Organizmo ląstelinė struktūra

sandarą, funkcijas ir vystymąsi.
funkcijas.
vienetas, jų formavimosi ir gyvybinės veiklos pagrindas.
Ji geba savarankiškai gyventi, daugintis ir vystytis.
Ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga formuoja audinius, keletas audinių-
augalų ir gyvūnų organus, o organų visuma - organizmą.
LĄSTELĖS STRUKTŪRA
Kiekviena eukariotinė ląstelė sudaryta iš gyvosios medžiagos -
protoplazmos, kuri susideda iš branduolio ir citoplazmos.
Ląsteles gaubia aktyvi plazmolema.
Dydis. Gyvūninių ląstelių dydis yra matuojamas mikrometrais (1
µm=10-6m), o jų organelės ir ląstelės griaučių elementai - nanometrais
(1 nm=10-9 m).
Žinduolių ląstelių skersmuo yra nuo 6,5 µm (mažieji limfocitai) iki 150
µm (subrendusios patelių lytinės ląstelės).
Žmogaus organizme apie 75 trilijonai ląstelių.
Forma. Ląstelės gali būti plokščios, kubiškos, stulpiškos, daugiašonės,
tauriškos, medžio ir kitokios formos.
Formą sąlygoja funkcija ir aplinka. Pvz.: neruožuotieji miocitai,
atliekantys susitraukimo ir atsipalaidavimo funkciją, yra verpstiški.
Kraujo ląstelės, plaukiojančios skystoje terpėje - sferiškos.
Ląstelės formos:
1- stulpinės ląstelės; 2 - kubinės; 3 - plokščiosios; 4 - leukocitai
(apskriti); 5 - verpstės formos neruožuotųjų raumenų ląstelės; 6 - šakota
nervinė ląstelė; 7 - taurinė ląstelė; 8 -stulpinė, turinti virpamųjų
plaukelių, ląstelė; 9 - daugiakampė ląstelė; 10 - spermotozoidas; 11 -
daugiabranduolė ląstelė (megakariocitas); 12 - eritrocitai (be branduolio)
PROTOPLAZMA (protoplasma)
Protoplazma - koloidinė sistema, priklausanti nuo
aplinkos sąlygų - gali būti skystos (zolis) arba kietos
(gelis).
Eukariotinės ląstelės ultrastruktūros schema
1 – plazmolema (plasmalemma):
1.1 – tarpląstelinės jungtys
(junctiones intercellulares)
lateraliniame paviršiuje, 1.2 –
endocitozinės pūslelės bazaliniame
paviršiuje, 1.3 – mikrogaureliai
(microvilli) apikaliniame paviršiuje,
1.4 – sekreto išskyrimas;
2 – branduolys: 2.1 – branduolio
apvalkalas (caryolemma,
nucleolemma), 2.1.1 – branduolio
poros (porus nuclearis), 2.1.2 –
ribosomos (ribosomata) ant
branduolio apvalkalo paviršiaus, 2.2
– chromatinas (chromatinum), 2.3 –
branduolėlis (nucleolus);
3 – citoplazma (cytoplasma): 3.1 –
grūdėtas endoplazminis tinklas
(riticulum endoplasmaticum), 3.2 –
Goldžio kompleksas, 3.3 –
mitochondrijos, 3.4 – lizosomos
(lysosomata), 3.5 – ląstelės centras
(cytocentrum), 3.6 –
mikrovamzdeliai (microtubuli), 3.7 –
sekrecinės granulės
CITOPLAZMA (CYTOPLASMA)
Tai ląstelės dalis be branduolio. Ji
sudaro didžiąją ląstelės dalį.
Citoplazmą susideda iš:
- plazmolemos,
- membraninių,
- nemembraninių organelių,
- intarpų,
- hialoplazmos.
Ląstelės membranos
(membranae cellulares)
Membranos sudaro eukariotinių
ląstelių struktūros pagrindą.
Jos skirstomos į:
- plazmolemą,
- viduląstelines membranas.
Ląstelės apvalkalas - citolema (plasmalemma)
Plazmolema (išorinė membrana) atskiria ląstelę nuo aplinkos.
Viduląstelinės membranos atskiria branduolio plazmą nuo citoplazmos,
įeina į organelių sudėtį.
Membranos vidinę ir išorinę plokšteles...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!