OPEC organizacija (skaidrės)

OPEC organizacija TURINYS • Įvadas • Istorija • Pagrindiniai OPEC tikslai • OPEC ir jai priklausančios šalys • OPEC valdymas • OPEC turimi naftos resursai • OPEC įtaka pasaulio ekonomikai • Išvados • Literatūros šaltiniai ĮVADAS Šio darbo tikslas susipažinti su OPEC istorija, pagrindiniais jos tikslais, sudėtimi, jos valdymu, turimais naftos kiekiais ir įtaka pasaulio ekonomikai. OPEC - naftą eksportuojančių šalių organizacija. Ši organizacija, kitų šalių apibūdinama kaip galinga kartelinė organizacija, kuri susitardama dėl naftos kainos ir gamybos kiekio naikina konkurencingumą ir laisvają prekybą. OPEC save apibūdina kaip vidutinio galingumo organizacija, kuri atlieka tik rinkos stabilizavimo veiksmus. Naftos panaudojimas: naftos chemijos pramonėje; • Gaminant benziną; • Skystą kurą; • Žibalą; • Tepalus; • Asfaltą; • Vazeliną. ISTORIJA • 1949 m., kai pasaulis atsigavo po Antrojo pasaulinio karo, Venesuela ir Iranas žengė pirmuosius žingsnius OPEC link, pakviesdami Iraką, Kuveitą ir Saudo Arabiją pagerinti ryšį tarp naftą eksportuojančių valstybių. • 1959 m. vasario mėn., kai atsirado naujų naftos telkinių, tarptautinės naftos kompanijos (MOC) vienašališkai sumažino paskelbtas Venesuelos ir Vidurio Rytų naftos kainas 10 procentų. • 1960 m. Rugsėjo 10–14 d. įvyko Bagdado konferencija. Vyriausybės atstovai iš Irano, Irako, Kuveito, Saudo Arabijos ir Venesuelos susitiko Bagdade, kad aptartų būdus, kaip padidinti jų šalių gaminamos žalios naftos kainą, ir būdus, kaip reaguoti į vienašalius MOC veiksmus ISTORIJA • Vėliau prie penkių narių steigėjų prisijungė: Kataras (1961 m.), Indonezija (1962 m.), Libija (1962); Jungtiniai Arabų Emyratai (1967); Alžyras (1969); Nigerija (1971); Ekvadoras (1973), Angola (2007); Gabonas (1975), Pusiaujo Gvinėja (2017); ir Kongas (2018). Nuo 1980 m. Atstovai iš Egipto, Azerbaidžanas, Bahreinas, Brunėjus, Kazachstanas, Malaizija, Meksika, Omanas, Rusija, Sudanas ir Pietų Sudanas, jos pavadintos OPEC+ grupe, stebėtojų teisėmis dalyvavo daugelyje OPEC susitikimų. • 1973 spalio mėn. Arabų Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OAPEC, susidedanti iš OPEC, Egipto ir Sirijos) paskelbė pakelianti naftos kainas ir skelbianti embargą prieš JAV ir kitas valstybes, kurios palaiko Izraelį, Arabų ir Izraelio kare. Prasideda naftos trūkumas. ISTORIJA • 1975 metų gruodžio 21 dieną prieš dvyliktą valandą, šešių asmenų teroro komanda šturmavo (atakavo) naftą eksportuojančių šalių (OPEC) konferenciją Vienoje (Austrija). Žuvo trys žmonės. • 1979-1980 m. Irano revoliucija ir Irano-Irako karas sutrikdė regioninį stabilumą ir naftos tiekimą. Todėl elektros energetikos įmonės visame pasaulyje paspartino perėją nuo naftos prie anglies, gamtinių dujų ar branduolinės energijos. • Mažesnė paklausa, kurią sukėlė 1997-1998 m. Azijos finansų krizė, sumažino naftos kainą iki maždaug 10 USD / bbl. 2001 m. lapkričio mėn. OPEC, Norvegija, Meksika, Rusija, Omanas ir Angola susitarė 2002 m. Sausio 1 d. 6 mėnesiams sumažinti gamybą. ISTORIJA • 2001 m. rugsėjo mėn. „Al Qaeda“ išpuoliai prieš JAV ir 2003 m. kovo mėn. JAV invazija į Iraką turėjo dar lengvesnį trumpalaikį poveikį naftos kainoms, nes Saudo Arabija ir kiti eksportuotojai padidino gavybą. • 2003 m. birželio mėn. