Referatai

.NET vykdymo ir kūrimo terpė

10   (2 atsiliepimai)
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 1 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 2 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 3 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 4 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 5 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 6 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 7 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 8 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 9 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 10 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 11 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 12 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 13 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 14 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 15 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 16 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 17 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 18 puslapis
.NET vykdymo ir kūrimo terpė 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

.NET .NET – tai scenarijų vykdymo ir kūrimo terpė, leidžianti sukurti, kompiliuoti, testuoti ir vykdyti programas, kurios parašytos skirtingomis programavimo kalbomis ir kurios tenkina vieningos terpės kalbos vykdymo reikalavimus (Common Language Runtime). Jis suteikia kitoms programoms galimybę naudotis daugybe jau paruoštu įvairių bibliotekų (pvz., duomenų bazių komponentus, formų komponentus...). Be to, šis komponentas ir tvarko programos kodą jos vykdymo metu, jei, programa parašyta specialiai šiam paketui (sukompiliuota su CIL suderinamu kompiliatoriumi). Tai reiškia, kad programa vienodai gerai turėtų veikti įvairiose platformose; nėra būtinybės 64-ių bitų procesoriams skirtą CIL programą perkompiliuoti į 32-ų bitų skirtą procesoriams programą. Visa tai yra atliekama labai greitai ir automatiškai. .NET anonsuota 2000 metų vasarą, išleista 2002 metų sausį. Šiandien .NET vis labiau naudojama interneto aplikacijoms ASP.NET kurti. Nors Microsoft ir neviešina paties programinio kodo, vis tik .NET remiasi atvirais standartais (XML, HTTP, SOAP), neslepiami failų formatai, nuosekliai aprašyta vidinė .NET Framework struktūra. Taip pat Microsoft pateikė naujos platformos dalis tarptautiniams komitetams standartizuoti. dotNET Framework ir programavimo priemonių rinkinys dotNET Framework SDK platinami nemokamai. Visuotinio .NET aplikacijų naudojimo galima tikėtis po daugumos vartotojų perėjimo prie būsimų Windows operacinės sistemos, pradedant nuo Longhorn, versijų, nes jų sudėtyje bus NET Framework. Pirmojoje .NET versijoje Microsoft kompanija įdiegė naujas versijas savo populiarių kalbų, tokių kaip Visual Basic ir C++, kurios dabar vadinasi Visual Basic.NET ir MC++ (Managed C++). Atsisakiusi J++, Microsoft tuo pačiu metu pristatė dvi naujas kalbas: J# ir C#. Žiūrint iš kūrimo pusės, tai abi kalbos yra panašios. Kalbant apie sintaksę, tai tik VB.NET kyla ne iš C. Nežiūrint į kalbų ir jų kompiliatorių skirtumus, sukompiliuoto kodo formatas gaunamas vienodas. Dėl to, yra galimybė naudoti abi kalbas bendroje integruotoje platformoje, palaikančioje bibliotekų klases .NET Framework vykdymo terpėje. Microsoft įdiegė abiejų kalbų palaikymą ir naujausioje Visual Studio versijoje, kuri vadinasi Visual.Studio.NET (VS.NET). Visuose Microsoft