Organų ir audinių persodinimas. Donorystės problemos

Transplantacinės medicinos bei chirurgijos pažanga ir paplitimas šiandien įgalina gydymą ir garantuoja pasveikimą daugelio pacientų, kurie dar neseniai galėjo laukti tik mirties arba geriausiu atveju riboto skausmingo egzistavimo. Toks pasiaukojimas, apimantis tiek organų donorystę, tiek jų persodinimą, apibrėžia jų moralinę vertę ir įteisina šią medicininę praktiką. Medicininė praktika turi gerbti tam tikras sąlygas, esmingai susijusias su donoru ir dovanojamais bei persodinamais organais.
Donorystė – tai kilnus, laisvanoriškas žmogaus apsisprendimas dovanoti savo audinius1 ir organus2 po savo mirties kitam. Tegiama, kad vienas donoras gali išgelbėti daugiau nei 7-ių žmonių gyvybes. Lietuvoje galima atlikti daugiau nei 7 audinių ir organų persodinimą: širdies, inkstų, kepenų, širdies vožtuvų, akių ragenų, kaulų čiulpų, kaulo audinio ir artimiausiu metu prasidės plaučių ir plaučių - širdies komplekso transplantacijos.
Donoro sąvoka yra apibrėžiama keliuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Donoras – žmogus, kurio audinių, ląstelių ir (ar) organų paimama transplantacijai jam esant gyvam arba po jo mirties ir kuris yra įregistruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Recipientas – žmogus, kuris yra registruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre ir kuriam gydymo tikslu persodinami audiniai, ląstelės ir (ar) organai. Tuo tarpu transplantacija yra audinių, ląstelių ir (ar) organų paėmimas ir persodinimas į kito žmogaus kūną gydymo tikslu.
• dirbtinių organų persodinimas, kurio teisėtumą sąlygoja efektyvi nauda žmogui ir pagarba jo orumui.
Žmogaus audinių ir organų donorystė ir transplantacija yra sudėtingas procesas. Jame dalyvauja daugybė įvairių specialistų:
- gydytojai reanimatologai, kurie rūpinasi potencialaus donoro būkle, palaiko mirusio žmogaus donorinių organų gyvybingumą;
- chirurgai, kurie atlieka audinių ar organų paėmimo ir persodinimo operaciją;
- laboratorijų tarnybos, kurios atlieka potencialių recipientų ir donorų imunologinius, virusologinius tyrimus;
- kelių policijos bei oro pajėgos, kurios užtikrina greitą ir saugų donorinių organų pervežimą į reikiamą vietą.
Visų šių specialistų darbui koordinuoti, donorystės ir transplantacijos proceso saugumui užtikrinti 1996 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr 43 buvo įkurtas Nacionalinis organų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!