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir OPEC surengė savo pirmąjį bendrą seminarą energetikos klausimais. Nuo to laiko jie ir toliau reguliariai susitinka, kad kartu geriau suprastų tendencijas, analizę ir požiūrį bei paskatintų rinkos skaidrumą ir nuspėjamumą ISTORIJA • 2003-2008 m. Amerikos buvimu Irake metu įvyko platus sukilimas ir sabotažas, sutapes su sparčiai didėjančia Kinijos naftos paklausa ir žaliavų paklausa investuotojams, pasikartojančiais sutrikimais Nigerijos naftos pramonėje ir mažėjančiais naftos išgavimo pajėgumais. Tai paskatino didėti naftos kainoms iki daug didesnio lygio, nei anksčiau siekė OPEC. Kainų svyravimas 2008 m. pasiekė kraštutinumą, kai liepos mėn. WTI žaliavinė nafta išaugo iki rekordinių 147 USD / bbl, o gruodžio mėn. Prasidėjo sunkiausia pasaulinė recesija nuo Antrojo pasaulinio karo. • 2014-2015 m. OPEC narės nuolat viršijo savo gamybos lubas, o Kinija patyrė ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tuo pačiu metu JAV naftos gavyba beveik padvigubėjo, palyginti su 2008 m., ir priartėjo prie pasaulyje pirmaujančių Saudo Arabijos ir Rusijos. Tai lėmė rekordinį pasaulinių naftos atsargų kiekį ir naftos kainų žlugimą, kuris tęsėsi ir 2016 m. pradžioje. ISTORIJA • 2020 m. kovo pradžioje OPEC pareigūnai pateikė Rusijai ultimatumą sumažinti gamybą 1,5% viso pasaulio tiekimo. Kadangi Amerikos skalūnų gavyba išaugo, Rusija atmetė pasiūlymą ir nutraukė trejų metų partnerystę tarp OPEC ir pagrindinių ne OPEC tiekėjų. Kitas veiksnys buvo silpnėjanti pasaulinė paklausa dėl COVID-19 pandemijos. Tai taip pat lėmė, kad „OPEC plius“ nepratęsė susitarimo, kuriuo sumažėtų 2,1 mln. barelių per dieną. Saudo Arabija, įsisavinusi neproporcingai daug lėšų, siekdama įtikinti Rusiją laikytis susitarimo, kovo 7 d. pranešė pirkėjams, kad jie padidins produkciją ir sumažins savo naftos kainą. • 2020 m. balandžio mėn. OPEC ir grupė kitų naftos gamintojų, įskaitant Rusiją, susitarė pratęsti gamybos mažinimą iki liepos pabaigos. Kartelis ir jo sąjungininkai susitarė sumažinti naftos gavybą gegužę ir birželį 9,7 milijono barelių per dieną, t.y. maždaug 10% pasaulinės produkcijos, stengdamiesi palaikyti kainas, kurios anksčiau nukrito iki rekordinių žemumų. PAGRINDINIAI OPEC TIKSLAI • Koordinuoti ir suvienodinti savo valstybių narių naftos politiką; • Koordinuoti naftos politiką pasaulinėje rinkoje; • Nustatyti eksporto kiekius; • Užtikrinti naftos rinkų stabilizavimąsi; • Užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir reguliarų naftos tiekimą vartotojams; • Stabilios pajamos gamintojams; • Teisinga kapitalo grąža tiems, kurie investuoja į naftos pramonę. OPEC ir jai priklausančios šalys • Dabar OPEC priklauso 11 šalių: Algerija, Indonezija, Irakas, Iranas, Kataras, Kuveitas, Libija, Nigerija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Venesuela. • Buvusios OPEC narės šalys: Ekvadoras, Gabonas. OPEC+ ir jai priklausančios šalys • Kelios valstybės, kurios nėra OPEC narės, taip pat dalyvauja organizacijos iniciatyvose, tokiose kaip savanoriškas naftos išgavybos sumažinimas, siekiant dar labiau susieti OPEC ir ne OPEC narių politikos tikslus. Į šią laisvą šalių grupę įeina: Azerbaidžanas, Bahreinas, Brunėjus, Kazachstanas, Malaizija, Meksika, Omanas, Rusija, Sudanas