Neuroniniai tinklai ir genetiniai algoritmai

(parašas)
Vilnius
2003
Įvadas 3
1. Neuroniniai tinklai 4
1.1 Neuroninių tinklų struktūra ir veikimo principas 4
1.2 Neuroninių tinklų mokymas 5
2. Genetiniai algoritmai 5
2.1 Įvadas 5
2.2 Sprendimų paieškos erdvė 6
2.3 Biologinis pagrindas 7
2.4 Genetinis algoritmas 7
2.5 Chromosomos kodavimas 8
2.6 Kryžminimas ir mutacija 9
2.7 Selekcija 10
2.8 Pastovios būsenos selekcija ir elitizmas 11
3. Genetinio algoritmo pritaikymas neuroniniam tinklui 12
3.1 Chromosomų kodavimas, operatoriai ir algoritmo realizavimas 12
4. Uždaviniai ir eksperimentavimo metodika 13
4.1 Uždaviniai 13
4.2 Eksperimentavimo metodai 13
5. Eksperimentai 15
5.1 Bandymai su XOR problema 15
5.2 Bandymai su IRIS duomenimis 17
5.3 Bandymai su skaičių atpažinimu 19
Išvados 21
Literatūros sąrašas: 22
Įvadas
Šio darbo tikslas yra susipažinti su genetiniais algoritmais, jų veikimo principais, pritaikyti juos neuroniniams tinklams ir palyginti gautus rezultatus su standartine neuroninių tinklų mokymo funkcija “back-propagation”.
Genetiniai algoritmai buvo atrasti visai neseniai ir jais buvo domimasi tik per pastaruosius kelis dešimtmečius. Todėl ši sritis kol kas yra labai jauna ir mažai ištirta. Galbūt dėl savo netradicinių ir sunkiai kontroliuojamų veikimo principų ji nelabai domina aplinkinius stengtis ją plėtoti ar tiesiog domėtis. Bet nežiūrint to jau egzistuoja realūs bandymai pritaikyti įvairioms problemoms spręsti ir tikriausiai vis daugiau dėmesio yra skiriama šiai sričiai.
1. Neuroniniai tinklai
1.1 Neuroninių tinklų struktūra ir veikimo principas
Neuroniniai tinklai buvo sukurti remiantis panašiais veikimo principais kaip ir žmogaus smegenys. Abiejų veikimas yra grindžiamas neuronų, pačių mažiausių sudedamųjų dalių, tarpusavio sąveika. Nors jų funkcijos apsiriboja tik signalų perdavimu, tačiau dideli tinklai sudaryti iš daugybės neuronų gali greitai ir tiksliai apdoroti nemažus kiekius informacijos. Taip pat jie toleruoja klaidas ir gali interpretuoti netikslią informaciją arba prisitaikyti prie naujų situacijų.
Kaip jau buvo minėta neuroninių tinklų pagrindas yra neuronai. Jie yra tarpusavyje sujungti jungtimis, kurių pagalba yra perduodami signalai (1 pav.). Kiekviena jungtis turi svorį, kuris nurodo jungties stipruma ir kaip modifikuojamas perduodamas signalas. Pats neuronas yra sudarytas iš dviejų dalių: sumatoriaus ir aktyvavimo funkcijos. Sumatorius sumuoja visus ateinančius signalus iš kitų neuronų, prieš tai juos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!