Organinės ir mineralinės trąšos

Per daugelį metų Žemės paviršiuje susiformavo dirvožemis- viršutinis Žemės plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai. Natūraliuose, nesukultūrintuose dirvožemiuose auga ir gyvena daug įvairių rūšių augalų bei gyvūnų. Iš žemės jie paima būtinus cheminius elementus ir juos perdirba į maisto medžiagas, kurias grąžina žemei.
Lietuva- žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenų yra 3589000 ha, iš jų 68,6 ariamosios žemės. Kad derlius būtų geresnis, žmonės naudoja trąšas. Trąšos- organinės ir mineralinės medžiagos- vartojamos augalams maitinti, dirvožemio fizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms gerinti. Pagal paruošimą ir sudėtį skiriamos mineralinės trąšos, organinės mineralinės trąšos, pagal gavimo vietą (kompostas, mėšlas), pramoninės (daugiausia mineralinės) ir tręšti tinkamos pramonės atliekos.
Organinės trąšos- tai trąšos, kurių maistingosios medžiagos yra augalinės arba gyvulinės kilmės organiniai junginiai. Tai dauguma vietinių trąšų (mėšlas, srutos, durpės, kompostas), žaliosios trąšos (sideracija), miesto komunalinio ūkio atliekos (šiukšlės, nutekamųjų vandenų nuosėdos), maisto, odų ir kai kurių kitų pramonės šakų atliekos sapropelis, guanas. Joms dėl gyvybinės dirvožemio mikroorganizmų veiklos dirvožemyje yrant, susidaro augalams prieinami mineraliniai azoto, fosforo, kalio, kalcio, sieros ir kt. elementų junginiai, puvenos. Sistemingai organinėmis trąšomis tręšiamo dirvožemio gerėja fizikinės cheminės ir cheminės savybės, vandens ir oro režimas, aktyvėja gyvybinė naudingųjų mikroorganizmų (pvz., azotą jungiančių bakterijų, amonifikatorių) veikla. Organinės trąšos efektyviausios velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose. Bulvių derlių padidina 50-60, cukrinių runkelių 30, daržovių 60-100, javų 6-7cnt/ha.
Organinės medžiagos atlieka labai svarbų vaidmenį rajonuose, kur sunkiųjų metalų kiekis padidėjęs, skatina jų bioakumuliaciją augaluose. Šių elementų judėjimą stabdo dirvoje esantys organiniai koloidai.
Tinkamiausios trąšos, kurios įterpiamos rudenį, prieš ariant ar kasant dirvą, yra mėšlas (4-5 kg į 1 m2). Tie, kas jo neturi ar negauna, gali naudoti žemapelkių ar aukštapelkių durpes, rudųjų anglių dulkes (5-8 kg į 1 m2). Labai vertingas augalinių atliekų kompostas. Jame gausu puvenų. Kompostas pilamas ant viršutinio dirvos sluoksnio, įterpiamas prie jaunų augalų šaknų. Tai dažniausiai daroma pavasarį.
Nepakankamai turint mėšlo, komposto, labai svarbu auginti į dirvą įkasamus augalus-...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!