produktuose, skirtuose programų kūrimui, buvo įvykdyti pakeitimai, kad galėtų dirbti pagal .NET Framework reikalavimus. Tačiau šios platformos architektūros atvirumas leidžia diegti į ją įvairias kalbas ir kūrimo terpes. Kitaip sakant, Pascal kompiliatoriaus darbo rezultatas niekuo nesiskirs nuo sukompiliuotų programų rezultatų, parašytų C#, Eiffel, COBOL, Visual Basic.NET kalbomis. Šiuo metu .NET Framework palaikomas Windows 98, Windows ME, Windows 2000 ir Wndows XP operacinių sistemų. Galima teigti, kad .NET Framework – tai nedidelė virtuali operacinė sistema, dirbanti virš šių aukščiau išvardintų operacinių sistemų. .NET technologiniai elementai: XML, išplėstinė ženklinimo kalba, universalus pranešimų turinio nešėjas. HTTP, hiperteksto perdavimo protokolas, komunikaciniais pagrindais. UDDI, universali aprašymų, atpažinimo ir integravimo rodyklė, tarnaujanti kaip tarpšakinis žinynas, kurio pagalba kompanijos ieško partnerių. SOAP paprastas prieigos prie objektų protokolas, nustatantis, kaip kiekvienas Web - servisas sąveikauja su kitais. XML taps bendra .NET kalba. Ji jau užtikrina universalų duomenų mainų formatą. Ji daugiaplatforminė pagal savo prigimtį ir neturi apribojimų. Bendros pranešimų mainų sistemos pagrindas – SOAP , protokolas, kurį IBM, MS, SUN ir kitos kompanijos pateikė W3C konsorciumui. Kaip transporto mechanizmą SOAP naudoja HTTP protokolą. Kadangi šis protokolas jau tapo standartu, jis gali būti naudojamas įvairiausiose platformose ir suderinamas su bet kokiomis sistemomis nuo kišeninių PC iki mainfreimų. Virš HTTP protokolo XML pernešinės turinį ir duomenis. Paprastai kai sakoma .NET, omeny turimas NET Framework. Tačiau Microsoft pateikia .NET kaip platformą, sudarytą iš programinių produktų grupių. .NET sudaro: * NET Framework, t.y. vykdymo aplinka Common Language Runtime (CLR) ir klasių biblioteka Framework Class Library (FCL). * Programavimo įrankiai (vieninga .NET programavimo aplinka – Visual Studio .NET) bei programavimo kalbos. * Tam tikrų funkcijų, pvz. darbo su duomenų bazėmis, serveriai. * Web-servisų, tokių kaip Microsoft Passport, rinkinys. * NET-įrenginiai, pvz. mobilieji telefonai. Web-servisai .NET technologija suteikia galimybę kurti ir vykdyti bet kokio tipo taikomąsias programas. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į web-servisus. Microsoft numato, kad ateityje visuotinai bus realizuotas principas “programinė įranga kaip paslauga”. Pavyzdžiui, kuriant elektroninę lentelę, nebus būtina pirkti Excel (ar analogišką programą) ir turėti ją savo kompiuteryje. Bus galima pasinaudoti web-servisu, sumokant tik už naudojimosi laiką arba panaudotas funkcijas. Sukurtą dokumentą bus galima išsaugoti serveryje kito serviso pagalba. Dar vienas servisas, toks kaip Microsoft Passport, pasirūpins priėjimo prie šio dokumento autorizacija. Taip pat web servisų pagalba daug galimybių žada Interneto sąsają turintys mobilieji įrenginiai. Klasikinis pavyzdys – artimiausio restorano ar autoserviso paieška svetimame mieste. Web-servisai suteikia priėjimą prie PĮ remdamiesi vieningais standartais, nepriklausančiais nuo platformos. Tiesiogiai jie nenaudojami, tam reikalingi programos-klientai, kuriais gali būti vartotojų programos, realizuojančios sąsają su vartotoju arba kiti web-servisai. Web servisai buvo ir anksčiau, tačiau .NET labai palengvino jų kūrimą bei platinimą. .NET Framework .NET Framework tai pagrindas, kuriuo remiasi naujoji technologija. Jame