Nusikaltimo sąvoka pagal Lietuvos statutų ir šių dienų teisę

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Kaip ir kiekvienoje teisinėje valstybėje, gimdamas žmogus įgyja teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tačiau kiekvieno žmogaus pareiga yra laikytis tam tikros nustatytos tvarkos – įstatymų. Asmenys, kurie pažeidžia įstatymus – nusikalsta ir užsitraukia baudžiamąją atsakomybę. Jau LDK laikais, Lietuvos Statutai buvo nustatę bausmes už nusikaltimus ir nusikaltimus klasifikuodavo .
Darbo tikslas – išsiaiškinti nusikaltimo sąvoką, išsiaiškinti mūsų laikų ir LDK Statutų nustatytų bausmių ir nusikaltimų klasifikavimo panašumus ir skirtumus.
Darbo metodas- rašydama Darba naudojausi LR Konstitucija, LR Baudžiamuoju kodeksu ir kitais rašytiniais šaltiniais.
,,Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (3, 35 psl., 1 str.).
Nusikaltimu yra vadinama asmens, kuris savo veiksmais pažeidžia vieną ar kelis nustatytus draudimus, padaryta žala teisės saugomiems gėriams. Tokiu atveju, neišvengiama teisinė pasekmė yra bausmė. Nusikaltimas ir bausmė yra dvi pagrindinės kategorijos, kurių pagrindu formuojama visa teisės šaka – baudžiamoji teisė. Baudžiamaisiais įstatymais yra nustatomas draudžiamų veikų ratas. Tokiu būdu yra apsaugomi žmonių ar valstybės interesai. Baudžiamoji teisė, kuri numato, kokios veikos yra draudžiamos ir kokios taikomos bausmės už nusikaltimų padarymą, vadinama materialiąja teise, skirtingai nuo baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės, kurios laikomos formaliosios teisės šakomis.
Lietuvos statutai baudžiamosios teisės pažeidimus įvardijo: smurtas, vagystė, piktadarystė, plėšimas, vaidas, vaidas tamsoje. Už kai kurias neteisėtas veikas, kaip ir už baudžiamąsias reikalauta materialaus atpildo, kuris buvo atsakomybės sudedamoji dalis. Vėliau materialus atpildas transformavosi į moralinę žalą. Nusikaltimo sąvokai apibūdinti buvo vartojami terminai veikimas, įvykis, kurie dabartinėje teisėje suprantami kaip veika. Įvardijant veiką visada turėjo atsirasti skriauda arba žala. Baudžiamoji atsakomybė dažniausiai skirta fiziniam asmeniui. Lietuvos statutai priešvalstybinių nusikaltimų atvejais neleido savivalės prieš pažeidėjus, rodė iniciatyvą juos išaiškinti, reikalavo, kad nusikaltėlis būtų nubaustas teisme. Dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!