ir Pietų Sudanas, jos pavadintos OPEC+ grupe. OPEC VALDYMAS OPEC yra atvira visoms gryną naftą eksortuojančioms šalims. Apie buvimą organizacijoje nariu nusprendžia konferencija, kurios metu užtenka dviejų trečdalių daugumos ir balsų iš organizacijos įkūrimo narių. Kiekviena šalis turi balsą. • Aukščiausias naftą eksportuojančių šalių organizacijos organas yra šalių narių naftos ir finansų ministrų OPEC konferencija, posėdžiaujanti kas pusė metų. • Gubernatoriaus Taryba kaip aukščiausias OPEC valdybos organas posėdžiauja kas puse metų. Šis organas pakeičia konferencijos rezoliucijas bei nutarimus, valdo organizaciją ir sudaro metinį biudžetą. OPEC VALDYMAS • Generalinis sekretoriatas. Nuo 1994 metų generalinis sekretoriatas vadovauja tyrinėjimo projektams ir yra kompetetingas už juridiškus ir vadybos techninius pardavimo klausimus. • Ekonomikos komisija patikrina ir peržiūri kainų politiką. • Ministerijos kontrolės komisija kontroliuoja nurodymų laikymąsi ir kuria naujas naftos gavybos ir eksporto strategijas. • Komitetas stebi naftos rinką ir kainų vystymąsi metus. Jis svarsto ilgalaikius eksporto kiekius, kuriuos nustato konferencijos metu. OPEC TURIMI NAFTOS RESURSAI OPEC šalių dalis pasauliniame naftos eksporte 1973 metais sudarė dar 54 %, tuo tarpu 80 –aisiais metais nukrito (1985 metais sudarė 29,7 %), bet 2000 metais iškilo iki 41,6 %. OPEC šalims atitenka 79 % jau rastų pasaulinių naftos rezervų . 2000 metais priklausė vėl daugiau nei 66 % tarptautiniu mastu prekiaujamos nevalytos naftos. OPEC ĮTAKA PASAULIO EKONOMIKAI Po 1973 metų OPEC embargo pasekmių, pasaulio šalys pajuto OPEC organizacijos jėgą, ir nuo to laiko pradėjo su ją skaitytis. Net JAV įkūrė nacionalinį rezervą, Pas daugelį politikų iki dabar vyrauja OPEC embargo baimė. Tuo tarpu didėja kitas požiūris, kad OPEC neturi didelių svertų naftos kainų reguliavime ir naftos išgavimo kiekiams. Tai daugiau senais stereotipais sukeliamas įvaizdis. Narės dažnai vienaip deklaruoja, o kitaip padaro. Dažniau tarp jų vyksta ginčai ir nesutarimai. Pripažįstama, kad didžiausią įtaką kainoms daro pasaulinė rinka, kuri reaguoja į pasiūlą ir paklausą. IŠVADOS • Buvo susipažinta su OPEC istorija, pagrindiniais jos tikslais, sudėtimi, jos valdymu, turimais naftos kiekiais ir įtaka pasaulio ekonomikai manau, kad yra įvykdytas. Nors informacija yra vietomis prieštaringa, manau pavyko susidaryti vaizdą apie OPEC kaip organizaciją vienijančią naftą išgaunančias šalis. • Jei OPEC sugebėtų bendradarbiauti nepriekaištingai, jos viduje nebūtų dažnų ginčų ir nesutarimų, laikytųsi savo susitarimų, tai ji galėtų daryti labai didelę įtaką pasaulinėje rinkoje. • P.S. Aukštos benzino kainos vartotojams nesuteikia džiaugsmo. LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Amadeo, K. (2020), OPEC and Its Goals, Members, and History [žiūrėta 2021-02-08]. Prieiga per internetą: 2. Colgan, J. (2014). The Emperor Has No Clothes: The Limits of OPEC in the Global Oil Market. International Organization, 68(3), 599-632.[žiūrėta 2021-02-08]. Prieiga per internetą: 3. Danielsenas, AL (2020 m., gruodžio 9 d.). OPEC. Enciklopedija Britannica [žiūrėta 2021-02-08]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!