realizuota idėja primena jau senokai prieinamą korporacijos SUN technologiją. Kad .NET programa veiktų konkrečiame įrenginyje, jame turi būti įdiegtas Framework, kas primena Java virtualią mašiną. Tačiau, jei Java mašiną galima įdiegti kompiuteriuose su skirtingomis operacinėmis sistemomis, tai Microsoft CLR kol kas parašytas tik Windows šeimai, įskaitant mobiliuosius įrenginius su Windows CE. Veikimo schema. .NET Framework sudėtinės dalys: programų vykdymo aplinka Common Language Runtime (CLR) ir bendrųjų modulių rinkinys, vadinamas Framework Class Library (FCL). Bet kokios .NET programos naudoja vieningą vykdymo aplinką CLR ir vieningą biblioteką FCL. Taip pat šios programos kompiliuojamos ne į mašininį kodą, bet į tarpinę kalbą (Intermediate Language). CLR kartu su IL užtikrina: * Pernešamumą. Kad jau esančios programos palaikytų naują įrenginį ar kitą operacinę sistemą, pakanka pakeisti tik kai kurias CLR dalis, ką darys pati Microsoft. * Vykdomo kodo kontrolę. .NET neįmanomas DLL pragaras (DLL hell) – kai esama bendra biblioteka pakeičiama kita ir, iki tol ją sėkmingai naudojusios, programos nustoja korektiškai veikti. * Atminties kontrolę. Programuotojams nebūtina tiesiogiai atlaisvinti atmintį, nereikalingus kintamuosius surenka Garbage Collector. Kelias nuo .NET taikomosios programos sukūrimo iki įvykdymo. Daug naujovių ir perspektyvų naujoji technologija žada programuotojams. Programuojama vieningoje .NET programavimo aplinkoje – Visual Studio .NET. Bet kokias taikomąsias programas, nuo konsolinės aplikacijos iki interneto programos, galima rašyti bet kuria palaikoma kalba, galima naudoti kodą, parašytą kita kalba, bei vieningą klasių biblioteką FCL. .NET aplikacijos kompiliuojamos į tarpinę kalbą – neegzistuojančio procesoriaus instrukcijų rinkinį. Pirminę kodo kompiliacija į tarpinį kodą MSIL gali atlikti keli skirtingi kompiliatoriai (Visual Basic, C#, Visual C++, JScript). Šis tarpinis kodas kol kas neprisiriša prie procesoriaus, todėl antrinės (JIT) kompiliacijos metu gali būti priderintas prie skirtingos architektūros kompiuterių. Sukompiliuoti failai turi plėtinius: EXE, DLL, NETMODULE. Jie saugomi Portable Executable (PE) formate. Paleidus tokią programą, pagal PE formatą Windows atpažįsta, kad tai .NET aplikacija, ir pradeda veikti CLR. CLR dirba su tarpiniu kodu , tačiau kompiliuoja ne visą programą iš karto, o tiktai dalį, reikalingą užduočiai atlikti, taigi nenaudojamos funkcijos gali būti nesukompiliuotos iš viso. Toks kompiliacijos pagal poreikį procesas vadinamas Just-in-time (JIT) kompiliacija. Taip pat programa gali būti pilnai sukompiliuota instaliavimo metu, toks procesas vadinamas preJIT. Svarbu pažymėti, kad .NET aplikacijos nėra interpretuojamos! Interpretacija reiškia instrukcijų atlikimą pažingsniui, be išankstinio jų išvertimo į kodą priimtiną procesoriui ir operacinei sistemai, kaip tai vyksta kompiliuojant. Darbo metu programa savarankiškai neatlaisvina atminties, tą daro šiukšlių rinkėjas - Garbage Collector. Jei paleista keletas tos pačios programos kopijų, CLR efektyviai paskirsto jų bendras dalis, taip sumažindamas užimtą atmintį. .NET aplikacijos nenaudoja rejestro. Programos nustatymai saugomi XML formato faile su plėtiniu CONFIG. Rejestras nereikalingas ir aplikacijos komponentams – visą jų naudojimui reikalingą informaciją jie turi viduje. Kadangi rejestras nenaudojamas, .NET aplikacijų instaliavimas vykdomas pagal XCOPY (elementari DOS