naudojamos priemonės: Metalinis indas. Bandymo eiga. Imama 1000 g (arba 250 g) negesintų kalkių ir užpilama vandeniu, kurio kiekis 3 - 4 kartus didesnis. Po 24 valandų vanduo nupilamas ir išmatuojamas tūris bei apskaičiuojama tūrinė (Iv) išeiga pagal formulę: ; čia V- kalkių tešlos tūris, cm3; m - paimtų gesinti kalkių kiekis, g; m1 - kalkių tešlos masė, g. Kalkės gali būti riebiosios arba liesosios. Riebiosios yra tokios kalkės, kai gesinant l kg kalkių gaunama daugiau kaip 2,5 dm3 tešlos; liesosios, kai gaunama mažiau kaip 2,5 dm3. Prametro pavadinimas Žymėjimas ir matavimo vnt. Bandiniai, i 1 2 3 Gabalinių kalkių kiekis m,g 250 Kalkių tešlos masė mi, g 140 142 139 Kalkių tešlos tūris V, g 1500 Masinė kalkių tešlos išeiga IM ,kg/m 560 568 556 , , , . 2.3 Kalkių gesinimosi laiko ir temperatūros nustatymas Metodo esmė. Nustatyti laiką, per kurį kalkės pasigesina, t.y. pasiekiama maksimali temperatūra ir ji pradeda kristi. Naudojamos priemonės. Specialus uždaras indas; termometras; sekundmatis. Bandymo eiga. Orinių kalkių masė gramais apskaičiuojama pagal šia formulę: čia A - aktyvių kalcio ir magnio oksidų kiekis kalkėse. Orinių kalkių bandinio masė pasveriama ir supilama į specialų indą, įpilama 25 ml. vandens, kuri9 temperatūra 20 °C, ir viskas sparčiai permaišoma lazdele. Indas uždaromas kamščiu, kuriame įstatytas termometras. Termometras panardinamas į reaguojantį mišinį. Juo kas 30 s matuojama besigesinančių kalkių temperatūra. Bandymas baigtas, jeigu per 4 min temperatūra nepakyla daugiau negu 1°C. Kalkės pagal gesinimosi greitį skirstomos į tris grupes: 1) greitai besigesinančios kalkės, kurių gesinimosi trukmė iki 8 min; 2) vidutinišku greičiu besigesinančios kalkės, kurių gesinimosi trukmė ne ilgesnė kaip 25 min; 3) lėtai besigesinančios kalkės, kurių gesinimosi trukmė ilgesnė kaip 25 min. Laikas, min Temperatūra, oC Laikas, min Temperatūra, oC 0:00 25 2:30 42 0:30 32 3:00 47 1:00 35 3:30 59 1:30 36 4:00 65 2:00 38 4:30 69 Kalkių gesinimosi kreivė IŠVADA: Tirtos kalkės atitinka standarto nustatytus reikalavimus: Statybinės kalkės: atitikties įvertinimas LST EN 459-3+AC:2004 lt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!