Omo dėsnis grandinės daliai (skaidrės)

apibūdinantis dydis.
judėjimas.
uždara grandinė.
Stipris
Elektros srovės stipris – fizikinis dydis, apibūdinantis pratekėjusį krūvį per 1s
laidininko skerspjūviu:
I – srovės stipris (A)
q – elektros krūvis (C)
t – laikas (s)
Stipris matuojamas amperais, Andrė Mari Ampero garbei.
t
q
I 
Elektros srovės stipris grandinėje matuojamas
specialiais prietaisais, kurie vadinami
ampermetrais.
Ampermetras schemose žymimas
Į elektros grandinę ampermetras jungiamas dviem
gnybtais
(-) ir (+).
Ampermetras į grandinę jungiamas nuosekliai ir
rodo, kad visose jos dalyse srovės stipris yra
vienodas.
Įtampa
Įtampa – fizikinis dydis, kuris parodo kokį darbą atlieka elektrinis laukas,
perkeldamas vienetinį krūvį:
U – įtampa (V)
A – darbas (J)
q – krūvis (C)
q
A
U 
Įtampa matuojama voltais, Aleksandro Voltos garbei.
Elektrinė įtampa grandinėje arba atskirose jos
dalyse matuojama specialiais prietaisais, kurie
vadinami – voltmetrais.
Voltmetras elektrinėse grandinės schemose
žymimas
Į elektros grandinę voltmetras jungiamas dviem
gnybtais (-) ir (+) – lygiagrečiai. Jo gnybtai
prijungiami prie tų grandinės taškų, tarp kurių reikia
išmatuoti įtampą.
Varža
Varža – tai fizikinis dydis, kuris apibūdina laidininko gėbėjimą priešintis srovei:
R – varža (Ω)
l – laidininko ilgis (m)
S – skerspjūvio plotas (m²)
ρ – savitoji varža (Ωm)
S
l
R 
Ji matuojama omais, Georgo Simono Omo garbei.
Reostatai
Reostatai yra keičiamos varžos prietaisai.
Pagal laidininkus reostatus galima suskirstyti į
metalinius, skystinius ir anglinius.
Metalinis reostatas su šliaužikliu vadinamas
šliaužikliniu reostatu. Ant kiekvieno šliaužiklinio
reostato nurodyta didžiausia jo varža ir leidžiamoji
srovė, kurios negalima viršyti, nes perdegs
reostato viela.
Omo dėsnis
Elektros srovės stipris grandinės dalyje tiesiogiai proporcingas tos dalies
elektrinei įtampai ir atvirkščiai proporcingas jos varžai:
I – stipris (A)
U – įtampa (V)
R – varža (Ω)
R
U
I 
Georgas Simonas Omas (Georg Simon Ohm)
Gimė 1787m Vokietijoje. Nuo mažens buvo
skatinamas domėtis mokslu, bet aštuoniolikos
metė universitetą, kuriame mokėsi matematikos,
fizikos ir filosofijos. Susipykęs su tėvu išvažiavo
į Šveicariją, dirbti mokytoju. Po kiek laiko grįžo į
Vokietiją, kur įgijo daktaro, vėliau profesoriaus laipsnį.
Kūrybingiausi metai
1817-1827m. Omas dėstė fiziką Kelno jezuitų kolegijoje. Jos laboratorijoje taisė,
konstravo fizikos prietaisus. 1826 m. Suformulavo elektros grandinės dėsnį ir jį
paskelbė Vokietijos žurnale. Susidomėjimo nesulaukęs, Omas tęsė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!