komanda) principą. Kodas, kurį supranta CLR vadinamas valdomu (managed), likęs kodas, neatsižvelgiantis į .NET reikalavimus, vadinamas nevaldomu (unmanaged) arba gimtuoju (native). Kadangi nevaldomas kodas gyvuos dar ilgai, naujos technologijos kūrėjai išplėtė .NET galimybe su juo sąveikauti. Todėl .NET programą gali sudaryti valdomo ir nevaldomo kodų elementų mišinys, tačiau tokia programa netenka pernešamumo. .NET karkaso bibliotekos .NET platformos ASP.NET technologijų panaudojimas duomenų perdavimui. .NET platformoje priėjimas prie duomenų revoliucingai pasikeitė. Dėl daugelio priežasčių priėjimas su pastoviu ryšio palaikymu užleido vietą priėjimui be pastovaus ryšio palaikymo. Vieninga vykdymo terpė. Vieninga vykdymo terpė (Common Language Runtime) labai primena terpę, vykdančią Java kalba parašytus scenarijus. Tačiau skirtumų tarp jų ne mažiau nei panašumų. Apibūdinant vykdymo terpę, pasitelksiu Visual Studio.NET. VS.NET pasiima visą „juodą darbą“ perduodant visa kas reikalinga kompiliatoriui. Ankstesnėse Visual Studio versijose kiekvienai programavimo kalbai buvo skirta atskira kūrimo terpė (IDE). VS.NET programoje egzistuoja tik viena kūrimo terpė, sugebanti iškviesti skirtingų kalbų kompiliatorius. Kiekvienai programavimo kalbai egzistuoja savas kompiliatorius. Visi kompiliatoriai turi tenkinti griežtas sąlygas, kurios sudaro CLR pagrindą. Jos garantuoja, kad bet koks kompiliatorius sugeneruos vienodo formato kodą. Java ir .NET palyginimas .NET karkaso struktūra Tarpinė kalba ir metaduomenys. Tarpinė kalba (IL) – tai sukompiliuoto kodo analogas .NET terpėje. Ar kompiliuojame dinamiškai užkraunamą ASP.NET‘o biblioteką, parašytą COBOL kalba, ar vykdome Windows Forms EXE – failą, parašytą C# kalba, rezultatas visada bus save apsirašantis failas IL kalba. Programa parašyta IL kalba turi paprastą tekstinę sintaksę ir papildoma taip pat save apsirašančiu komponentu, vadinamu „metaduomenys“. .NET perkompiliuoja scenarijus į mašininį kodą metaduomenų rinkinio pagalba. Metaduomenys – tai tekstas XML kalba, kuris aprašo kiekvieno objekto vietą ir paskirtį, savybes, argumentus ir metodus rinkinyje. Vykdymo terpė panaudoja metaduomenys funkcijų teisingumui ir paskirčiai nustatyti, norint išvengti klaidų, optimizuoti atminties valdymą ir apsisaugoti nuo kenkėjų. Šitų dviejų technologijų apjungimas .NET terpei duoda galimybę įvykdyti daugiau operacijų per trumpesnį laiką ir su mažesniais trukdžiais. "Visual Studio .NET" funkcijų lentelė Enterprise Architect Enterprise Developer Professional NET taikomųjų programų kūrimas XML interneto paslaugos Bet kurį komponentą galima parodyti kaip XML interneto paslaugą, naudojant "WebMethod" požymį. XML interneto paslaugas naudokite iš bet kurios platformos. √ √ √ "Microsoft® Windows®" formos Naujas bendrai naudojamas "Windows Forms Designer", "Form Inheritance","Control Anchoring" ir "Docking" leidžia greitai kurti "Windows" taikomąsias programas. √ √ √ Interneto formos Bendrai naudojamas tinklapių redaktorius, su kuriuo galima kurti interneto taikomąsias programas, naudojantis techniką "tempti ir padėti" ("drag and drop"), kuri išgarsino "Visual Basic". Programinį kodą galima rašyti bet kuria kalba. √ √ √ Mobilaus interneto formos Galite kurti taikomąsias programas mobilaus interneto naršyklėms, kurios automatiškai perteikia teisingą vaizdą, priklausomai nuo įrenginio funkcinių galimybių. √ √ √ Kišeniniai asmeniniai kompiuteriai ir "Windows CE .NET" taikomosios programos Galite kurti daugiafunkcines taikomąsias programas intelektualiems įrenginiams, įskaitant kišeninius asmeninius kompiuterius, skirtas ".NET Compact Framework" (tai yra daugiafunkcinis ".NET Framework" rinkinys, skirtas mobiliems sprendimams). √ √ √ ".NET Framework" ir "Common Language Runtime" Internetui sukurtas ".NET Framework" teikia judrią, keičiamo mastelio aplinką, kurioje galima kurti, diegti ir vykdyti paskirstytąsias XML interneto paslaugas ir taikomąsias programas. √ √ √ "Visual Basic® .NET Upgrade Wizard" Atnaujinamas kodas ir taikomosios programos iš "Visual Basic" 6.0, naudojantis įrankiais bei instrukcijomis. √ √ √ Siūlomos pasirinkti galingos ir produktyvios kalbos "Visual Studio .NET" "Visual Basic .NET" leidžia atlikti visapusišką, į objektus orientuotą programavimą, naudojant įdiegimo perėmimas, struktūrinį išimčių apdorojimą ir laisvą srauto režimą. √ √ √ "Visual C#™ .NET" "Visual C# .NET" yra nauja, į objektus orientuota programavimo kalba. Funkcionalių modernių RAD įrenginių pagalba ji apjungia C ir C++ kalbų galimybes. √ √ √ "Visual C++® .NET" "Visual C++ .NET" programuotojams leidžia kurti valdomas ir nevaldomas taikomąsias programas, naudojant ".NET Framework", ATL serverį ir MFC. √ √ √ "Visual J#™ .NET" "Visual J# .NET" yra programavimo įrankis, skirtas "Java" programuotojams, kurie nori ".NET Framework" sukurti taikomąsias programas ir paslaugas. √ √ √ Integruota pagalba programuojantiems papildomomis programavimo kalbomis Turėdami dešimčių papildomų programavimo kalbų palaikymą, jūs lengvai galite programuoti savo pasirinkta kalba ir integruoti programos kodą iš bet kurios kitos kalbos. √ √ √ Vienos unifikuotos integruotos programavimo aplinkos privalumas "Shared Visual Studio® .NET" integruota programavimo aplinka (IDE) Ji suteikia glaudžiai integruotą vaizdinio programavimo aplinką visoms kalboms, kurios turi vieną įrankių komplektą, užduočių sąrašą ir derinimo programą. √ √ √ Serveriui skirtas RAD Prieiga ir integruoti serverio administravimo įrankiai, įvykių žurnalai, duomenų bazės ir XML interneto paslaugos. Serverių naršyklė ir įrankiai apima serverio taikomųjų programų komponentus. √ √ √ "Visual Studio .NET" derinimo programa Sutrumpina programavimo ciklą įvairių kalbų, įvairių procesų bei distancinio derinimo pagalba. √ √ √ Dinaminis žinynas Suteikia greitą prieigą prie žinyno, kuris atitinka vykdomą programavimo užduotį. √ √ √ Užduočių sąrašas Programavimo procesą galite organizuoti paaiškindami programos kodą, stebėdami ir greitai prieidami prie klaidų bei įspėjimų. √ √ √ HTML dizaineris Galite programuoti HTML, ASP ir ASP.NET interneto formas, nerašydami HTML ar komandų rinkinio (script). √ √ √ Galingų duomenų bazių taikomųjų programų kūrimas "SQL Server™ 2000" Išsami duomenų bazė ir analizė, kurios gali pateikti kitos kartos keičiamo mastelio e-komercijos, verslo veiklos krypties ir duomenų laikymo sprendimus. √ √ "Microsoft SQL Server 2000 Desktop Engine (MSDE 2000)" Leidžia kurti taikomąsias programas, pilnai suderinamas su SQL serveriu; jas galima perkelti tiesiai į SQL serverį, nepakeitus nei vienos programos kodo eilutės. √ √ √ Vaizdiniai duomenų bazių įrankiai Galite vizualiai kurti įrašytų procedūrų, indeksų, lentelių, trigerių, vartotojo nustatomų funkcijų ir kitų duomenų bazių elementų dizainą. Su "Visual Studio .NET Professional" šios dizaino funkcinės galimybės yra apribotos iki SQL serverio darbalaukio