Norvegijos gamta

Norvegijos karalystė – tai valstybė Š. Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, nutįsusi iš šiaurės į pietus 1752 km siaura juosta. Didžiausias jos plotis – 434 km, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegijoje yra labiausiai į šiaurę nutolęs Europos žemyno kyšulys – Niordkiūras. Apie 1/3 Norvegijos teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Vakaruose Norvegijos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai Norvegiją skiria nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Šalies pavadinimas kilo iš žodžių Nord vegr (kelias į šiaurę). Norvegija Atlanto vandenyne valdo Špicbergeno salyną, Lokių s., Jan Mareno s., Atlanto pietuose – Buvė s.
Valstybės plotas – 324 219 kv.km.
Gyventojų sk. – 4 316 000.
Sostinė – Oslas.
Krantai aukšti, uolėti, išraižyti fiordų. Fiordai susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) Norvegijos fiordas – Sognefiordas. Kadangi Norvegijoje gausu fiordų, tai ji pradėta vadinti fiordų kraštu. Tik Oslo ir Tronheimo fiordų krantai vietomis nuolaidūs. Arti krantų daug salų (150 000) ir šcherų.
Labai kalnuotas kraštas. Beveik 2/3 teritorijos yra > 500 m aukščio. Didesnę dalį Norvegijos užima Skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, giliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėnių. Pietuose jie aukštesni (Galhiopigeno k. 2469 m; Glitertino k. 2452 m). Šiaurėje kalnai siauri, suskaldyti, taip pat ten yra žemas (300-500 m) Finmarko plokščiakalnis. Žemumų taip pat yra Norvegijos pietuose ir kai kur pajūryje, jų plotis vietomis 40-50 km. Kitur dažniausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!