Organizmų cheminė sudėtis

• Sudaro aminorūgštys, kurių žmogui reikia 20 rūšių.
augalai, ypač – sojos.
• Pakeičiamosios aminorūgštys (8), kurias organizmas gali sintetinti pats.
• Baltymų šaltinis – mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės daržovės.
Baltymų funkcijos
Statybinė
Aptinkami organelėse, ląstelių
membranose (kolagenas,
elastinas, sklerotinas)
Apsauginė
Prisijungia ir sunaikina pašalines
medžiagas (lizocimas,
fibrinogenas, antikūnai...)
Katalizinė
Atlieka baltymai fermentai
(lipazė, polimerazė.....)
Judėjimo
Dalyvauja raumenų,
blakstienėlių judėjime
(miozinas, aktinas)
Sandelinė
Kaupiamos ir saugomos
atsarginės medžiagos
(kiaušinio albuminas,
kazeinas)
Energetinė
Skylant 1 g baltymo,
išsiskiria 17,6 kJ
energijos.
Hormoninė
Reguliuoja organizmo
gyvybinius procesus (insulinas,
gliukagonas, estrogenas.....)
Transportinė
Prisijungia ir perneša
medžiagas (hemoglobinas,
albuminas, mioglobinas).
Angliavandeniai
• Svarbiausias mūsų organizmo energijos šaltinis (50-70% reikiamos energijos).
• Paprastieji angliavandeniai – monosacharidai: gliukozė ir fruktozė, galaktozė ir kt.
• Sudėtingieji angliavandeniai – disacharidai (sacharozė, laktozė, maltozė) ir polisacharidai ( krakmolas, glikogenas).
• Daugiausia angliavandenių turėtume gauti krakmolo pavidalu.
• Skaidulinės medžiagos - augalinių ląstelių polisacharidai (ligninas, celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinas), kurių neskaido
virškinimo fermentai. Veikia riebalų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnų peristaltiką. Stokojant
skaidulinių medžiagų dažniau sergama cukriniu diabetu, ateroskleroze, išemine širdies liga, nutunkama. Išsivysto storosios
žarnos vėžys. Šaltinis - daržovės, vaisiai, uogos, rupi duona, sėlenos.
• Angliavandenių šaltinis – medus, daržovės, vaisiai, grūdų produktai.
• Kai jų trūksta žmogus liesėja, jaučia silpnumą, sulėtėja žarnyno veikla.
Angliavandenių funkcija
Energetinė
1 g gliukozės išskiria 17,1 kJ
energijos.
Rezervinė
Angliavandenių junginiai kaupiami
kaip atsarginės maisto medžiagos
(augaluose – krakmolas, sacharozė,
gyvūnuose ir grybuose –glikogenas).
Į eina į genetinio kodo sudėtį
(ribozė, deoksiribozė)
Statybinė ir atraminė
Įeina į ląstelių organelių ir sienelių
sudėtį ( augaluose – celiuliozė,
gyvūnuose ir grybuose – chitinas).
Riebalai
• Sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių. Jos būna sočiosios ir nesočiosios.
• Augalinių riebalų sudėtyje daugiausia yra nesočiųjų riebalų rūgščių, o gyvūninių – daugiausia sočiųjų, bet abiejuose yra ir
vienų, ir kitų. Išimtis - žuvų taukai , kurių didžiąją dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys. Nesočiųjų riebalų rūgščių (linolo
ir linoleno) organizmas pats nesintetina, todėl jas būtina gauti su maistu. Jos padeda iš organizmo pašalinti cholesterolio
perteklių, būtinos antinksčių ir skydliaukės veiklai, palaiko imunitetą.
• Cholesterolis (steroidas) susidaro endoplazminiame tinkle ir citozolyje. Aptinkamas plazminėse membranose, galvos ir
nugaros smegenyse, įeina į steroidinių hormonų sudėtį (testosteronas, progesteronas). Cholesterolio perteklius nusėda
ant kraujagyslių sienelių. Jos šiurkštėja, siaurėja ir gali visiškai užsikimšti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!