variklio. √ √ √ Duomenų bazių modeliavimas "Visio®" pagrindu Suprantamai perima ir perduoda veiklos reikalavimus, naudojant konceptualaus, loginio ir fizinio duomenų bazės modeliavimo įrankius. √ XML dizaineris Pateikia tempimo ir padėjimo ("drag and drop") įrankius, skirtus darbui su XML ir XSD bylomis. √ √ √ Įmonės viso ciklo įrankiai "Visual Source Safe® 6.0c" Suteikia bendradarbiavimui, komandiniam programavimui tinkamą programavimo aplinką su versijos kontrole, tikrinant šaltinio kodą, komponentus, taikomąsias programas ir dizaino dokumentus. √ √ Taikomųjų programų pagrindinis išbandymas Atlieka XML interneto paslaugų ir taikomųjų programų funkcinius, efektyvumo ir apkrovos bandymus. Lengvai automatizuoja bandymus, paleidžiančius regresijos patikrinimus. √ √ UML taikomųjų programų modeliavimas "Visio® " pagrindu Vizualiai modeliuoja taikomosios programos architektūrą bei funkcines galimybes ir suprantamai perduoda reikalavimus. √ Kurkite įmonių šablonus ir formas Leidžia naudotis geriausia patirtimi bei nustato architektūrines gaires programuotojų komandai, turinčiai naują įmonės šablono projekto tipą. √ Enterprise Templates un Frameworks lietošana Pasinaudokite taikomųjų programų šablonų privalumais, sudarančiais galimybę iškart pradėti programavimą ir prieiti prie geriausios integruotosios XML bazės šablono aprašymo kalbos. √ √ .NET nuorodų taikomosios programos Sužinosite, kaip projektuoti dizainą ir architektūrą .NET taikomųjų programų su ištisinių nuorodų taikomosiomis programomis, įskaitant dizaino dokumentus, modelius ir patį kodą. √ √ "Visual Studio Analyzer" Vizualiai parodo aptiktas problemiškas vietas paskirstytose COM taikomosiose programose √ √ Minimalios programos „Hello World!“ kūrimas 1. Pasileisti programavimo terpę „Microsoft Visual Studio .NET 2003“. 2. Naujas projektas kuriamas pasirinkus menių punktą File->New->Project... arba paspaudus klavišų kombinaciją CTRL+SHIFT+N. 3. Atsidariusiame New Project dialogo lange pasirinkti projekto tipą (Project Types) Visual C# Projects. Iš šablonų sąrašo pasirinkti Empty Project tipą bei įvesti projekto pavadinimą (pvz.: Projektas). 4. Kodo failo sukūrimas. Solution Explorer lange pasirinkti projektą ir nuspausti klavišų kombinaciją CTRL+SHIFT+A, arba tą patį galima padaryti per pagrindinį menių File->Add New Item..., arba per kontekstinį meniu Solution Explorer lange. Add New Item dialoge reikia pasirinkti Code File iš siūlomų šablonų bei įvesti failo pavadinimą. Solution Explorer langas atidaromas per pagrindinį menių View->Solution Explorer arba paspaudus klavišų kombinaciją CTRL+ALT+L. 5. Reikalingų vardų sričių nurodymas. Solution Explorer lange praplėsti projekto turinį. Pasirinkus References dalį atidaryti kontekstinį menių ir pasirenkamas Add Reference.... Tą patį galima padaryti per pagrindinį menių pasirinkus Project->Add Referente.... Atsidariusiame lange Add Reference pasirinkti System.dll ir System.Windows.Form.dll failus, nuspausti mygtuką Select, po to Ok. 6. Prieš pradedant rašyti programos kodą, dar reikia nurodyti projekto nustatymuose, jog tai bus lango tipo programa. Tai padaryti galima pasirinkus per pagrindinį menių pasirinkus punktą Project->

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3171 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (3171 ž.)
Darbo duomenys
  • Programavimo referatas
  • 19 psl., (3171 ž.)
  • Word failas 268 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt