Optinės perdavimo linijos elementų apibendrintos struktūrinės schemos

Optinės perdavimo linijos šviesos šaltiniui galima pateikti šiuos pagrindinius reikalavimus: jis turi turėti didelę išėjimo galią, spinduliuojama šviesa turi turėti įvairių moduliacijų galimybę, šaltinis turi būti nedidelis, nebrangus, turėti ilgą eksploatacijos laiką, be to šviesa tuti efektyviai pakliūti į optinį kabelį. Optinėms perdavimo linijoms potencialiai tinkamiausi yra kieto kūno lazeriai, kuriuose aktyviuoju elementu yra naudojamas itrio – aliuminio granatas, aktyvizuotas niodmio jonais, kurio pagrindinis lazerinis perėjimas yra lydimas spinduliavimo, kurio banga yra 1.064m. Siaura kryptiškumo diagrama ir galimybė dirbti vienmodžiu režimu su žemu triukšmų lygiu yra duoto tipo šviesos šaltinių teigiamos pusės. Tačiau dideli gabaritai, menkas perdavimo koeficientas, taip pat papildomas išorinis įrenginys lemia tai, jog tokio tipo šviesos šaltiniai šiuolaikinėse optinėse perdavimo linijose nėra naudojami. Praktiškai visuose dabartinėse plataus vartojimo optinėse perdavimo sistemose šviesos šaltiniai yra puslaidininkiniai lazeriai ir puslaidininkiniai diodai. Jiems, visų pirma, būdingi maži gabaritai, kurie leidžia perduodantį įrenginį daryti integrinėse schemose. Be to, puslaidininkiniai šviesos šaltiniai yra pakankamai nebrangūs, ir šių šaltinių skleidžiama šviesa yra nesunkiai moduliuojama.
Pirmą kartą tokio tipo šviesos šaltiniai optinėse perdavimo linijose buvo panaudoti 1975 metais. Pirmos kartos puslaidininkinio optinio šviesos šaltinio pagrindą sudarė šviesos diodas, dirbęs 0.85m bangos ilgiu daugiamodžiame režime. Per tris metus atsirado antroji šviesos šaltinių karta – vienmodžiai šviesos šaltiniai, diebantys 1.3m bangos ilgiu. 1982 metais pradėta gaminti trečioji siųstuvų karta – diodiniai lazeriai, skleidžiantys 1.55m bangas. Dar vėliau laiko buvo sukurti ketvirtos kartos optiniai siųstuvai, kurie davė pradžią koherentinėms ryšio sistemoms – tai yra sistemoms, kuriose informacija perduodama moduoliuojant spinduliuojamos šviesos fazę arba dažnį. Tokios ryšio sistemos garantuoja žymiai didesnį signalų perdavimo optinėmis ryšio sistemomis atstumą. Pvz.: 1990 metais sukurta NTT sistema STM-16 buvo pasiektas 2223 km atstumas ir perdavimo greitis 2.5 Gb/s.
Optiniai kebeliai, priklausomai nuo jų panaudojimo srities, gali būti skirstomi į požeminius , orinius , povandeninius ir patalpose naudojamus optinius kabelius. Kiekviena šių kabelių grupė turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!